Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Giovanni CabotoDžiovanis KabotasGimė 1450 m Gaeta Neapolio karalystė Mirė 1498 1501 m Vikiteka Giovanni Caboto Džiovanis
Džonas Kabotas
| Giovanni Caboto | |
|---|---|
| Džiovanis Kabotas | |
| Gimė | ~1450 m. Gaeta, Neapolio karalystė? |
| Mirė | ~1498–1501 m. ? |
| Vikiteka | Giovanni Caboto |
Džiovanis Kabotas (Giovanni Caboto, 1450–1499), dėl savo kelionių ir tyrinėjimų po Anglijos vėliava labiau žinomas anglišku vardu Džonas Kabotas (John Cabot) – garsus italų jūreivis ir keliautojas.
1497 m. išplaukė iš Bristolio, ieškodamas jūrų kelio į Aziją. Kelionę pabaigė Šiaurės Amerikos žemyne. Jis ir jo vyrai buvo pirmieji europiečiai, neskaitant vikingų, iš tiesų patekę į Šiaurės Ameriką – Kristupas Kolumbas jos net nebuvo matęs.
Kaboto gimtinė nežinoma. Vieni tyrinėtojai nurodo Genują, kiti – Gaetą. Dar jaunystėje jis išvyko į Veneciją ir tapo jos piliečiu.
Greičiausiai išgirdęs apie Kolumbo atradimus, Kabotas nusprendė ir pats atrasti kelią į vakarus. Jis nuvyko su savo planais į Angliją. Anglijos karalius Henrikas VII suteikė jam „Pilnus įgaliojimus, leidimą ir galią plaukioti po visus mums priklausančius kraštus ir jūras Rytuose, Vakaruose ir Šiaurėje su mūsų vėliavomis ir herbais su penkiais laivais… ir tiek vyrų ir jūreivių, kiek prireiks anksčiau minėtiems laivams, savo pačių lėšomis ieškoti, atrasti pagonių ir bedievių, anksčiau nežinomų krikščionims, kraštus ir regionus, kad ir kas jie bebūtų ir kokioje pasaulio dalyje jie bebūtų“.
Kabotas išvyko į Bristolį pasiruošti pirmajai savo kelionei. Tuo metu Bristolis buvo antras didžiausias Anglijos jūrų uostas. Kabotas išvyko su vieninteliu laivu, pavadintu Matthew – mažu (50 tonų), tačiau greitu ir pajėgiu. Įgulą sudarė tik 18 žmonių. Kelionė prasidėjo 1497 m. gegužės 2 d. arba 20, tiksliai nėra žinoma. Iš pradžių išplaukė į Airiją, iš kur planavo plaukti į vakarus, Aziją. Tuo metu dar buvo nežinoma, kad Amerika yra atskiras žemynas.
1497 m. birželio 24 d. Džonas Kabotas išsilaipino Niufaundlende. Tiksli vieta nežinoma, manoma, kad tai galėjo būti arba St. John, arba . Skyręs kažkiek laiko ištyrinėti žemėms, tikriausiai apie liepos 20 d. keliautojas pasuko atgal į Angliją ir rugpjūčio 20 d. grįžo į Bristolį.
Anglijoje Kabotas buvo apdovanotas 10 svarų sterlingų, vėliau jam paskirta pastovi 20 svarų sterlingų pensija. Kitais metais, 1498, jis vėl išplaukė – šįkart jau su 5 laivais. Vienas tų laivų beveik skęsdamas netrukus pasirodė Airijos uoste. Apie kitus nuo to laiko niekas nieko negirdėjo.
Džono sūnus Sebastian Cabot vėliau pats išvyko į Šiaurės Ameriką, 1508 metais ieškodamas šiaurvakarinio kelio.
Bristolyje Džono Kaboto atminimui stovi 30 metrų aukščio (Cabot Tower), pastatytas 1897 m. (400 šimtų metų jo atvykimo į Njufaundlendą sukakčiai). Bristolio uoste pastatyta jo laivo Matthew reprodukcija, taip pat – keliautojo statula.
Šaltiniai
- Giovanni Caboto. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-23).
Nuorodos
- Newfoundland and Labrador heritage
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Džonas Kabotas, Kas yra Džonas Kabotas? Ką reiškia Džonas Kabotas?
Giovanni CabotoDziovanis KabotasGime 1450 m Gaeta Neapolio karalyste Mire 1498 1501 m Vikiteka Giovanni Caboto Dziovanis Kabotas Giovanni Caboto 1450 1499 del savo kelioniu ir tyrinejimu po Anglijos veliava labiau zinomas anglisku vardu Dzonas Kabotas John Cabot garsus italu jureivis ir keliautojas 1497 m isplauke is Bristolio ieskodamas juru kelio į Azija Kelione pabaige Siaures Amerikos zemyne Jis ir jo vyrai buvo pirmieji europieciai neskaitant vikingu is tiesu pateke į Siaures Amerika Kristupas Kolumbas jos net nebuvo mates Kaboto gimtine nezinoma Vieni tyrinetojai nurodo Genuja kiti Gaeta Dar jaunysteje jis isvyko į Venecija ir tapo jos pilieciu Greiciausiai isgirdes apie Kolumbo atradimus Kabotas nusprende ir pats atrasti kelia į vakarus Jis nuvyko su savo planais į Anglija Anglijos karalius Henrikas VII suteike jam Pilnus įgaliojimus leidima ir galia plaukioti po visus mums priklausancius krastus ir juras Rytuose Vakaruose ir Siaureje su musu veliavomis ir herbais su penkiais laivais ir tiek vyru ir jureiviu kiek prireiks anksciau minetiems laivams savo paciu lesomis ieskoti atrasti pagoniu ir bedieviu anksciau nezinomu krikscionims krastus ir regionus kad ir kas jie bebutu ir kokioje pasaulio dalyje jie bebutu Kabotas isvyko į Bristolį pasiruosti pirmajai savo kelionei Tuo metu Bristolis buvo antras didziausias Anglijos juru uostas Kabotas isvyko su vieninteliu laivu pavadintu Matthew mazu 50 tonu taciau greitu ir pajegiu Įgula sudare tik 18 zmoniu Kelione prasidejo 1497 m geguzes 2 d arba 20 tiksliai nera zinoma Is pradziu isplauke į Airija is kur planavo plaukti į vakarus Azija Tuo metu dar buvo nezinoma kad Amerika yra atskiras zemynas 1497 m birzelio 24 d Dzonas Kabotas issilaipino Niufaundlende Tiksli vieta nezinoma manoma kad tai galejo buti arba St John arba Skyres kazkiek laiko istyrineti zemems tikriausiai apie liepos 20 d keliautojas pasuko atgal į Anglija ir rugpjucio 20 d grįzo į Bristolį Cabot Tower Bristolyje Anglijoje Kabotas buvo apdovanotas 10 svaru sterlingu veliau jam paskirta pastovi 20 svaru sterlingu pensija Kitais metais 1498 jis vel isplauke sįkart jau su 5 laivais Vienas tu laivu beveik skesdamas netrukus pasirode Airijos uoste Apie kitus nuo to laiko niekas nieko negirdejo Dzono sunus Sebastian Cabot veliau pats isvyko į Siaures Amerika 1508 metais ieskodamas siaurvakarinio kelio Bristolyje Dzono Kaboto atminimui stovi 30 metru aukscio Cabot Tower pastatytas 1897 m 400 simtu metu jo atvykimo į Njufaundlenda sukakciai Bristolio uoste pastatyta jo laivo Matthew reprodukcija taip pat keliautojo statula Matthew reprodukcija Bristolio uosteSaltiniaiGiovanni Caboto Visuotine lietuviu enciklopedija tikrinta 2024 09 23 NuorodosNewfoundland and Labrador heritage