Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tautinis judėjimas atgimimas taip pat nacionalinis judėjimas atgimimas tautų išsivaduojamasis judėjimas iš tautinės prie
Tautinis atgimimas
Tautinis judėjimas, atgimimas, taip pat nacionalinis judėjimas, atgimimas – tautų išsivaduojamasis judėjimas iš tautinės priespaudos, sudarantis sąlygas tautai plėtotis, gauti autonomiją ar kurti savo valstybę. Savos valstybės neturinčios tautos siekia atsiskirti nuo daugiatautės valstybės arba suvienyti kelių valstybių sudėtyje išskaidytą tautą.
Apibrėžimas
Klasikinį apibrėžimą pateikia čekų sociologas . Pasak jo, tautiniai atgimimai vyksta „nedominuojančioje etninėje grupėje“, be „savos“ aukštuomenės ar valdančiųjų klasių, neturinčioje valstybės, bet su kai kuriomis „literatūrinėmis tradicijomis savo kalba“. Tautinis atgimimas prasideda, kai išsilavinusių tokios „etninės bendruomenės“ narių grupė daro išvadą, kad jų grupė yra „tauta“, kurią reikia „pažadinti, atgaivinti ir supažindinti“ bei pasiekti pripažinimą iš kitų tautų. Tada ši išsilavinusi grupė inicijuoja „tautinį judėjimą“, apimantį „tikslingą veiklą, kuria siekiama visų visiškai susiformavusios tautos savybių“. M. Hrochas išskiria tris panašius tautinių judėjimų raidos etapus, pavadinęs juos ABC fazėmis:
- A. Pabudimas, tautinės savimonės atsiradimas (grupė inteligentų uždarame rate ima studijuoti savo kalbą, tautos istoriją).
- B. Tautinės savimonės skleidimas, propaganda.
- C. Tautos sluoksnių įtraukimas į judėjimą.
Istorija
Tautiniai judėjimai yra naujųjų laikų reiškinys, būdingas tautų formavimuisi. Naujųjų tautinių judėjimų rezultatas – susikuriančios (ar atsikuriančios) valstybės, tačiau tautiniai judėjimai ir pralaimi, būna nesėkmingi, tebesitęsiantys nuo XIX a. iki šių dienų (flamandai, škotai, baskai).
Ankstesniais laikais dažniausiai kildavo konfliktų dėl žmonių savęs siejimo su religija, luomu. Religinis aspektas ypač būdingas XVI-XVII a. Europos tautų judėjime.Vakarų Europoje tautinių judėjimų pradžia dažniausiai siejama su (1568–1648), kai Nyderlandų provincijų sukilėliai kovojo su Ispanija už savo valstybinį savarankiškumą, ir XVII-XVIII a. sustiprėjusia airių kova su Anglija. Amerikoje vyko tautų antikolonijiniai judėjimai, virtę nepriklausomybės karais, po kurių susikūrė daug nepriklausomų valstybių, formavosi tautos. Tautiniai judėjimai buvo JAV nepriklausomybės (1775–1783) ir Ispanijos kolonijų Lotynų Amerikoje (1810–1826) nepriklausomybės karų palydovai.
Stiprėję tautiniai prieštaravimai ir kilę tautų judėjimai ypač išsiplėtė XIX a. gyvavusiose Europos imperijose, kuriose autonomijos ar savo valstybingumo pradėjo reikalauti pavergtos tautos, įvyko dideli sukilimai. Pietryčių Europoje pirmosios išsivadavo ir sukūrė savo valstybes Osmanų imperijos tautos: graikai (1830), rumunai (1861), serbai (1878), bulgarai (1908), albanai (1912). Pertvarkytoje imperijoje į dualistinę Austrijos‑Vengrijos valstybę vengrai greta austrų faktiškai įgijo lygias teises. Kilus Pirmajam pasauliniam karui susilpnėjus ir žlugus Austrijos‑Vengrijos, Rusijos, Vokietijos, Osmanų imperijoms, susikūrė estų, latvių, lietuvių, lenkų, ir kitų tautų valstybės. Tautinius judėjimus lydėjo kylantis nacionalizmas, siekiant sukurti monoetnines valstybes. Be prievartos, buvo griebiamasi net genocido (Turkijoje, Vokietijoje).
Po Antrojo pasaulinio karo iš dalies buvo pakartota Europos šalių patirtis ir jų kolonijose Afrikoje, Azijoje ir Amerikoje, kur iki 1980 m. susikūrė daug naujų valstybių. Sovietų Sąjungos iširimą 1990–1991 m. paskatino ne tik ištikusi sunki ekonominė krizė, bet ir kilę separatistiniai reformų sąjūdžiai, tarpnacionaliniai konfliktai. Išsivadavo ir sukūrė (ar atkūrė) savo valstybes buvusių sąjunginių respublikų tautos: armėnai, azerbaidžaniečiai, baltarusiai, estai, gruzinai, kazachai, kirgizai, latviai, lietuviai, moldavai, tadžikai, turkmėnai, ukrainiečiai, uzbekai. SSRS nesugebėjo išlaikyti pozicijų ir Rytų bei Vidurio Europos valstybėse, kur žlugo prosovietiniai komunistiniai režimai Rytų Vokietijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Rumunijoje.
Paaštrėjus tarpnacionaliniams konfliktams, kuriuos lydėjo karai, etninis valymas, žlugo federacinė Jugoslavija. Jos vietoje 1991–2003 m. etniniu pagrindu susikūrė nepriklausomos Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Kosovas, Kroatija, Makedonija, Serbija, Slovėnija. 1992 m. Čekoslovakija taikiai skilo į 2 valstybes – Čekiją ir Slovakiją.
Tautiniai judėjimai, nors ir mažesnio masto, nesiliauja, tebevyksta.Čečėnai, kurdai, tibetiečiai ir kiti siekia garantuotų politinių teisių, autonomijos. Tautinio judėjimo apraiškų tebekyla demokratinėse šalyse, kur tautos seniai sėkmingai sugyvena. XX a. pabaigoje paaštrėjo anglakalbių ir prancūzakalbių santykiai Kanadoje, kilo judėjimai dėl Škotijos, Katalonijos valstybingumo įteisinimo.
Lietuvoje
Lituanistinis sąjūdis prasidėjo XIX a. pradžioje. Tautinio judėjimo pradžia laikytini 1822–1823 m., kai Vilniaus universitete susikūrė studijavusių lietuvių studentų bendraminčių būrelis. Jo nariai (Simonas Stanevičius, Kajetonas Nezabitauskis, kunigų seminarijos alumnai ir kt.) domėjosi kultūrine ir ypač literatūrine veikla. Formuojantis lietuvių , atsirado siekis žadinti tautinę savimonę, kurti bendrinę lietuvių kalbą, tirti Lietuvos istoriją nuo senovės lietuvių religijos laikų, domėtis lietuvių tautos buitimi, papročiais, tautosaka. Rusijos imperijoje dalis tautinio judėjimo veikėjų veikė drauge su lenkais, turėjo viziją dėl bendros Lietuvos-Lenkijos valstybės atkūrimo.
Naujas tautinio sąjūdžio etapas prasidėjo po 1863 m sukilimo. Paaštrėjus kovai prieš tautinę priespaudą, pradėta priešintis ne tik prieš caro valdžios vykdytą rusinimą, bet ir prieš katalikų dvasininkijos bei bajorijos daugumos skleistą lenkinimą. Buvo siekiama panaikinti spaudos draudimą, grąžinti į mokyklas lietuvių kalbą. Lietuviški spaudiniai leisti užsienyje ir nelegaliai platinti Lietuvoje, kurtos daraktorių mokyklos, slaptos organizacijos.
