Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Vakarų fronte nieko naujo
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Pirmojo leidimo viršelis | |
| Autorius | Erich Maria Remarque |
| Šalis | Vokietija |
| Žanras | Karo romanas |
| UDK: | 830-31 |
| Originalus leidimas | |
| Pavadinimas | Im Westen nichts Neues |
| Šalis | Vokietija |
| Kalba | vokiečių |
| Leidykla | |
| Išleista | 1929 m. |
| Puslapių | 287 |
| OCLC: | 440899759 |
| Pirmasis lietuviškas leidimas | |
| Pavadinimas | Vakarų fronte nieko naujo |
| Leidykla | Sakalas |
| Išleista | 1929 m. |
| Vertėjas | Jonas Kalnėnas |
| Puslapių | 256 |
Vakarų fronte nieko naujo (vok. Im Westen nichts Neues) – E. M. Remarko romanas parašytas 1929 metais apie Pirmojo pasaulinio karo baisumus. Pats rašytojas yra sakęs: ,,Mano knygoje visi įvykiai tikri ir išgyventi...“
Knyga parašyta per 4 savaites. Iškart susilaukė didelio skaitytojų dėmesio. Per 8 mėnesius išleista 3.5 milijono kopijų, 25 kalbomis. Taip pat pastatytas filmas pagal romaną.
Turinys
Paulius Boimeris priklauso karių grupei Vakarų fronte Pirmojo pasaulinio karo metais. Ramybės valandėlėmis už fronto jis prisimena mokyklą. Jo mokytojo, Kantoreko, patriotinės kalbos įtikino visą klasę savanoriškai stoti į kariuomenę. Muštruojami karininko Himelštoso jie privalo visko mokytis iš naujo, nes mokykloje įgytos žinios kareivinių kieme netenka savo vertės.
Jie dislokuojami Vakarų fronte, kur grupės senų kareivių ir patyrusio S. Katčinskio siunčiami į fronto pavojus. Tarp Katčinskio ir Boimerio vystosi kažkas panašaus į tėvo-sūnaus santykius. Paulius mokosi išgyventi: atskirti skirtingus sviedinius iš garso, sunkiausiomis sąlygomis rasti maisto, apsisaugoti nuo realaus priešo. Po trumpos viešnagės gimtinėje Boimeris supranta, kaip išgyvenimai fronte jį pakeitė. Jis nesugeba apie savo žiaurią patirtį apkasuose papasakoti net šeimos nariams. Nusivylęs Boimeris grįžta pas savo kovos draugus į frontą. Per ataką Paulius sužeidžiamas skeveldros ir porą savaičių praleidžia karo ligoninėje. Artimiausią mėnesį fronte žūva visas jo būrys – vienas po kito, išskyrus Tjadeną, nuo dujų ir granatų atakų, apšaudymo metu arba kovoje vyras prieš vyrą. Galiausiai ir Paulius, po sužeidimų išgyvenęs ligoninėje, prieš karo pabaigą miršta nuo mirtinų sužeidimų: …vieną iš tų dienų, kai visame fronte buvo taip ramu ir tylu, jog kariuomenės pranešimą sudarė tiktai vienas sakinys: „Vakarų fronte nieko naujo“. Veiksmas vis greitėja iki pat romano pabaigos, epizodai tampa trumpesni, o praėjęs tarp jų laikas – ilgesnis.
Skyrių apžvalga
DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės
Pirmas
Būrys džiaugiasi papildomu maisto kiekiu, nes iš 150 tik 80 vyrų grįžo iš fronto. Jaunas pasakotojas Paulius Boimeris aprašo, kaip mokykloje jis su draugais buvo įkalbėti stoti į kariuomenę. Draugai karo ligoninėje ieško Pauliaus mokyklos kolegos.
Antras
Paulius galvoja, kas bus po karo ir kaip jis pasiruošė sunkiam kareivinių gyvenimui. Be išsilavinimo apkasuose būtų jis išprotėjęs. Paulius liūdi ligoninėje mirusio draugo netektį.
Trečias
Vyksta pokalbis tarp draugų, kad disciplinos ugdyme neturėtų būti įžeidinėjimų ir pažeminimų.
Ketvirtas
Pauliaus būrys papildomas naujais rekrutais ir iškeliauja atgal į frontą. Gyvuliški instinktai leidžia jam išgyventi. Prie kapinių jo būrys buvo apšaudytas artilerijos, keli kariai žuvo.
Penktas
Paulius su draugais galvoja, ką veiktų, jei netikėtai įsivyrautų taika ir meilė.
Šeštas
Veiksmas vyksta fronte. Tris dienas būrys turėjo išlaukti kapinėse, nes artilerijos ugnis buvo per stipri. Po to gali jie susiremti su prancūzais ir nužudyti tiek priešų, kiek įmanoma. Kitą dieną seka didelė prancūzų ataka, kuri pareikalauja daug nepatyrusių kareivių aukų. Iš 150 vyrų į stovyklą grįžta tik 32.
Septintas
Po karinės tarnybos kariai ieško atsipalaidavimo. Paulius su draugais susipažįsta su keliomis prancūzėmis, kurias naktimis aplanko. Kiek vėliau Paulius dviem savaitėms grįžta namo aplankyti sergančios motinos. Jam sunku susivokti, nes frontas stipriai paveikė jo mąstymą. Atostogų pabaigoje jis praneša Kamericho motinai apie pastarojo mirtį ir galvoja apie savo vaidmenį gyvenime ir savo motiną.
Aštuntas
Po atostogų Paulius privalo kalnuose saugoti į belaisvę paimtų rusų stovyklą ir pranešti apie belaisvių būklę. Jo dėmesį patraukia vienas belaisvis. Viešnagės pabaigoje Paulių aplanko sesuo ir tėvas bei atneša jam šiek tiek maisto.
Devintas
Paulius grįžta į savo būrį. Po trumpo kaizerio apsilankymo būrys grįžta į frontą. Per patruliavimą kariai nustebinami netikėtos priešo atakos. Paulius įšliaužia į bombos išmuštą duobę ir apsimeta negyvu. Kai vienas prancūzas įšoka į jo duobę, iš baimės Paulius jį nuduria. Kelias valandas Paulius nelipa iš duobės. Mirštančiam prancūzui iš didelio kaltės jausmo pažada pasirūpinti pastarojo šeima, tačiau žino, kad pažado ištesėti negalės. Dėl pavojaus būti sučiuptam jis pralaukia visą dieną, iki kol galės grįžti į vokiečių apkasus. Ten jis papasakoja savo draugams apie susitikimą su prancūzu ir sąžinės graužatį, tačiau Katčinskis ir Albertas jį ramina ir sako, kad tai yra normalu.
Dešimtas
Kareiviai saugo apleistą kaimą, kur linksmai leidžia laiką, tačiau Paulius ir Albertas sužeidžiami ir nugabenami į karo lauko ligoninę, kur Paulius operuojamas, po to perkeliamas į katalikišką ligoninę. Ten Albertui amputuojama koja.
Vienuoliktas
Paulius išgyvena daug misijų, jo draugai Miuleris ir Katčinskis miršta, ypač Paulių sukrečia Katčinskio mirtis. Deteringas dezertyruoja. Paulius daug galvoja apie karą ir jo poveikį kareivių charakteriui. Taikos troškimas vis didėja. Vargu ar Paulius dar kartą galėtų iškęsti karo žiaurumus.
Dvyliktas
Paulius vėl galvoja apie problemas, kurios iškils jam ir jo kartai, jei taika ateis ir kaip jis pradės civilinį gyvenimą. Paulius žūsta prieš pat karo pabaigą. Tos dienos kariniame pranešime buvo parašyta: „Vakarų fronte nieko naujo“, nes tą dieną fronte neįvyko nieko ypatingo.
