Tomas Algirdas ZaukaGimė 1899 m rugsėjo 21 d Rūmiškiai Obelių vlsč Mirė 1970 m sausio 21 d 70 metų KuršėnaiSutuoktinis ė
Tomas Zauka

Tomas Algirdas Zauka | |
---|---|
Gimė | 1899 m. rugsėjo 21 d. Rūmiškiai, Obelių vlsč. |
Mirė | 1970 m. sausio 21 d. (70 metų) Kuršėnai |
Sutuoktinis (-ė) | Bronislava Vaitkevičiūtė |
Veikla | Lietuvos lakūnas, visuomenės veikėjas |
Žinomas (-a) už | lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno atminimo išsaugojimą |
Žymūs apdovanojimai | |
Tomas Algirdas Zauka (1899 m. rugsėjo 21 d. Rūmiškiuose, Obelių vlsč. – 1970 m. sausio 21 d. Kuršėnuose) – lakūnas, vienas Lietuvos sportinės aviacijos pradininkų, visuomenės veikėjas. Buvo transatlantinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno palaikų išsaugojimo, atminimo įamžinimo Puntuko akmenyje organizatorius.
Biografija
T. Zauka gimė Rūmiškių vienkiemyje gausioje valstiečių šeimoje, kurioje augo keturi broliai ir dvi seserys. Baigęs pradinę mokyklą, pas vietinį vargonininką išmoko groti vargonais. 1919–1922 m. tarnavo savanoriu Lietuvos kariuomenėje – buvo eilinis Kauno apskrities komendantūroje. Baigęs privačius buhalterių kursus, 1922–1940 m. dirbo Finansų ministerijos Mokesčių departamente. Čia dirbdamas susipažino ir sukūrė šeimą su Bronislava Vaitkevičiūte. Baigęs suaugusiųjų gimnaziją Kaune, 1926–1933 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultete (dėl asmeninių priežasčių nebaigė).
1930 m. baigė Lietuvos aeroklubo surengtus pirmuosius civilinių lakūnų kursus ir buvo vienas iš keturių, gavusių pilotų pažymėjimus. Aeroklube jis visuomeniniais pagrindais buvo revizijos komisijos narys, nuo 1937 m. – valdybos narys.
Karo metais T. Zauka dirbo Raudonojo teroro muziejuje, Vilniaus miesto savivaldybėje. 1940–1944 m. vadovavo S. Dariaus ir S. Girėno komitetui, kuris buvo įregistruotas jo namuose Žaliakalnyje. Nacių okupacijos metais buvo pavojinga planuoti paminklą S. Dariui ir S. Girėnui Kaune, bet T. Zauka turėjo kitą sumanymą – įamžinti lakūnų atminimą Anykščiuose. 1942–1943 m. jis rinko aukas ir organizavo S. Dariaus ir S. Girėno reljefinių portretų (skulp. Bronius Pundzius) kaldinimą Puntuko akmenyje. Meistrai akmenį slapta iškalė, virš jo pasistatę medinę pašiūrę.
Artėjant frontui, Vytauto Didžiojo karo muziejaus komisija sprendė, kaip paslėpti tautos relikvijas. Komisijos darbe dalyvavęs T. Zauka rūpinosi legendinių lakūnų palaikų likimu. 1944 m. kartu su aviacijos kapitonu Ignu Vyliumi nuo sovietų okupantų paslėpė lakūnų palaikus, rūpindamiesi apsaugoti juos nuo išniekinimo. Su VDU Medicinos fakulteto darbuotojų pagalba karstai su lakūnų palaikais iš Medicinos fakulteto koplyčios buvo perkelti į rūsį ir užmūryti sienos nišoje, kur lakūnų kūnai išbuvo 20 metų.
Pasibaigus karui, T. Zauka pateko į KGB akiratį. 1945–1952 m. buvo ištremtas kalėti Šiaurės lageriuose (Archangelsko sritis, Vorkuta, Komija). Paleistas grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kuršėnuose. 1963 m., rengiantis paminėti transatlantinių lakūnų žūties 30-metį, padėjo atskleisti jų palaikų paslėpimo vietą.
1969 m. pateko į mįslinga avariją, kurioje jis buvo stipriai sužalotas, netrukus į T. Zauką buvo pasikėsinta dar kartą. Nuo patirtų sužalojimų T. Zauka nebeatsigavo – 1970 m. mirė. Buvo palaidotas Kuršėnų senosiose kapinėse Užmiesčio gatvėje. Kapą puošia lakūno antkapis su dviejų sukryžiuotų propelerių kryžiumi.
Šaltiniai
- Tomas Algirdas Zauka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
- „Tomo Algirdo Zaukos kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- Lietuvos Aviacijos Istorija 1919 - 1940 m. Tomas Algirdas Zauka plienosparnai.lt
- Legendinių lakūnų bareljefai buvo kalami slapta kauno.diena.lt
Nuorodos
- Zauka, Tomas Algirdas – Lietuvos kariuomenės savanoris srsvb.lt
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tomas Zauka, Kas yra Tomas Zauka? Ką reiškia Tomas Zauka?
Tomas Algirdas ZaukaGime 1899 m rugsejo 21 d Rumiskiai Obeliu vlsc Mire 1970 m sausio 21 d 70 metu KursenaiSutuoktinis e Bronislava VaitkeviciuteVeikla Lietuvos lakunas visuomenes veikejasZinomas a uz lakunu S Dariaus ir S Gireno atminimo issaugojimaZymus apdovanojimaiLietuvos kariuomenes kurejo savanorio medalis 1929 Tomas Algirdas Zauka 1899 m rugsejo 21 d Rumiskiuose Obeliu vlsc 1970 m sausio 21 d Kursenuose lakunas vienas Lietuvos sportines aviacijos pradininku visuomenes veikejas Buvo transatlantiniu lakunu Stepono Dariaus ir Stasio Gireno palaiku issaugojimo atminimo įamzinimo Puntuko akmenyje organizatorius BiografijaT Zauka gime Rumiskiu vienkiemyje gausioje valstieciu seimoje kurioje augo keturi broliai ir dvi seserys Baiges pradine mokykla pas vietinį vargonininka ismoko groti vargonais 1919 1922 m tarnavo savanoriu Lietuvos kariuomeneje buvo eilinis Kauno apskrities komendanturoje Baiges privacius buhalteriu kursus 1922 1940 m dirbo Finansu ministerijos Mokesciu departamente Cia dirbdamas susipazino ir sukure seima su Bronislava Vaitkeviciute Baiges suaugusiuju gimnazija Kaune 1926 1933 m studijavo Vytauto Didziojo universiteto Technikos fakultete del asmeniniu priezasciu nebaige 1930 m baige Lietuvos aeroklubo surengtus pirmuosius civiliniu lakunu kursus ir buvo vienas is keturiu gavusiu pilotu pazymejimus Aeroklube jis visuomeniniais pagrindais buvo revizijos komisijos narys nuo 1937 m valdybos narys Karo metais T Zauka dirbo Raudonojo teroro muziejuje Vilniaus miesto savivaldybeje 1940 1944 m vadovavo S Dariaus ir S Gireno komitetui kuris buvo įregistruotas jo namuose Zaliakalnyje Naciu okupacijos metais buvo pavojinga planuoti paminkla S Dariui ir S Girenui Kaune bet T Zauka turejo kita sumanyma įamzinti lakunu atminima Anyksciuose 1942 1943 m jis rinko aukas ir organizavo S Dariaus ir S Gireno reljefiniu portretu skulp Bronius Pundzius kaldinima Puntuko akmenyje Meistrai akmenį slapta iskale virs jo pasistate medine pasiure Artejant frontui Vytauto Didziojo karo muziejaus komisija sprende kaip paslepti tautos relikvijas Komisijos darbe dalyvaves T Zauka rupinosi legendiniu lakunu palaiku likimu 1944 m kartu su aviacijos kapitonu Ignu Vyliumi nuo sovietu okupantu paslepe lakunu palaikus rupindamiesi apsaugoti juos nuo isniekinimo Su VDU Medicinos fakulteto darbuotoju pagalba karstai su lakunu palaikais is Medicinos fakulteto koplycios buvo perkelti į rusį ir uzmuryti sienos nisoje kur lakunu kunai isbuvo 20 metu Pasibaigus karui T Zauka pateko į KGB akiratį 1945 1952 m buvo istremtas kaleti Siaures lageriuose Archangelsko sritis Vorkuta Komija Paleistas grįzo į Lietuva apsigyveno Kursenuose 1963 m rengiantis pamineti transatlantiniu lakunu zuties 30 metį padejo atskleisti ju palaiku paslepimo vieta 1969 m pateko į mįslinga avarija kurioje jis buvo stipriai suzalotas netrukus į T Zauka buvo pasikesinta dar karta Nuo patirtu suzalojimu T Zauka nebeatsigavo 1970 m mire Buvo palaidotas Kursenu senosiose kapinese Uzmiescio gatveje Kapa puosia lakuno antkapis su dvieju sukryziuotu propeleriu kryziumi SaltiniaiTomas Algirdas Zauka Visuotine lietuviu enciklopedija T XV Venk Zvo Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2014 Tomo Algirdo Zaukos kapas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Lietuvos Aviacijos Istorija 1919 1940 m Tomas Algirdas Zauka plienosparnai lt Legendiniu lakunu bareljefai buvo kalami slapta kauno diena ltNuorodosZauka Tomas Algirdas Lietuvos kariuomenes savanoris srsvb lt