Šaltiniai
- Tautinis judėjimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
- Social preconditions of national revival in Europe: a comparative analysis, Miroslav Hroch, Preface to Columbia University Press edition, 2000, p. XII.
- Saulius Pivoras. Sąjūdis Vidurio Europos naujųjų tautinių judėjimų kontekste
- Lietuvių tautinis judėjimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tautinis atgimimas, Kas yra Tautinis atgimimas? Ką reiškia Tautinis atgimimas?
Tautinis judejimas atgimimas taip pat nacionalinis judejimas atgimimas tautu issivaduojamasis judejimas is tautines priespaudos sudarantis salygas tautai pletotis gauti autonomija ar kurti savo valstybe Savos valstybes neturincios tautos siekia atsiskirti nuo daugiatautes valstybes arba suvienyti keliu valstybiu sudetyje isskaidyta tauta Baltijos kelias SSRS zlugimo isvakarese 1989 ApibrezimasKlasikinį apibrezima pateikia ceku sociologas Pasak jo tautiniai atgimimai vyksta nedominuojancioje etnineje grupeje be savos aukstuomenes ar valdanciuju klasiu neturincioje valstybes bet su kai kuriomis literaturinemis tradicijomis savo kalba Tautinis atgimimas prasideda kai issilavinusiu tokios etnines bendruomenes nariu grupe daro isvada kad ju grupe yra tauta kuria reikia pazadinti atgaivinti ir supazindinti bei pasiekti pripazinima is kitu tautu Tada si issilavinusi grupe inicijuoja tautinį judejima apimantį tikslinga veikla kuria siekiama visu visiskai susiformavusios tautos savybiu M Hrochas isskiria tris panasius tautiniu judejimu raidos etapus pavadines juos ABC fazemis A Pabudimas tautines savimones atsiradimas grupe inteligentu uzdarame rate ima studijuoti savo kalba tautos istorija B Tautines savimones skleidimas propaganda C Tautos sluoksniu įtraukimas į judejima IstorijaTautiniai judejimai yra naujuju laiku reiskinys budingas tautu formavimuisi Naujuju tautiniu judejimu rezultatas susikuriancios ar atsikuriancios valstybes taciau tautiniai judejimai ir pralaimi buna nesekmingi tebesitesiantys nuo XIX a iki siu dienu flamandai skotai baskai Ankstesniais laikais dazniausiai kildavo konfliktu del zmoniu saves siejimo su religija luomu Religinis aspektas ypac budingas XVI XVII a Europos tautu judejime Vakaru Europoje tautiniu judejimu pradzia dazniausiai siejama su 1568 1648 kai Nyderlandu provinciju sukileliai kovojo su Ispanija uz savo valstybinį savarankiskuma ir XVII XVIII a sustiprejusia airiu kova su Anglija Amerikoje vyko tautu antikolonijiniai judejimai virte nepriklausomybes karais po kuriu susikure daug nepriklausomu valstybiu formavosi tautos Tautiniai judejimai buvo JAV nepriklausomybes 1775 1783 ir Ispanijos koloniju Lotynu Amerikoje 1810 1826 nepriklausomybes karu palydovai Stipreje tautiniai priestaravimai ir kile tautu judejimai ypac issiplete XIX a gyvavusiose Europos imperijose kuriose autonomijos ar savo valstybingumo pradejo reikalauti pavergtos tautos įvyko dideli sukilimai Pietryciu Europoje pirmosios issivadavo ir sukure savo valstybes Osmanu imperijos tautos graikai 1830 rumunai 1861 serbai 1878 bulgarai 1908 albanai 1912 Pertvarkytoje imperijoje į dualistine Austrijos Vengrijos valstybe vengrai greta austru faktiskai įgijo lygias teises Kilus Pirmajam pasauliniam karui susilpnejus ir zlugus Austrijos Vengrijos Rusijos Vokietijos Osmanu imperijoms susikure estu latviu lietuviu lenku ir kitu tautu valstybes Tautinius judejimus lydejo kylantis nacionalizmas siekiant sukurti monoetnines valstybes Be prievartos buvo griebiamasi net genocido Turkijoje Vokietijoje Po Antrojo pasaulinio karo is dalies buvo pakartota Europos saliu patirtis ir ju kolonijose Afrikoje Azijoje ir Amerikoje kur iki 1980 m susikure daug nauju valstybiu Sovietu Sajungos isirima 1990 1991 m paskatino ne tik istikusi sunki ekonomine krize bet ir kile separatistiniai reformu sajudziai tarpnacionaliniai konfliktai Issivadavo ir sukure ar atkure savo valstybes buvusiu sajunginiu respubliku tautos armenai azerbaidzanieciai baltarusiai estai gruzinai kazachai kirgizai latviai lietuviai moldavai tadzikai turkmenai ukrainieciai uzbekai SSRS nesugebejo islaikyti poziciju ir Rytu bei Vidurio Europos valstybese kur zlugo prosovietiniai komunistiniai rezimai Rytu Vokietijoje Lenkijoje Cekoslovakijoje Rumunijoje Paastrejus tarpnacionaliniams konfliktams kuriuos lydejo karai etninis valymas zlugo federacine Jugoslavija Jos vietoje 1991 2003 m etniniu pagrindu susikure nepriklausomos Bosnija ir Hercegovina Juodkalnija Kosovas Kroatija Makedonija Serbija Slovenija 1992 m Cekoslovakija taikiai skilo į 2 valstybes Cekija ir Slovakija Tautiniai judejimai nors ir mazesnio masto nesiliauja tebevyksta Cecenai kurdai tibetieciai ir kiti siekia garantuotu politiniu teisiu autonomijos Tautinio judejimo apraisku tebekyla demokratinese salyse kur tautos seniai sekmingai sugyvena XX a pabaigoje paastrejo anglakalbiu ir prancuzakalbiu santykiai Kanadoje kilo judejimai del Skotijos Katalonijos valstybingumo įteisinimo LietuvojePagrindinis straipsnis Lietuviu tautinis sajudis Lituanistinis sajudis prasidejo XIX a pradzioje Tautinio judejimo pradzia laikytini 1822 1823 m kai Vilniaus universitete susikure studijavusiu lietuviu studentu bendraminciu burelis Jo nariai Simonas Stanevicius Kajetonas Nezabitauskis kunigu seminarijos alumnai ir kt domejosi kulturine ir ypac literaturine veikla Formuojantis lietuviu atsirado siekis zadinti tautine savimone kurti bendrine lietuviu kalba tirti Lietuvos istorija nuo senoves lietuviu religijos laiku dometis lietuviu tautos buitimi paprociais tautosaka Rusijos imperijoje dalis tautinio judejimo veikeju veike drauge su lenkais turejo vizija del bendros Lietuvos Lenkijos valstybes atkurimo Naujas tautinio sajudzio etapas prasidejo po 1863 m sukilimo Paastrejus kovai pries tautine priespauda pradeta priesintis ne tik pries caro valdzios vykdyta rusinima bet ir pries kataliku dvasininkijos bei bajorijos daugumos skleista lenkinima Buvo siekiama panaikinti spaudos draudima grazinti į mokyklas lietuviu kalba Lietuviski spaudiniai leisti uzsienyje ir nelegaliai platinti Lietuvoje kurtos daraktoriu mokyklos slaptos organizacijos SaltiniaiVikiteka Tautinis judejimas vaizdine ir garsine medziagaTautinis judejimas Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIII Salc Toli Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2013 Social preconditions of national revival in Europe a comparative analysis Miroslav Hroch Preface to Columbia University Press edition 2000 p XII Saulius Pivoras Sajudis Vidurio Europos naujuju tautiniu judejimu kontekste Lietuviu tautinis judejimas Visuotine lietuviu enciklopedija T XII Lietuva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007