Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Kosta Rikos nacionalinio išvadavimo partija PLN isp Partido de Liberación Nacional Kosta Rikos kairioji demokratinio soc

Kosta Rikos nacionalinio išvadavimo partija

  • Pagrindinis puslapis
  • Kosta Rikos nacionalinio išvadavimo partija
Kosta Rikos nacionalinio išvadavimo partija
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Kosta Rikos nacionalinio išvadavimo partija (PLN, isp.: Partido de Liberación Nacional) – Kosta Rikos kairioji demokratinio socializmo politinė partija.

Istorija

Įkurta 1945 m. kovo 10 d. San Chosė Lotynų teatre kaip Kosta Rikos socialdemokratų partija. 1948–1949 m. po valstybės perversmo valdžią paėmė partijos lyderio Chosė Figeres Ferero vadovaujama Nacionalinio išlaisvinimo judėjimo (Movimiento de Liberación Nacional, MLN) chunta. 1949 m. lapkričio mėn. buvo paskelbta konstitucija. 1951 m. spalio 12 d. MLN, Danielio Odubero Kiroso iniciatyva tapo Nacionalinio išsivadavimo partija.

1953–1958 m. Ch. Figeres Ferrerui vėl tapus prezidentu buvo apriboti užsienio monopolijų pelnai. 1962 m. prezidentu išrinktas PLN atstovas Franciskas Orličius Bolmarcichas, 1970 m. vėl Ch. Figeres Ferrera, 1974 m. D. Oduberas, 1982 m. Luis Albertas Monge Alvaresas. 1986 m. išrinktas šalies prezidentu Oskaras Ariasas Sančesas už bandymus suvienyti Centrinę Ameriką gavo 1987 m. Nobelio Taikos premiją. 1986 m. viceprezidente buvo išrinkta pirmoji moteris Viktorija Garon. 1994–1998 m. prezidentu išrinktas Chosė Maria Figeres Olsenas. 2006 m. rinkimuose partijos prezidentiniu kandidatu yra Oskaras Arias Sančesas.

Įstatymų Leidybosmsusirinkime (parlamente) nuolat turi daugumą – 1982 gavo 57,3 % balsų ir 33 vietas, 1986 – 52,3 % ir 29 vietas.

Ideologija

1951 m. priimtoje „Pagrindų programoje“ gerbiama privati nuosavybė, tačiau šalies ekonomika ginama nuo užsienio kapitalo. 1969 m. antrojoje programoje siekiama sukurti socialinio teisingumo, įstatymo ir gerovės valstybę. 1981 m. programoje „Naujas tikslas“ numatoma plėtoti demokratiją ir ekonomiką Lotynų Amerikos nacionalreformizmo pagrindu pagal V. Aja de la Tore (Peru) ir P. Betankuro (Venesuela) pavyzdį. Šios programos buvo vykdomos, nors ir sunkiai.

Veikla

1950 m. įsteigtas Centrinis bankas, 1971 savivaldybių plėtros institutas, socialinės paramos institutas ir socialinės adaptacijos direkcija, Kosta Rikos technologijos institutas. 1973 m. įkurtas Nacionalinis universitetas, kooperatyvų institutas, simfoninis orkestras, 1974 m. pastatyta naftos perdirbimo įmonė, įsteigti 8 nacionaliniai parkai ir rezervatai. 1987 m. „Ariaso planas“ padėjo sureguliuoti kai kurių Lotynų Amerikos šalių vidaus ir užsienio santykius ir sudaryti Gvatemalos sutartį.

Struktūra

Turi apie 80 000 narių, labai išplėtotą pirminių organizacijų tinklą. Aukščiausias organas – Nacionalinė asamblėja, kurią sudaro 70 atstovų. Ji renka Nacionalinį vykdomąjį komitetą. Glaudžiai bendradarbiauja su Dirbančiųjų demokratų konfederacija. PLN rengia kadrus ne tik sau, bet ir kitų Lotynų Amerikos šalių socialdemokratų partijoms. 1959 m. San – Chose įsteigtas Lotynų Amerikos demokratinių tyrimų centras, glaudžiai bendradarbiaujantis su F. Eberto fondu. Leidžia laikraštį „Hora“ (Valanda).

Socialistų Internacionalo konsultacinė narė nuo 1966, tikroji narė nuo 1976 m.

Partijos pirmininkai

  • 1945, 1958 m. ir 1974 m. – Chosė Figeres Fereras,
  • 1952 m. – Franciskas Chose Erlichas Bolmarichas,
  • 1956 m. – Marija Teresa Obregonas Zamora,
  • 1957 m. – Rafaelis Paris Stefensas,
  • 1970 m. – Danielis Oduberas Kirosas,
  • 1993 m. – Karlosas Manuelis Kastiljo Moralesas,
  • 1994 m. – Manuelis Agilaras Bonila,
  • 1995 m. – Rolandas Araja Monge,
  • 1999 m. – Sonia Pikado Sotela,
  • 2001 m. – Mireja Hernandez,
  • 2002 m. – Ana Gabrielė Ros,
  • 2002 m. – Marielis Sančo Barkuero,
  • 2003 m. – Franciskas Antonijus Pačeko.

