Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
56 7 37 š pl 27 0 56 r ilg 56 12694 š pl 27 01556 r ilg 56 12694 27 01556 Agluonos bazilikaVyskupijaSavivaldybė Preilių
Agluonos bazilika
56°7′37″ š. pl. 27°0′56″ r. ilg. / 56.12694°š. pl. 27.01556°r. ilg.
| Agluonos bazilika | |
|---|---|
| Vyskupija | |
| Savivaldybė | Preilių savivaldybė |
| Gyvenvietė | Agluona |
| Adresas | Cirīšu iela 8 |
| Statybinė medžiaga | Tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1780 m. |
| Stilius | Vėlyvasis barokas |
Agluonos bazilika (latv. Aglonas bazilika) – bazilika Agluonoje, Latvijoje. Tai svarbiausias Latvijos katalikų dvasinis centras ir pasaulinio masto šventovė, kurioje kasmet rugpjūčio 15 d. – Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo dieną – apsilanko šimtai tūkstančių piligrimų iš visos Rytų Europos, yra ežerų apsupta vaizdingoji Agluona Latgaloje. Agluonos katalikų bazilika yra vieni įspūdingiausių maldos namų Baltijos šalyse, liaudies padavimuose minimas toli gražu ne vienas su jais susijęs stebuklas.
Agluonos katalikybės centro atsiradimas
1697 m. dvarininkė Ieva Justina Šostovicka, remiama Livonijos vyskupo Mikalojaus Poplavskio, pakvietė Vilniaus dominikonus įkurti Agluonoje vienuolyną ir mokyklą. Šiam reikalui Šostovickų pora dominikonams dovanojo 17 sodžių su 90 namų – „Dievo garbei ir latvių palaimai“. 1688 m. Vilniaus dominikonų vienuolyno prioras tėvas Remigijus Mosokovskis atvyko į Agluoną vienoje iš latgalių šventviečių statyti vienuolyno ir bažnyčios. Dominikonai Agluonos bažnyčioje pakabino Dievo motinos paveikslą, sukurtą pagal Trakų maldos namuose esantį šventą paveikslą. Apie šį paveikslą yra žinomos kelios legendos, ir visos jos byloja, kad originalas buvo sukeistas ir Agluonoje yra ne kopija, o tikroji ikona. Agluonos bažnyčia irgi buvo statoma pagal Trakų bazilikos pavyzdį ir paskirta Dievo Motinos dangun ėmimo garbei. Agluonoje buvo įsteigtas ir Šv. Dominyko Trečiasis Ordinas, į kurį galėjo įstoti tiek moterys, tiek vyrai, kurie nenorėjo atsisakyti pasaulietiško gyvenimo, bet laikėsi ordino regulos, atliko atgailą už nuodėmes ir atsidavė gailestingumo darbams.
Kai 1699 m. pastatyta paprasta medinė bažnyčia sudegė, 1768–1780 m. jos vietoje buvo pastatytas mūrinis vienuolynas ir didinga baroko stiliaus bažnyčia su dviem 60 m aukščio bokštais. 1824 m. dominikonai užsakė šalia vienuolyno esančio šaltinio ekspertizę. Peterburgo Medicinos akademijoje atlikta analizė patvirtino, kad sieringas šaltinio vanduo gali būti naudojamas gydymo tikslams, todėl netrukus buvo pastatyta paprasta ligoninė su 10 vietų. Agluonoje buvo ir parapijinė mokykla, kuri vaikus pilnai aprūpino viskuo, kas būtina mokymuisi ir gyvenimui. XIX a. trečiajame dešimtmetyje Agluonoje buvo atidaryta dvasinė seminarija.
Įtraukus tuometę Latvijos teritoriją į Rusijos imperijos sudėtį, prieš Agluonos vienuolyną, nors jis ir buvo vienas iš aštuonių neuždarytų Vitebsko gubernijos katalikų dvasinių ordinų, prasidėjo represijos. Jo gyventojus išvarė ir vienuolyną pavertė savotišku kalėjimu – jame kaip kalinius apgyvendino aktyviausius ir nepaklusniausius katalikų kunigus bei paskutinį prieglobstį ten radusius senus ir sergančius dvasininkus. Pirmojo pasaulinio karo metais Agluonos bazilikos vienuolyne buvo ir bataliono štabas, ir ligoninė, o 1918 m. atėję bolševikai, tikėdamiesi rasti paslėptą auksą, nusiaubė vienuolyno ir bazilikos rūsius ir išplėšė kapavietes.
Latvijos pirmosios nepriklausomybės laikotarpiu (1918–1940 m.) Agluonoje buvo atidaryta Dvasinė seminarija, kuri buvo viena iš geriausių aukštąjį išsilavinimą teikiančių mokymo įstaigų, taip pat vyrų (vėliau – ir moterų) gimnazija.
Antrojo pasaulinio karo metu katalikų persekiojimas ir negailestingas susidorojimas su dvasininkais tęsėsi – pasirodo, tikėjimą pavojingu laikė ir TSRS, ir hitlerinė Vokietija. Tradicijos ir tikėjimas buvo įnirtingai naikinami ir tarybų valdžios laikotarpiu.
1980 m. Latvijos katalikams minint Agluonos bazilikos 200 metų jubiliejų, popiežius Jonas Paulius II jai suteikė „Basilica Minoris“ titulą, o po trejų metų J. E. vyskupą pakėlė kardinolu. 1989 m., pirmą kartą po 50 metų, iš Rygos į Agluoną patraukė piligrimai, visą daugiau kaip 200 km kelią įveikę pėsčiomis, dainuodami ir melsdamiesi. 1989 m. rugpjūčio 15 d. Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventės metu pirmą kartą po daugybės metų eucharistinė procesija vyko už bažnyčios tvoros, o sode pirmą kartą aukotos mišios latvių kalba.
1993 m. Agluonos baziliką aplankė popiežius Jonas Paulius II. Atnaujintoje aikštelėje prie bazilikos jis laikė mišias, kuriose dalyvavo apie 380 000 maldininkų.
Nuorodos
- http://www.latvia.travel/lt/straipsnis/agluona-ir-agluonos-bazilika Archyvuota kopija 2014-02-21 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.aglonasbazilika.lv/
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Agluonos bazilika, Kas yra Agluonos bazilika? Ką reiškia Agluonos bazilika?
56 7 37 s pl 27 0 56 r ilg 56 12694 s pl 27 01556 r ilg 56 12694 27 01556 Agluonos bazilikaVyskupijaSavivaldybe Preiliu savivaldybeGyvenviete AgluonaAdresas Cirisu iela 8Statybine medziaga Tinkuotas murasPastatyta įrengta 1780 m Stilius Velyvasis barokasPagrindinis bazilikos altorius Agluonos bazilika latv Aglonas bazilika bazilika Agluonoje Latvijoje Tai svarbiausias Latvijos kataliku dvasinis centras ir pasaulinio masto sventove kurioje kasmet rugpjucio 15 d Svc Mergeles Marijos dangun emimo diena apsilanko simtai tukstanciu piligrimu is visos Rytu Europos yra ezeru apsupta vaizdingoji Agluona Latgaloje Agluonos kataliku bazilika yra vieni įspudingiausiu maldos namu Baltijos salyse liaudies padavimuose minimas toli grazu ne vienas su jais susijes stebuklas Agluonos katalikybes centro atsiradimas1697 m dvarininke Ieva Justina Sostovicka remiama Livonijos vyskupo Mikalojaus Poplavskio pakviete Vilniaus dominikonus įkurti Agluonoje vienuolyna ir mokykla Siam reikalui Sostovicku pora dominikonams dovanojo 17 sodziu su 90 namu Dievo garbei ir latviu palaimai 1688 m Vilniaus dominikonu vienuolyno prioras tevas Remigijus Mosokovskis atvyko į Agluona vienoje is latgaliu sventvieciu statyti vienuolyno ir baznycios Dominikonai Agluonos baznycioje pakabino Dievo motinos paveiksla sukurta pagal Traku maldos namuose esantį sventa paveiksla Apie sį paveiksla yra zinomos kelios legendos ir visos jos byloja kad originalas buvo sukeistas ir Agluonoje yra ne kopija o tikroji ikona Agluonos baznycia irgi buvo statoma pagal Traku bazilikos pavyzdį ir paskirta Dievo Motinos dangun emimo garbei Agluonoje buvo įsteigtas ir Sv Dominyko Treciasis Ordinas į kurį galejo įstoti tiek moterys tiek vyrai kurie nenorejo atsisakyti pasaulietisko gyvenimo bet laikesi ordino regulos atliko atgaila uz nuodemes ir atsidave gailestingumo darbams Agluonos bazilikos galine dalis Kai 1699 m pastatyta paprasta medine baznycia sudege 1768 1780 m jos vietoje buvo pastatytas murinis vienuolynas ir didinga baroko stiliaus baznycia su dviem 60 m aukscio bokstais 1824 m dominikonai uzsake salia vienuolyno esancio saltinio ekspertize Peterburgo Medicinos akademijoje atlikta analize patvirtino kad sieringas saltinio vanduo gali buti naudojamas gydymo tikslams todel netrukus buvo pastatyta paprasta ligonine su 10 vietu Agluonoje buvo ir parapijine mokykla kuri vaikus pilnai aprupino viskuo kas butina mokymuisi ir gyvenimui XIX a treciajame desimtmetyje Agluonoje buvo atidaryta dvasine seminarija Įtraukus tuomete Latvijos teritorija į Rusijos imperijos sudetį pries Agluonos vienuolyna nors jis ir buvo vienas is astuoniu neuzdarytu Vitebsko gubernijos kataliku dvasiniu ordinu prasidejo represijos Jo gyventojus isvare ir vienuolyna paverte savotisku kalejimu jame kaip kalinius apgyvendino aktyviausius ir nepaklusniausius kataliku kunigus bei paskutinį prieglobstį ten radusius senus ir sergancius dvasininkus Pirmojo pasaulinio karo metais Agluonos bazilikos vienuolyne buvo ir bataliono stabas ir ligonine o 1918 m ateje bolsevikai tikedamiesi rasti paslepta auksa nusiaube vienuolyno ir bazilikos rusius ir isplese kapavietes Latvijos pirmosios nepriklausomybes laikotarpiu 1918 1940 m Agluonoje buvo atidaryta Dvasine seminarija kuri buvo viena is geriausiu aukstajį issilavinima teikianciu mokymo įstaigu taip pat vyru veliau ir moteru gimnazija Antrojo pasaulinio karo metu kataliku persekiojimas ir negailestingas susidorojimas su dvasininkais tesesi pasirodo tikejima pavojingu laike ir TSRS ir hitlerine Vokietija Tradicijos ir tikejimas buvo įnirtingai naikinami ir tarybu valdzios laikotarpiu 1980 m Latvijos katalikams minint Agluonos bazilikos 200 metu jubilieju popiezius Jonas Paulius II jai suteike Basilica Minoris titula o po treju metu J E vyskupa pakele kardinolu 1989 m pirma karta po 50 metu is Rygos į Agluona patrauke piligrimai visa daugiau kaip 200 km kelia įveike pesciomis dainuodami ir melsdamiesi 1989 m rugpjucio 15 d Svc Mergeles Marijos dangun emimo sventes metu pirma karta po daugybes metu eucharistine procesija vyko uz baznycios tvoros o sode pirma karta aukotos misios latviu kalba 1993 m Agluonos bazilika aplanke popiezius Jonas Paulius II Atnaujintoje aiksteleje prie bazilikos jis laike misias kuriose dalyvavo apie 380 000 maldininku Agluonos bazilikos kompleksasNuorodoshttp www latvia travel lt straipsnis agluona ir agluonos bazilika Archyvuota kopija 2014 02 21 is Wayback Machine projekto http www aglonasbazilika lv