Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis Klaipėdoje visuomeninis Klaipėdos krašto judėjimas siekęs Lietuvos valstybingumo atkūrimo
Sąjūdis Klaipėdoje
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis Klaipėdoje – visuomeninis Klaipėdos krašto judėjimas, siekęs Lietuvos valstybingumo atkūrimo.
Ištakos
Kaip ir sostinėje, pradinis Sąjūdžio bruzdesys Klaipėdoje buvo nukreiptas ne į politinius ar tautinius, bet į neutralesnius ekologinius ir kultūrinius klausimus. Taip siekta išvengti konfrontacijų su valdžia. Anot Vyganto Vareikio, politikos apžvalgininko ir istoriko, tautinio atgimimo idėjos Klaipėdoje skleidėsi silpniau negu Vilniuje. Gausi rusakalbių bendruomenė esą dominavo jūrinėse organizacijose ir uoste, todėl Klaipėdos inteligentijos, kuri neturėjo ilgamečių tarpusavio bendravimo ryšių, laikysena buvo pasyvi.
Nepasant to, ir uostamiestyje pradėjo reikštis atšilimo požymių. 1987 m. vasarą Lietuvos komunistų partijos vadovybė leido perduoti filharmonijos pastatą, kuris buvo atimtas iš tikinčiųjų 1961 m., katalikų bendruomenei. Tai jau buvo ženklas, kad bręsta kažkas nauja.
V. Vareikis savo straipsnyje „Po dvidešimties metų: „Sąjūdis Klaipėdoje“ mini, kad svarbiausiu postūmiu Klaipėdoje tapo 1988 m. liepos 6 d., kai Paminklų konservavimo instituto salėje susirinko būsimi sąjūdiečiai. Viešo iniciatyvinės grupės prisistatymo visuomenei data buvo numatyta liepos 10 d., kai mieste vyko populiarioji Jūros šventė. Tą dieną Klaipėdoje turėjo vykti ir architektų roko grupės „Antis“ vadovaujamo „Roko maršo per Lietuvą“ koncertas Vasaros koncertų estradoje.
Pastebima, kad pirmoji Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) Klaipėdos iniciatyvinės grupės programa, paskelbta 1988 m., iš esmės buvo nuosaikus tautinių ir demokratinių idėjų mišinys.
Kiti svarbūs įvykiai
- 1988 m. rugpjūčio 4 d. ekologinis mitingas prie Celiuliozės ir kartono kombinato. Jo metu kalbėta ir apie viso Lietuvos pajūrio, ir apie minėto kombinato – vieno didžiausių tuomet marių teršėjo – problemas. Šalia sąjūdiečių mitinge dalyvavo ir Vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Žalys, vienas pirmųjų oficialiosios valdžios atstovų, viešai pritarusių Sąjūdžio veiklai.
- 1988 m. rugsėjo 3 d. visą Lietuvą įtraukė Baltijos jūros apkabinimo akcija, kurios leitmotyvu tapo Baltijos jūros taršos problema. Tada Lietuvos pajūryje susirinko apie 100 tūkst. žmonių.
- 1988 m. spalio 10 d. prasidėjo ekologinis žygis Minijos upės baseinu, o gruodžio mėnesį Klaipėdos LPS parėmė žaliųjų kvietimą boikotuoti užterštų pieno produktų pirkimą.
- 1988 metų spalio 20 d. Klaipėdoje įvyko iškilmės, skirtos tautinės vėliavos iškėlimui Muzikinio teatro bokšte.
Nauja valdžia
1989 m. Sąjūdis pasuko į politiką, pabrėžia V. Vareikis straipsnyje „Sąjūdis Klaipėdoje: ištakos ir istorija“. Pavasarį vyko rinkimai į Sovietų Sąjungos aukščiausiąją tarybą, o tų metų pabaigoje esą buvo pradėta ruoštis rinkimams į Lietuvos aukščiausiąją tarybą bei Klaipėdos miesto tarybą. 1989 m. kovo 26 d. vykusiuose rinkimuose į SSRS aukščiausiosios tarybos deputatus jais buvo išrinkti visi trys Klaipėdos Sąjūdžio kandidatai – Vytautas Čepas, Sigitas Kudarauskas, Zita Šličytė.
1990 m. kovo 23 d. įvyko pirmieji laisvi rinkimai į Klaipėdos liaudies deputatų tarybą. Balandžio 13 d. miesto Tarybos pirmininku tapo V. Čepas. Pirmuoju Klaipėdos meru – Povilas Vasiliauskas. Naujai išrinkta sąjūdietiška Klaipėdos miesto taryba pradėjo galutinę uostamiesčio simbolių desovietizaciją.
Pokyčiai:
- iš aikščių pašalinti paminklai Leninui bei sovietų armijai;
- Heinzo Radzwillo iniciatyva Teatro aikštėje atstatytas paminklas Taravos Anikei.
- pradėta kultūrinių paminklų rekonstrukcija, Kryžiuočių ordino pilies regeneracijos darbai ir apleistų vokiečių kareivių kapinių tvarkymas miesto parke.
Antrasis Sąjūdžio laikraštis
„Mažoji Lietuva“ po „Sąjūdžio žinių“ buvo antrasis Sąjūdžio laikraštis šalyje. Pabrėžiama, kad jis buvo leidžiamas ne Vilniuje ar Kaune, o būtent Klaipėdoje. „Kad šis laikraštis atsirado – ne mano ar dar kieno nors vieno nuopelnas. Tai buvo tuometinės žmonių vienybės padarinys. Sau tegalėčiau priskirti tik iniciatyvą – Sąjūdžio Klaipėdos grupėje aš tik kolegoms žurnalistams pasiūliau leisti laikraštį“, – sako vienas iš tuometinės „Mažosios Lietuvos“ leidėjų Gintaras Tomkus.
„Mažosios Lietuvos“ leidėjai ir bendradarbiai
Šaltiniai
- Antrasis Sąjūdžio laikraštis
Literatūra
- Sąjūdis Klaipėdoje: ištakos ir istorija
- Sąjūdžio kronikos: Atgimimo spauda
- Po dvidešimties metų: „Sąjūdis“ Klaipėdoje
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sąjūdis Klaipėdoje, Kas yra Sąjūdis Klaipėdoje? Ką reiškia Sąjūdis Klaipėdoje?
Lietuvos Persitvarkymo Sajudis Klaipedoje visuomeninis Klaipedos krasto judejimas siekes Lietuvos valstybingumo atkurimo Sajudzio mitingas Klaipedoje Teatro aikstejeIstakosKaip ir sostineje pradinis Sajudzio bruzdesys Klaipedoje buvo nukreiptas ne į politinius ar tautinius bet į neutralesnius ekologinius ir kulturinius klausimus Taip siekta isvengti konfrontaciju su valdzia Anot Vyganto Vareikio politikos apzvalgininko ir istoriko tautinio atgimimo idejos Klaipedoje skleidesi silpniau negu Vilniuje Gausi rusakalbiu bendruomene esa dominavo jurinese organizacijose ir uoste todel Klaipedos inteligentijos kuri neturejo ilgameciu tarpusavio bendravimo rysiu laikysena buvo pasyvi Nepasant to ir uostamiestyje pradejo reikstis atsilimo pozymiu 1987 m vasara Lietuvos komunistu partijos vadovybe leido perduoti filharmonijos pastata kuris buvo atimtas is tikinciuju 1961 m kataliku bendruomenei Tai jau buvo zenklas kad bresta kazkas nauja V Vareikis savo straipsnyje Po dvidesimties metu Sajudis Klaipedoje mini kad svarbiausiu postumiu Klaipedoje tapo 1988 m liepos 6 d kai Paminklu konservavimo instituto saleje susirinko busimi sajudieciai Vieso iniciatyvines grupes prisistatymo visuomenei data buvo numatyta liepos 10 d kai mieste vyko populiarioji Juros svente Ta diena Klaipedoje turejo vykti ir architektu roko grupes Antis vadovaujamo Roko marso per Lietuva koncertas Vasaros koncertu estradoje Pastebima kad pirmoji Lietuvos persitvarkymo sajudzio LPS Klaipedos iniciatyvines grupes programa paskelbta 1988 m is esmes buvo nuosaikus tautiniu ir demokratiniu ideju misinys Kiti svarbus įvykiai 1988 m rugpjucio 4 d ekologinis mitingas prie Celiuliozes ir kartono kombinato Jo metu kalbeta ir apie viso Lietuvos pajurio ir apie mineto kombinato vieno didziausiu tuomet mariu tersejo problemas Salia sajudieciu mitinge dalyvavo ir Vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Zalys vienas pirmuju oficialiosios valdzios atstovu viesai pritarusiu Sajudzio veiklai 1988 m rugsejo 3 d visa Lietuva įtrauke Baltijos juros apkabinimo akcija kurios leitmotyvu tapo Baltijos juros tarsos problema Tada Lietuvos pajuryje susirinko apie 100 tukst zmoniu 1988 m spalio 10 d prasidejo ekologinis zygis Minijos upes baseinu o gruodzio menesį Klaipedos LPS pareme zaliuju kvietima boikotuoti uzterstu pieno produktu pirkima 1988 metu spalio 20 d Klaipedoje įvyko iskilmes skirtos tautines veliavos iskelimui Muzikinio teatro bokste Nauja valdzia1989 m Sajudis pasuko į politika pabrezia V Vareikis straipsnyje Sajudis Klaipedoje istakos ir istorija Pavasarį vyko rinkimai į Sovietu Sajungos auksciausiaja taryba o tu metu pabaigoje esa buvo pradeta ruostis rinkimams į Lietuvos auksciausiaja taryba bei Klaipedos miesto taryba 1989 m kovo 26 d vykusiuose rinkimuose į SSRS auksciausiosios tarybos deputatus jais buvo isrinkti visi trys Klaipedos Sajudzio kandidatai Vytautas Cepas Sigitas Kudarauskas Zita Slicyte 1990 m kovo 23 d įvyko pirmieji laisvi rinkimai į Klaipedos liaudies deputatu taryba Balandzio 13 d miesto Tarybos pirmininku tapo V Cepas Pirmuoju Klaipedos meru Povilas Vasiliauskas Naujai isrinkta sajudietiska Klaipedos miesto taryba pradejo galutine uostamiescio simboliu desovietizacija Pokyciai is aiksciu pasalinti paminklai Leninui bei sovietu armijai Heinzo Radzwillo iniciatyva Teatro aiksteje atstatytas paminklas Taravos Anikei pradeta kulturiniu paminklu rekonstrukcija Kryziuociu ordino pilies regeneracijos darbai ir apleistu vokieciu kareiviu kapiniu tvarkymas miesto parke Antrasis Sajudzio laikrastis Mazoji Lietuva po Sajudzio ziniu buvo antrasis Sajudzio laikrastis salyje Pabreziama kad jis buvo leidziamas ne Vilniuje ar Kaune o butent Klaipedoje Kad sis laikrastis atsirado ne mano ar dar kieno nors vieno nuopelnas Tai buvo tuometines zmoniu vienybes padarinys Sau tegaleciau priskirti tik iniciatyva Sajudzio Klaipedos grupeje as tik kolegoms zurnalistams pasiuliau leisti laikrastį sako vienas is tuometines Mazosios Lietuvos leideju Gintaras Tomkus Mazosios Lietuvos leidejai ir bendradarbiai Gintaras Tomkus Rytas Staselis Kestutis OginskasSaltiniaiAntrasis Sajudzio laikrastisLiteraturaSajudis Klaipedoje istakos ir istorija Sajudzio kronikos Atgimimo spauda Po dvidesimties metu Sajudis Klaipedoje