Nuorodos

Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2012-07-22 iš Wayback Machine projekto.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 20 Lie, 2025 / 10:30

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kosta Rikos nacionalinio išvadavimo partija, Kas yra Kosta Rikos nacionalinio išvadavimo partija? Ką reiškia Kosta Rikos nacionalinio išvadavimo partija?

Kosta Rikos nacionalinio isvadavimo partija PLN isp Partido de Liberacion Nacional Kosta Rikos kairioji demokratinio socializmo politine partija IstorijaĮkurta 1945 m kovo 10 d San Chose Lotynu teatre kaip Kosta Rikos socialdemokratu partija 1948 1949 m po valstybes perversmo valdzia paeme partijos lyderio Chose Figeres Ferero vadovaujama Nacionalinio islaisvinimo judejimo Movimiento de Liberacion Nacional MLN chunta 1949 m lapkricio men buvo paskelbta konstitucija 1951 m spalio 12 d MLN Danielio Odubero Kiroso iniciatyva tapo Nacionalinio issivadavimo partija 1953 1958 m Ch Figeres Ferrerui vel tapus prezidentu buvo apriboti uzsienio monopoliju pelnai 1962 m prezidentu isrinktas PLN atstovas Franciskas Orlicius Bolmarcichas 1970 m vel Ch Figeres Ferrera 1974 m D Oduberas 1982 m Luis Albertas Monge Alvaresas 1986 m isrinktas salies prezidentu Oskaras Ariasas Sancesas uz bandymus suvienyti Centrine Amerika gavo 1987 m Nobelio Taikos premija 1986 m viceprezidente buvo isrinkta pirmoji moteris Viktorija Garon 1994 1998 m prezidentu isrinktas Chose Maria Figeres Olsenas 2006 m rinkimuose partijos prezidentiniu kandidatu yra Oskaras Arias Sancesas Įstatymu Leidybosmsusirinkime parlamente nuolat turi dauguma 1982 gavo 57 3 balsu ir 33 vietas 1986 52 3 ir 29 vietas Ideologija1951 m priimtoje Pagrindu programoje gerbiama privati nuosavybe taciau salies ekonomika ginama nuo uzsienio kapitalo 1969 m antrojoje programoje siekiama sukurti socialinio teisingumo įstatymo ir geroves valstybe 1981 m programoje Naujas tikslas numatoma pletoti demokratija ir ekonomika Lotynu Amerikos nacionalreformizmo pagrindu pagal V Aja de la Tore Peru ir P Betankuro Venesuela pavyzdį Sios programos buvo vykdomos nors ir sunkiai Veikla1950 m įsteigtas Centrinis bankas 1971 savivaldybiu pletros institutas socialines paramos institutas ir socialines adaptacijos direkcija Kosta Rikos technologijos institutas 1973 m įkurtas Nacionalinis universitetas kooperatyvu institutas simfoninis orkestras 1974 m pastatyta naftos perdirbimo įmone įsteigti 8 nacionaliniai parkai ir rezervatai 1987 m Ariaso planas padejo sureguliuoti kai kuriu Lotynu Amerikos saliu vidaus ir uzsienio santykius ir sudaryti Gvatemalos sutartį StrukturaTuri apie 80 000 nariu labai ispletota pirminiu organizaciju tinkla Auksciausias organas Nacionaline asambleja kuria sudaro 70 atstovu Ji renka Nacionalinį vykdomajį komiteta Glaudziai bendradarbiauja su Dirbanciuju demokratu konfederacija PLN rengia kadrus ne tik sau bet ir kitu Lotynu Amerikos saliu socialdemokratu partijoms 1959 m San Chose įsteigtas Lotynu Amerikos demokratiniu tyrimu centras glaudziai bendradarbiaujantis su F Eberto fondu Leidzia laikrastį Hora Valanda Socialistu Internacionalo konsultacine nare nuo 1966 tikroji nare nuo 1976 m Partijos pirmininkai1945 1958 m ir 1974 m Chose Figeres Fereras 1952 m Franciskas Chose Erlichas Bolmarichas 1956 m Marija Teresa Obregonas Zamora 1957 m Rafaelis Paris Stefensas 1970 m Danielis Oduberas Kirosas 1993 m Karlosas Manuelis Kastiljo Moralesas 1994 m Manuelis Agilaras Bonila 1995 m Rolandas Araja Monge 1999 m Sonia Pikado Sotela 2001 m Mireja Hernandez 2002 m Ana Gabriele Ros 2002 m Marielis Sanco Barkuero 2003 m Franciskas Antonijus Paceko NuorodosOficiali svetaine Archyvuota kopija 2012 07 22 is Wayback Machine projekto

Naujausi straipsniai
  • Liepa 21, 2025

    Gnilanės sritis

  • Liepa 21, 2025

    GVC Wageningen

  • Liepa 21, 2025

    GKS 71 Tychy

  • Liepa 21, 2025

    GB United Vilnius

  • Liepa 21, 2025

    GNU Classpath

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje