Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Libano ekonomikaValiutaLibano svarasFiskaliniai metaisausio 1 gruodžio 31Statistiniai duomenysBVP41 4 mlrd BVP gyventoju
Libano ekonomika
| Libano ekonomika | |
| Valiuta | Libano svaras |
|---|---|
| Fiskaliniai metai | sausio 1 - gruodžio 31 |
| Statistiniai duomenys | |
| BVP | 41,4 mlrd. $ |
| BVP gyventojui | 10746 $ |
| BVP pagal ūkio sektorius | žemės ūkis 5,1 %, pramonė 19,1 %, paslaugos 75,8 % |
| Infliacija | 4,4 % |
| Bedarbystė | 18,77 % |
| Pagrindiniai pramonės sektoriai | bankininkystė, turizmas, juvelyrika, cementas, tekstilė, mineralai ir chemikalai, mediena ir baldai, naftos perdirbimas |
| Užsienio prekyba | |
| Eksporto pajamos | 6 mlrd. $ |
| Pagrindiniai eksporto partneriai | Sirija 25,2 %, JAE 11,8 %, Šveicarija 8,2 % |
| Importo pajamos | 16,58 mlrd. $ |
| Pagrindiniai importo partneriai | Sirija 12,1 %, Italija 8,5 %, Prancūzija 8,3% |
| Valstybės išlaidos | |
| Tiesioginės įplaukos | 10,1 mlrd. $ |
| Tiesioginės išlaidos | 15,4 mlrd. $ |
| Bankų reitingavimas | Standard & Poor's: B Moody's: B1 Fitch: B |
Libano ekonomika – Libano, valstybės Artimuosiuose Rytuose, rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje, ekonomika.
Ūkis
Iki XX a. aštunto dešimtmečio Libanas buvo vienas didžiausių finansų, prekybos ir turizmo centrų Artimuosiuose Rytuose. (1975–1991 m.) ir gretimų valstybių (Izraelis, Sirija) karinės intervencijos lėmė ūkio destabilizaciją ir ekonomikos smukimą – 1980–1989 m. BVP kasmet sumažėdavo po 20%. Nuo devinto dešimtmečio, padedant Pasaulio bankui ir Arabų lygai, prasidėjo Libano ekonomikos augimas (1990–2005 m. BVP kasmet padidėdavo 6%), bet dėl Izraelio–Libano karinio konflikto 2006 m. ji vėl smuko.
Ekonomikos pagrindą sudaro paslaugų ir administravimo sfera, daugiausia prekyba, finansai ir turizmas. 2005 m. BVP sudarė 22,1 mlrd. JAV dolerių; pagal perkamosios galios paritetą – 24,4 mlrd. JAV dol. BVP dalis 1 gyventojui – 14 988 JAV dolerių. Libano užsienio skola 39,8 mlrd. JAV dolerių (2002 m.).
Pramonė
Nedideliais kiekiais gaunama klintis, gipsas, druska. Elektros energiją gamina šiluminės elektrinės (91%, 2000 m.) ir hidroelektrinės (9%). Bendra elektrinių galia – 2,2 GW (2000 m.). 2002 m. pagaminta 9,11 mlrd. kWh elektros energijos.
Naftos perdirbimas sukoncentruotas Tripolyje ir Saidoje, yra iš Saudo Arabijos, – Beirute, – . Daug maisto (vynas, aliejus, tabakas, malimo produktai, cukrus), plaušienos ir popieriaus, statybinių medžiagų (cementas), tekstilės, chemijos (dirbtinių trąšų gamyba, farmacija), siuvimo, medienos apdirbimo ir baldų pramonės įmonių. Didelę reikšmę turi dailieji amatai, ypač juvelyrika.
- Libano pramonės produkcija (2002 m.)
- cementas, tūkst. t – 2 852,0
- popierius, tūkst. t – 42,8
- fanera, tūkst. m³ – 34,0
- alus, tūkst. t – 17,0
- vynas, tūkst. t – 16,0
- cukrus, tūkst. t – 1,9
- saulėgrąžų aliejus, tūkst. t – 2,0
- alyvuogių aliejus, tūkst. t – 5,8
Žemės ūkis
Bioprodukciniame ūkyje dirba 3% dirbančiųjų. Ariamoji žemė užima – 21% Libano teritorijos. Didžiausia dalis žemės ūkio naudmenų priklauso stambiems žemvaldžiams; dažniausia žemės naudojimo forma – nuoma. Žemės ūkio svarbiausi rajonai – , Viduržemio jūros pakrantė ir Libano kalnų vakariniai šlaitai.
Tradicinė ūkio šaka – sodininkystė; auginami alyvmedžiai, citrusiniai augalai, vynmedžiai, vilnamedžiai (Bekaa slėnyje), t. p. , abrikosai, daržovės (pomidorai, agurkai, svogūnai, baklažanai), bulvės, kviečiai, miežiai. Libano pietuose auginami skiautėtalapiai fikusai ir tabakai, pakrantėje – bananai. Nelegaliai auginamos aguonos ir indinės kanapės narkotikų gamybai.
- Libano augalininkystės produkcija (tūkst. t, 2002 m.)
- kviečiai – 119
- miežiai – 17
- bulvės – 397
- cukriniai runkeliai – 331
- migdolai – 23
- daržovės – 717
- alyvuogės – 184
- pupelės – 43
- bananai – 67
- citrusai – 289
- obuoliai – 150
- abrikosai – 39
- persikai ir nektarinai – 24
- kriaušės – 28
- arbūzai – 68
- melionai – 32
- vynuogės – 102
- figos – 9
- slyvos – 25
- vyšnios – 34
Veisiama daugiausia avys, ožkos ir naminiai paukščiai. Žvejyba menka; 2002 m. pagauta 4700 t žuvų, 60 t vėžiagyvių. Kertamas miškas (2003 m. paruošta 89 000 m³ pjautinės medienos).
- Libano gyvulių ir naminių paukščių skaičius (tūkst. 2002 m.)
- galvijai – 88
- kiaulės – 21
- avys – 298
- ožkos – 409
- asilai – 25
- mulai – 6
- arkliai – 6
- naminiai paukščiai – 33 000
- Libano gyvulininkystės produkcija (tūkst. t, 2002 m.)
- jautiena ir veršiena – 54,6
- aviena ir ėriena – 14,3
- ožkiena – 2,5
- kiauliena – 1,9
- paukštiena – 124,5
- karvių pienas – 193,5
- avių pienas – 22,9
- ožkų pienas – 29,5
- sūriai – 18,9
- vištų kiaušiniai – 46,2
- galvijų odos – 4,7
- avikailiai – 1,9
- vilna – 1,8
Turizmas
Iki pilietinio karo Libanas buvo svarbus turizmo centras, kasmet atvykdavo – 2 mln. užsienio turistų. 1974 m. pajamos iš turizmo sudarė – 20% visų pajamų. Per pilietinį karą turistų labai sumažėjo, 1980 m. Libaną aplankė 136 000 užsienio turistų. 1999 m. UNESCO paskelbė Beirutą Arabų pasaulio kultūros sostine, 2002 m. Libaną aplankė 956 470 užsienio turistų (be Sirijos), pajamos iš turizmo sudarė 956 mln. JAV dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Saudo Arabijos (14% visų užsienio turistų, 2001 m.), Jordanijos (9%), Prancūzijos (8%), Irano (6%), Kuveito (6%), JAV (6%). Turistų lankomiausios vietos – senovės finikiečių miestai (Tyras, Sidonas, Biblas, Tripolis, Baalbekas) ir vaizdingi paplūdimiai.
Transportas
Per Izraelio–Libano karą 2006 m. labai nukentėjo šalies infrastruktūra, apgadinti svarbiausi keliai, tiltai, oro uostai; Libanas patyrė apie 15 mlrd. JAV dolerių nuostolių. Automobilių kelių yra 7300 km (1999 m.); iš jų su kieta danga 6198 km. Išilgai pakrantės į šiaurę eina plentai Beirutas–Tripolis, į pietus – Beirutas–Saida, iš vakarų į rytus – Beirutas–Damaskas (Sirija).
2003 m. buvo įregistruoti 79 jūrų laivai; prekybos laivyno tonažas 193 300 bruto tonų. Didžiausi jūrų uostai – Beirutas (krovinių apyvarta 4,8 mln. t; 2003 m.), Tripolis, Džunija. Yra . 2004 m. naftotiekių buvo 209 km.
Bankai
Centrinis bankas – Libano bankas (pranc. Banque du Liban, įkurtas 1964 m. iš Sirijos ir Libano banko, būstinė Beirute). 2007 m. veikė daugiau kaip 50 universaliųjų komercinių, 10 investicinių bankų, 10 užsienio bankų skyrių ir 16 užsienio bankų atstovybių. 2006 m. bankų sektoriaus veiklą sutrikdė Libano ir Izraelio karinis konfliktas, prasidėjo kapitalo išvežimas iš šalies.
Libano piniginis vienetas – Libano svaras (dar vadinamas Libano livru), lygus 100 piastrų arba 1000 miljemų, įvestas 1948 m. vietoj Sirijos ir Libano svaro.
Beiruto vertybinių popierių birža įkurta 1995 m.
Užsienio prekyba
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2004 m. eksportuota prekių už 1,78 mlrd. JAV dol., importuota už 8,16 mlrd. JAV dolerių. Daugiausia eksportuojami juvelyriniai dirbiniai, perlai, mašinos ir elektros prietaisai, cementas, chemijos, tekstilės pramonės gaminiai, metalas ir jo gaminiai, plataus vartojimo prekės, drabužiai, maisto produktai.
Importuojama daugiausia naftos produktai, mineralinės medžiagos, elektros prietaisai, transporto priemonės (automobiliai, sunkvežimiai), metalas ir jo gaminiai, tekstilės, maisto pramonės gaminiai.
Šaltiniai
- Libano ūkis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 86 psl.
- Libano pramonė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 87 psl.
| | | | | | | | | | | Indonezija | | | Izraelis | Japonija | | | | | | | Kinija | | | | Libanas | | | | Mianmaras | | | Omanas | | Pietų Korėja | | | | | | Šiaurės Korėja | | Tadžikija | | | | Turkmėnija | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Libano ekonomika, Kas yra Libano ekonomika? Ką reiškia Libano ekonomika?
Libano ekonomikaValiutaLibano svarasFiskaliniai metaisausio 1 gruodzio 31Statistiniai duomenysBVP41 4 mlrd BVP gyventojui10746 BVP pagal ukio sektoriuszemes ukis 5 1 pramone 19 1 paslaugos 75 8 Infliacija4 4 Bedarbyste18 77 Pagrindiniai pramones sektoriaibankininkyste turizmas juvelyrika cementas tekstile mineralai ir chemikalai mediena ir baldai naftos perdirbimasUzsienio prekybaEksporto pajamos6 mlrd Pagrindiniai eksporto partneriaiSirija 25 2 JAE 11 8 Sveicarija 8 2 Importo pajamos16 58 mlrd Pagrindiniai importo partneriaiSirija 12 1 Italija 8 5 Prancuzija 8 3 Valstybes islaidosTiesiogines įplaukos10 1 mlrd Tiesiogines islaidos15 4 mlrd Banku reitingavimasStandard amp Poor s B Moody s B1 Fitch BInfolentele ziureti redaguoti Libano ekonomika Libano valstybes Artimuosiuose Rytuose rytineje Vidurzemio juros pakranteje ekonomika ukisIki XX a astunto desimtmecio Libanas buvo vienas didziausiu finansu prekybos ir turizmo centru Artimuosiuose Rytuose 1975 1991 m ir gretimu valstybiu Izraelis Sirija karines intervencijos leme ukio destabilizacija ir ekonomikos smukima 1980 1989 m BVP kasmet sumazedavo po 20 Nuo devinto desimtmecio padedant Pasaulio bankui ir Arabu lygai prasidejo Libano ekonomikos augimas 1990 2005 m BVP kasmet padidedavo 6 bet del Izraelio Libano karinio konflikto 2006 m ji vel smuko Ekonomikos pagrinda sudaro paslaugu ir administravimo sfera daugiausia prekyba finansai ir turizmas 2005 m BVP sudare 22 1 mlrd JAV doleriu pagal perkamosios galios pariteta 24 4 mlrd JAV dol BVP dalis 1 gyventojui 14 988 JAV doleriu Libano uzsienio skola 39 8 mlrd JAV doleriu 2002 m PramoneNedideliais kiekiais gaunama klintis gipsas druska Elektros energija gamina silumines elektrines 91 2000 m ir hidroelektrines 9 Bendra elektriniu galia 2 2 GW 2000 m 2002 m pagaminta 9 11 mlrd kWh elektros energijos Naftos perdirbimas sukoncentruotas Tripolyje ir Saidoje yra is Saudo Arabijos Beirute Daug maisto vynas aliejus tabakas malimo produktai cukrus plausienos ir popieriaus statybiniu medziagu cementas tekstiles chemijos dirbtiniu trasu gamyba farmacija siuvimo medienos apdirbimo ir baldu pramones įmoniu Didele reiksme turi dailieji amatai ypac juvelyrika Libano pramones produkcija 2002 m cementas tukst t 2 852 0 popierius tukst t 42 8 fanera tukst m 34 0 alus tukst t 17 0 vynas tukst t 16 0 cukrus tukst t 1 9 saulegrazu aliejus tukst t 2 0 alyvuogiu aliejus tukst t 5 8Zemes ukisBioprodukciniame ukyje dirba 3 dirbanciuju Ariamoji zeme uzima 21 Libano teritorijos Didziausia dalis zemes ukio naudmenu priklauso stambiems zemvaldziams dazniausia zemes naudojimo forma nuoma Zemes ukio svarbiausi rajonai Vidurzemio juros pakrante ir Libano kalnu vakariniai slaitai Tradicine ukio saka sodininkyste auginami alyvmedziai citrusiniai augalai vynmedziai vilnamedziai Bekaa slenyje t p abrikosai darzoves pomidorai agurkai svogunai baklazanai bulves kvieciai mieziai Libano pietuose auginami skiautetalapiai fikusai ir tabakai pakranteje bananai Nelegaliai auginamos aguonos ir indines kanapes narkotiku gamybai Libano augalininkystes produkcija tukst t 2002 m kvieciai 119 mieziai 17 bulves 397 cukriniai runkeliai 331 migdolai 23 darzoves 717 alyvuoges 184 pupeles 43 bananai 67 citrusai 289 obuoliai 150 abrikosai 39 persikai ir nektarinai 24 kriauses 28 arbuzai 68 melionai 32 vynuoges 102 figos 9 slyvos 25 vysnios 34 Veisiama daugiausia avys ozkos ir naminiai pauksciai Zvejyba menka 2002 m pagauta 4700 t zuvu 60 t veziagyviu Kertamas miskas 2003 m paruosta 89 000 m pjautines medienos Libano gyvuliu ir naminiu pauksciu skaicius tukst 2002 m galvijai 88 kiaules 21 avys 298 ozkos 409 asilai 25 mulai 6 arkliai 6 naminiai pauksciai 33 000Libano gyvulininkystes produkcija tukst t 2002 m jautiena ir versiena 54 6 aviena ir eriena 14 3 ozkiena 2 5 kiauliena 1 9 paukstiena 124 5 karviu pienas 193 5 aviu pienas 22 9 ozku pienas 29 5 suriai 18 9 vistu kiausiniai 46 2 galviju odos 4 7 avikailiai 1 9 vilna 1 8TurizmasIki pilietinio karo Libanas buvo svarbus turizmo centras kasmet atvykdavo 2 mln uzsienio turistu 1974 m pajamos is turizmo sudare 20 visu pajamu Per pilietinį kara turistu labai sumazejo 1980 m Libana aplanke 136 000 uzsienio turistu 1999 m UNESCO paskelbe Beiruta Arabu pasaulio kulturos sostine 2002 m Libana aplanke 956 470 uzsienio turistu be Sirijos pajamos is turizmo sudare 956 mln JAV doleriu Daugiausia turistu atvyksta is Saudo Arabijos 14 visu uzsienio turistu 2001 m Jordanijos 9 Prancuzijos 8 Irano 6 Kuveito 6 JAV 6 Turistu lankomiausios vietos senoves finikieciu miestai Tyras Sidonas Biblas Tripolis Baalbekas ir vaizdingi papludimiai TransportasPer Izraelio Libano kara 2006 m labai nukentejo salies infrastruktura apgadinti svarbiausi keliai tiltai oro uostai Libanas patyre apie 15 mlrd JAV doleriu nuostoliu Automobiliu keliu yra 7300 km 1999 m is ju su kieta danga 6198 km Isilgai pakrantes į siaure eina plentai Beirutas Tripolis į pietus Beirutas Saida is vakaru į rytus Beirutas Damaskas Sirija 2003 m buvo įregistruoti 79 juru laivai prekybos laivyno tonazas 193 300 bruto tonu Didziausi juru uostai Beirutas kroviniu apyvarta 4 8 mln t 2003 m Tripolis Dzunija Yra 2004 m naftotiekiu buvo 209 km BankaiCentrinis bankas Libano bankas pranc Banque du Liban įkurtas 1964 m is Sirijos ir Libano banko bustine Beirute 2007 m veike daugiau kaip 50 universaliuju komerciniu 10 investiciniu banku 10 uzsienio banku skyriu ir 16 uzsienio banku atstovybiu 2006 m banku sektoriaus veikla sutrikde Libano ir Izraelio karinis konfliktas prasidejo kapitalo isvezimas is salies Libano piniginis vienetas Libano svaras dar vadinamas Libano livru lygus 100 piastru arba 1000 miljemu įvestas 1948 m vietoj Sirijos ir Libano svaro Beiruto vertybiniu popieriu birza įkurta 1995 m Uzsienio prekybaUzsienio prekybos balansas neigiamas 2004 m eksportuota prekiu uz 1 78 mlrd JAV dol importuota uz 8 16 mlrd JAV doleriu Daugiausia eksportuojami juvelyriniai dirbiniai perlai masinos ir elektros prietaisai cementas chemijos tekstiles pramones gaminiai metalas ir jo gaminiai plataus vartojimo prekes drabuziai maisto produktai Importuojama daugiausia naftos produktai mineralines medziagos elektros prietaisai transporto priemones automobiliai sunkvezimiai metalas ir jo gaminiai tekstiles maisto pramones gaminiai SaltiniaiLibano ukis Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 86 psl Libano pramone Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 87 psl v r Indonezija Izraelis Japonija Kinija Libanas Mianmaras Omanas Pietu Koreja Siaures Koreja Tadzikija Turkmenija