Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Berta fon Zutner vok Bertha von SuttnerB fon Zutner apie 2006 m Gimė 1843 m birželio 6 d Praha BohemijaMirė 1914 m birže

Bertha von Suttner

  • Pagrindinis puslapis
  • Bertha von Suttner
Bertha von Suttner
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Berta fon Zutner
vok. Bertha von Suttner
B. fon Zutner apie 2006 m.
Gimė 1843 m. birželio 6 d.
Praha,  Bohemija
Mirė 1914 m. birželio 21 d. (71 metai)
Viena,  Austrija-Vengrija
Veikla rašytoja, žurnalistė
Sritis pacifizmas
Žymūs apdovanojimai
  • Nobelio taikos premija (1905)
Vikiteka Bertha von Suttner
Parašas

Berta fon Zutner (vok. Bertha von Suttner; 1843 m. birželio 6 d. Prahoje – 1914 m. birželio 21 d. Vienoje) – rašytoja, žurnalistė, viena pacifistinio judėjimo pradininkių. Siekė neleisti kilti tarpvalstybiniams karo konfliktams, skatino nusiginklavimo politiką, smerkė nacionalizmą, antisemitizmą. 1905 m. ji tapo antrąja Nobelio premijos laureate moterimi (po Marie Curie 1903 m.) ir pirmąja moterimi, apdovanota Nobelio taikos premija.

Buvo kilusi iš austrų aristokratų Kinskių šeimos. Palaikė santykius, susirašinėjo su Alfredu Nobeliu, trumpam buvo tapusi jo sekretore ir namų tvarkytoja Paryžiuje. Ji ragino aukoti lėšas pacifistiniams projektams kaip veiksmingai galimų karų prevencijos priemonei. Tai paskatino A. Nobelį ateityje įsteigti taikos premiją.

1876–1885 m. gyveno Gruzijoje. 1891 m. įsteigė Austrijos taikos draugiją, 1892 m. – Vokietijos taikos draugiją. Buvo išrinkta Tarptautinio taikos draugijų centrinio biuro viceprezidente.

Reiškėsi kaip publicistė. Austrijos ir Vokietijos spaudoje buvo spausdinami jos parašyti straipsniai ir esė. 1892–1907 m. dalyvavo tarptautinės taikos kongresuose Europos šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1892–1899 m. kartu su (gavusiu Nobelio taikos premiją 1911 m.) leido antikarinį žurnalą „Die Waffen nieder!“ („Šalin ginklus!“).

Rašytojos fon Zutner kūrybai būdinga dorinių vertybių propagavimas, švietėjiškumas, antikarinės nuostatos. Vienas žinomiausių jos kūrinių – romanas „Die Waffen nieder!“, 1889 m. išleistas Drezdene ir per trumpą laiką sulaukęs išskirtinio populiarumo, išverstas į daugelį užsienio kalbų. Vien iki 1905 m. romaną 37 leidimais publikavo įvairios vokiečių leidyklos. Romanas buvo laikomas vienu svarbiausiu antikarinės literatūros kūriniu, kol 1929 m. buvo išleistas Eriko Remarko veikalas „Vakarų fronte nieko naujo“. Romano tęsinys, pasirodęs 1903 m. pavadinimu „Marthas Kinder“ („Martos vaikai“), nesulaukė buvusio pirmosios knygos populiarumo.

Šaltiniai

  1. Bertha von Suttner. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
  2. „Nobel Prize awarded women“. Nobel Foundation. Nuoroda tikrinta 2022-10-06.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 20 Lie, 2025 / 13:00

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bertha von Suttner, Kas yra Bertha von Suttner? Ką reiškia Bertha von Suttner?

Berta fon Zutner vok Bertha von SuttnerB fon Zutner apie 2006 m Gime 1843 m birzelio 6 d Praha BohemijaMire 1914 m birzelio 21 d 71 metai Viena Austrija VengrijaVeikla rasytoja zurnalisteSritis pacifizmasZymus apdovanojimaiNobelio taikos premija 1905 Vikiteka Bertha von SuttnerParasas Berta fon Zutner vok Bertha von Suttner 1843 m birzelio 6 d Prahoje 1914 m birzelio 21 d Vienoje rasytoja zurnaliste viena pacifistinio judejimo pradininkiu Sieke neleisti kilti tarpvalstybiniams karo konfliktams skatino nusiginklavimo politika smerke nacionalizma antisemitizma 1905 m ji tapo antraja Nobelio premijos laureate moterimi po Marie Curie 1903 m ir pirmaja moterimi apdovanota Nobelio taikos premija Buvo kilusi is austru aristokratu Kinskiu seimos Palaike santykius susirasinejo su Alfredu Nobeliu trumpam buvo tapusi jo sekretore ir namu tvarkytoja Paryziuje Ji ragino aukoti lesas pacifistiniams projektams kaip veiksmingai galimu karu prevencijos priemonei Tai paskatino A Nobelį ateityje įsteigti taikos premija Austrijos 2 euru moneta 1876 1885 m gyveno Gruzijoje 1891 m įsteige Austrijos taikos draugija 1892 m Vokietijos taikos draugija Buvo isrinkta Tarptautinio taikos draugiju centrinio biuro viceprezidente Reiskesi kaip publiciste Austrijos ir Vokietijos spaudoje buvo spausdinami jos parasyti straipsniai ir ese 1892 1907 m dalyvavo tarptautines taikos kongresuose Europos salyse ir Jungtinese Amerikos Valstijose 1892 1899 m kartu su gavusiu Nobelio taikos premija 1911 m leido antikarinį zurnala Die Waffen nieder Salin ginklus Rasytojos fon Zutner kurybai budinga doriniu vertybiu propagavimas svietejiskumas antikarines nuostatos Vienas zinomiausiu jos kuriniu romanas Die Waffen nieder 1889 m isleistas Drezdene ir per trumpa laika sulaukes isskirtinio populiarumo isverstas į daugelį uzsienio kalbu Vien iki 1905 m romana 37 leidimais publikavo įvairios vokieciu leidyklos Romanas buvo laikomas vienu svarbiausiu antikarines literaturos kuriniu kol 1929 m buvo isleistas Eriko Remarko veikalas Vakaru fronte nieko naujo Romano tesinys pasirodes 1903 m pavadinimu Marthas Kinder Martos vaikai nesulauke buvusio pirmosios knygos populiarumo SaltiniaiBertha von Suttner Visuotine lietuviu enciklopedija T XXII Sko Sala Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012 Nobel Prize awarded women Nobel Foundation Nuoroda tikrinta 2022 10 06

Naujausi straipsniai
  • Liepa 21, 2025

    Dvispalvis plikšnys

  • Liepa 21, 2025

    Dvilonių apylinkė

  • Liepa 21, 2025

    Dvelaičiai

  • Liepa 21, 2025

    Dvarviečių koplyčia

  • Liepa 21, 2025

    Dvarviečiai

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje