Mirusiųjų knyga senovės egiptiečių magiški tekstai ir iliustracijos papiruso ritiniuose Jie buvo paliekami mirusiesiems

Mirusiųjų knyga – senovės egiptiečių magiški tekstai ir iliustracijos papiruso ritiniuose. Jie buvo paliekami mirusiesiems, kad padėtų įveikti dausų pavojų pomirtiniame pasaulyje ir pasiekti palaimingą būvį Aaru – nendrių laukuose, vadinamame dangiškajame Egipte. Tai himnų, litanijų, ritualinių maldų ištraukos, kurias galima pavadinti užkeikimais.

Aprašymas

„Mirusiųjų knygos“ pavadinimą sugalvojo XIX a. egiptologas K. R. Lepsijus. Ištarmes jis pavadino skyriais ir sunumeravo. Dauguma tekstų priskiriami Reu nu pert em hru rubrikai, kurios pažodinis vertimas turėtų skambėti maždaug taip: Ištarmės apie išėjimą į dieną. Tekstai reiškia perėjimą iš tamsos į šviesą, Duato nakties tamsybėse pakilti su Saule ir atgimti dvasiniu Akh pavidalu.

Knygą sudarydavo žyniai, brangiai parduodavo, todėl ją galėjo nusipirkti tik turtingi žmonės.

Ankstyviausi rasti papirusai datuojami XV a. pr. m. e. viduriu. Pirmieji buvo rašomi pusiau kursyviniais hieroglifais juodu rašalu, raudonai išryškinant pavadinimus ir svarbiausiais vietas. Seniausieji variantai buvo labai trumpi, o vėliau atsirado ilgų, iki 40 metrų ilgio. Apie 1085–715 metus pr. m . e. papirusuose vyravo beveik vien iliustracijos be lydinčių tekstų. Naujosios karalystės laikmečiu ritiniai tampa privaloma kapo reikmenų dalimi. Jie būdavo apvyniojami lininiu audeklu, užantspauduojami ir dedami į sarkofagą šalia mumijos arba į tuščiavidurės medinės Ozyrio statulėlės vidų. Yra žinoma apie 200 papirusų su ištarmėmis.

Vienintelis Lietuvoje „Mirusiųjų knygos“ fragmentas, užrašytas ant papiruso yra saugomas Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, jis yra iš egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės kolekcijos. Šį papirusą muziejui 1985 m. pardavė Kauno kolekcionierius G. Damalakas, papirusas buvo datuotas X amžiumi pr. m. e. 2004 m. jį aprašantį straipsnį publikavo Tadas Rutkauskas.

Tibeto „Mirusiųjų knyga“

Egiptologo K. R. Lepsiaus pavyzdžiu pasekė W. Y. Ewans-Wentzas, XX a. pradžioje išleidęs vieną iš daugelio mirties temai skirtų tibetiečių traktatą, kuris pažodžiui verstųsi Išsilaisvinimas bardo tarpsnyje klausantis pamokymų ir pavadinęs jį Tibeto mirusiųjų knyga.

Literatūra

Egipto mirusiųjų knyga, sudarė ir vertė Algis Uždavinys. Vilnius: Ramduva, 2003.

Šaltiniai

Tadas Rutkauskas. Egiptas ir Lietuva: artimai pažinčiai trukdė atstumas ir prietarai. Kauno diena, 2012 m. sausio 21 d.
Snitkuvienė, A (2009). „Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė’s contribution to Egyptology“. Acta Orientalia Vilnensia. 10 (1–2): 195.
Pagausėjo Senovės Egipto kolekcija // Mokslas ir gyvenimas. 1986 m., Nr. 2, 39 psl.
Rutkauskas, T (2004). „Fragment of the Book of the Dead from M. K. Čiurlionis National Museum of Art“. Revue d’Égyptologie. 55: 182–187.

Nuorodos

Tado Rutkausko paskaita apie „Mirusiųjų knygą“, skaityta 2019 m. vasario 7 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje YouTube svetainėje

Vikiteka: Mirusiųjų knyga – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Tadas Rutkauskas. Egiptas ir Lietuva: artimai pažinčiai trukdė atstumas ir prietarai. Kauno diena, 2012 m. sausio 21 d.

[2] Snitkuvienė, A (2009). „Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė’s contribution to Egyptology“. Acta Orientalia Vilnensia. 10 (1–2): 195.

[3] Pagausėjo Senovės Egipto kolekcija // Mokslas ir gyvenimas. 1986 m., Nr. 2, 39 psl.

[4] Rutkauskas, T (2004). „Fragment of the Book of the Dead from M. K. Čiurlionis National Museum of Art“. Revue d’Égyptologie. 55: 182–187.