Lietuviški leidimai
Romanas lietuvių kalba buvo išleistas 4 kartus:
- Erich Maria Remarque. Vakarų fronte nieko naujo. – Kaunas: Sakalas, 1929. – 256 p. (vertė J. Kalnėnas)
- Erichas Marija Remarkas. Vakarų fronte nieko naujo. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros l-kla, 1960. – 246 p. (vertė Jonas Kabelka)
- Erichas Marija Remarkas. Vakarų fronte nieko naujo. – Kaunas: Šviesa, 1989. – 181 p. (vertė Jonas Kabelka) ISBN 5-430-00215-1
- Erich Maria Remarque. Vakarų fronte nieko naujo. – Vilnius: Alma litter, 2010. – 228 p. (vertė Jonas Kabelka) ISBN 978-9955-38-515-8</ref>
Pastabos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vakarų fronte nieko naujo, Kas yra Vakarų fronte nieko naujo? Ką reiškia Vakarų fronte nieko naujo?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Vakaru fronte nieko naujo Pirmojo leidimo virselisAutorius Erich Maria RemarqueSalis VokietijaZanras Karo romanasUDK 830 31Originalus leidimasPavadinimas Im Westen nichts NeuesSalis VokietijaKalba vokieciuLeidyklaIsleista 1929 m Puslapiu 287OCLC 440899759Pirmasis lietuviskas leidimasPavadinimas Vakaru fronte nieko naujoLeidykla SakalasIsleista 1929 m Vertejas Jonas KalnenasPuslapiu 256 Vakaru fronte nieko naujo vok Im Westen nichts Neues E M Remarko romanas parasytas 1929 metais apie Pirmojo pasaulinio karo baisumus Pats rasytojas yra sakes Mano knygoje visi įvykiai tikri ir isgyventi Knyga parasyta per 4 savaites Iskart susilauke didelio skaitytoju demesio Per 8 menesius isleista 3 5 milijono kopiju 25 kalbomis Taip pat pastatytas filmas pagal romana TurinysPaulius Boimeris priklauso kariu grupei Vakaru fronte Pirmojo pasaulinio karo metais Ramybes valandelemis uz fronto jis prisimena mokykla Jo mokytojo Kantoreko patriotines kalbos įtikino visa klase savanoriskai stoti į kariuomene Mustruojami karininko Himelstoso jie privalo visko mokytis is naujo nes mokykloje įgytos zinios kareiviniu kieme netenka savo vertes Langemarke esantis Didziojo karo vokieciu kariu masinis kapas Jie dislokuojami Vakaru fronte kur grupes senu kareiviu ir patyrusio S Katcinskio siunciami į fronto pavojus Tarp Katcinskio ir Boimerio vystosi kazkas panasaus į tevo sunaus santykius Paulius mokosi isgyventi atskirti skirtingus sviedinius is garso sunkiausiomis salygomis rasti maisto apsisaugoti nuo realaus prieso Po trumpos viesnages gimtineje Boimeris supranta kaip isgyvenimai fronte jį pakeite Jis nesugeba apie savo ziauria patirtį apkasuose papasakoti net seimos nariams Nusivyles Boimeris grįzta pas savo kovos draugus į fronta Per ataka Paulius suzeidziamas skeveldros ir pora savaiciu praleidzia karo ligonineje Artimiausia menesį fronte zuva visas jo burys vienas po kito isskyrus Tjadena nuo duju ir granatu ataku apsaudymo metu arba kovoje vyras pries vyra Galiausiai ir Paulius po suzeidimu isgyvenes ligonineje pries karo pabaiga mirsta nuo mirtinu suzeidimu viena is tu dienu kai visame fronte buvo taip ramu ir tylu jog kariuomenes pranesima sudare tiktai vienas sakinys Vakaru fronte nieko naujo Veiksmas vis greiteja iki pat romano pabaigos epizodai tampa trumpesni o praejes tarp ju laikas ilgesnis Skyriu apzvalgaDĖMESIO toliau atskleidziamos kurinio detales Pirmas Burys dziaugiasi papildomu maisto kiekiu nes is 150 tik 80 vyru grįzo is fronto Jaunas pasakotojas Paulius Boimeris apraso kaip mokykloje jis su draugais buvo įkalbeti stoti į kariuomene Draugai karo ligonineje iesko Pauliaus mokyklos kolegos Antras Paulius galvoja kas bus po karo ir kaip jis pasiruose sunkiam kareiviniu gyvenimui Be issilavinimo apkasuose butu jis isprotejes Paulius liudi ligonineje mirusio draugo netektį Trecias Vyksta pokalbis tarp draugu kad disciplinos ugdyme neturetu buti įzeidinejimu ir pazeminimu Ketvirtas Pauliaus burys papildomas naujais rekrutais ir iskeliauja atgal į fronta Gyvuliski instinktai leidzia jam isgyventi Prie kapiniu jo burys buvo apsaudytas artilerijos keli kariai zuvo Penktas Paulius su draugais galvoja ka veiktu jei netiketai įsivyrautu taika ir meile Sestas Veiksmas vyksta fronte Tris dienas burys turejo islaukti kapinese nes artilerijos ugnis buvo per stipri Po to gali jie susiremti su prancuzais ir nuzudyti tiek priesu kiek įmanoma Kita diena seka didele prancuzu ataka kuri pareikalauja daug nepatyrusiu kareiviu auku Is 150 vyru į stovykla grįzta tik 32 Septintas Po karines tarnybos kariai iesko atsipalaidavimo Paulius su draugais susipazįsta su keliomis prancuzemis kurias naktimis aplanko Kiek veliau Paulius dviem savaitems grįzta namo aplankyti sergancios motinos Jam sunku susivokti nes frontas stipriai paveike jo mastyma Atostogu pabaigoje jis pranesa Kamericho motinai apie pastarojo mirtį ir galvoja apie savo vaidmenį gyvenime ir savo motina Astuntas Po atostogu Paulius privalo kalnuose saugoti į belaisve paimtu rusu stovykla ir pranesti apie belaisviu bukle Jo demesį patraukia vienas belaisvis Viesnages pabaigoje Pauliu aplanko sesuo ir tevas bei atnesa jam siek tiek maisto Devintas Paulius grįzta į savo burį Po trumpo kaizerio apsilankymo burys grįzta į fronta Per patruliavima kariai nustebinami netiketos prieso atakos Paulius įsliauzia į bombos ismusta duobe ir apsimeta negyvu Kai vienas prancuzas įsoka į jo duobe is baimes Paulius jį nuduria Kelias valandas Paulius nelipa is duobes Mirstanciam prancuzui is didelio kaltes jausmo pazada pasirupinti pastarojo seima taciau zino kad pazado isteseti negales Del pavojaus buti suciuptam jis pralaukia visa diena iki kol gales grįzti į vokieciu apkasus Ten jis papasakoja savo draugams apie susitikima su prancuzu ir sazines grauzatį taciau Katcinskis ir Albertas jį ramina ir sako kad tai yra normalu Desimtas Kareiviai saugo apleista kaima kur linksmai leidzia laika taciau Paulius ir Albertas suzeidziami ir nugabenami į karo lauko ligonine kur Paulius operuojamas po to perkeliamas į katalikiska ligonine Ten Albertui amputuojama koja Vienuoliktas Paulius isgyvena daug misiju jo draugai Miuleris ir Katcinskis mirsta ypac Pauliu sukrecia Katcinskio mirtis Deteringas dezertyruoja Paulius daug galvoja apie kara ir jo poveikį kareiviu charakteriui Taikos troskimas vis dideja Vargu ar Paulius dar karta galetu iskesti karo ziaurumus Dvyliktas Paulius vel galvoja apie problemas kurios iskils jam ir jo kartai jei taika ateis ir kaip jis prades civilinį gyvenima Paulius zusta pries pat karo pabaiga Tos dienos kariniame pranesime buvo parasyta Vakaru fronte nieko naujo nes ta diena fronte neįvyko nieko ypatingo Lietuviski leidimaiRomanas lietuviu kalba buvo isleistas 4 kartus Erich Maria Remarque Vakaru fronte nieko naujo Kaunas Sakalas 1929 256 p verte J Kalnenas Erichas Marija Remarkas Vakaru fronte nieko naujo Vilnius Valstybine grozines literaturos l kla 1960 246 p verte Jonas Kabelka Erichas Marija Remarkas Vakaru fronte nieko naujo Kaunas Sviesa 1989 181 p verte Jonas Kabelka ISBN 5 430 00215 1 Erich Maria Remarque Vakaru fronte nieko naujo Vilnius Alma litter 2010 228 p verte Jonas Kabelka ISBN 978 9955 38 515 8 lt ref gt Pastabos