Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ignas Vylius Vėlavičius 1904 m kovo 22 d Pavandenėje Telšių apskr 1946 m liepos 1 d Lietuvos karo lakūnas antismetoninio
Ignas Vylius
Ignas Vylius-Vėlavičius (1904 m. kovo 22 d. Pavandenėje, Telšių apskr. – 1946 m. liepos 1 d.) – Lietuvos karo lakūnas, antismetoninio, antisovietinio, antisemitinio ir antinacinio pasipriešinimo organizatorius ir dalyvis.
Biografija
Mokydamasis Telšių gimnazijoje priklausė šaulių organizacijai, dalyvavo 1923 m. Klaipėdos išlaisvinime. 1924 m. rudenį įstojo į Karo mokyklą. 1926 m. rugsėjo 7 d. suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis, paskirtas į 8-tąjį DLK Vaidoto pėstininkų pulką, o 1927 m. spalio mėn. perkeltas į Karo aviaciją. Mokomojoje eskadrilėje atlikęs 62 skrydžius, pirmą kartą 1928 m. rugsėjo 6 d. išskrido savarankiškai. Suteiktas II eilės karo lakūno vardas, pervestas į aviacijos karininkų specialybę – paskirtas į 2-ąją eskadrilę.
1930 m. susituokė su studente Petrute Ščiukaite, susilaukė dviejų dukterų ir sūnaus Jaunio Vyliaus. 1932 m. sausio 1 d. gavo kapitono laipsnį, tačiau dėl dalyvavimo 1934 m. birželio mėn. voldemarininkų sukilime pažemintas į eilinius ir iš kariuomenės paleistas. Vėliau Prezidentas Antanas Smetona jam laipsnį gražino.
1937 m. dirbo Klaipėdos muitinėje. Naujai įsitraukė į politinę veiklą. Tapo aktyviu nariu. 1939 m vokiečiams užėmus Klaipėdą, tęsė Lietuvos Aktyvistų Sąjungos veiklą Jurbarke. 1940 m. gegužės 29 d. areštuojamas, apkaltinus jį sukilimo ruošimu.
Buvo kalinamas ir sovietinės okupacinės valdžios, iš kalėjimo išlaisvintas antrą karo dieną Kauno sukilimo metu. Kalėjimui ėmė vadovauti kartu išlaisvintas . Maždaug 1941 m. birželio 28/29 d. Ignas Vylius kartu su leitenantu atvyko į ir ten rado 10 - 15 prižiūrėtojų, dalis jų dirbusių Prezidento Antano Smetonos laikais (kada voldemarininkai buvo kalinami). Ignas Vylius pasakė tuometiniam kalėjimo viršininkui , kad jis perima jo pareigas, ir anas nesipriešino. tapo jo pavaduotuoju. Tvirtinama, kad Ignas Vylius tuoj pat išgelbėjo 30 žydų, paleisdamas juos. 1941 m. spalio 15 d. teisingumo generalino tarėjo įsakymu jisai oficialiai paskirtas kalėjimo viršininku. Juo dirbo iki 1943 m. kovo 15 d.
Ignas Vylius priklausė SS palaikančios Lietuvių nacionalistų partijos vadovybei. Jis vadovavo partijos kariniam sektoriui bei Geležinio vilko organizacijai. „Geležinio vilko“ štabas veikė Karo muziejaus patalpose. Liepos 23-24 d. voldemarininkai pasipriešino Lietuvos laikinajai vyriausybei ir jėga perėmė , ir Tautinio darbo apsaugos batalioną. Po šio pučo žymiai paspartėjo Lietuvos žydų išžudymas. Žudynėse atsisakantys dalyvauti karininkai išėjo iš bataliono, o nauji karininkai buvo skiriami su Geležinio vilko rekomendacijomis.
Lietuvių nacionalistų partijoje išsiskyrė "nepriklausomybininkai" Ignas Vylius, , Klemensas Brunius ir karo metu Lietuvos nepriklausomybės klausimo nekeliantys Jonas Pyragius, ir . Nepriklausomybininkų požiūris įsitvirtino partijos programoje ir kituose dokumentuose. 1941 m. rudenį Ignas Vylius griežtai atisiribojo nuo nacių bendradarbių Jono Pyragiaus, ir .
1942 m. balandžio mėn. pradėjo vadovauti LLKS kariniam sektoriui.
1943 m. sausio mėn. lietuvių saugumo policijoje inspektoriumi dirbęs įspėjo Igną Vylių, jog gestapas sužinojo, kad kai kurie kalėjimo tarnautojai platina pogrindžio laikraštį Laisvės kovotojas. Sausio pabaigoje gestapas kalėjime atliko kratas. Suėmė 4 kalėjimo tarnautojus ir trumpam jį taip pat sulaikė. Vėliau sovietų teisme liudijo, kad tarnautojus gestapui įskundė kalėjimo kanceliarijoje dirbęs gestapo agentas karininkas Marcinkevičius. Ignas Vylius atsisakė kalėjimo viršininko pareigų, slapstėsi pas gimines ir įsitraukė į Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos veiklą.
Rengdamasis Lietuvos reokupacijai, įsigijo dokumentus Velavičiaus pavarde. 1944 m. balandžio mėn. vokiečiams suėmus LKKS vadovybę, ėmė vadovauti LLKS, užmezgė ryšius su Abvere tarnavusiu kpt. Viktoru Vilkutaičiu, kūrė „Vanagų“ grupuotę.
Lietuvių kariniam pasipriešinimui skirtas pasitarimas turėjo vykti 1944 m. rugsėjo 5 d. Tauragės apskrityje, Kaltinėnų miestelyje, tačiau, sužinojus Raudonai armijai, kelias buvo užminuotas ir po sprogimo kpt. I. Vylius buvo sužeistas – atsidūrė Karaliaučiaus ligoninėje. Mokėsi Abvero sistemoje, tačiau 1945 m. nepavykus išskristi į Lietuvą, savarankiškai keliavo su bendraminčiais pėsčiomis. 1945 m. gegužės 3 d. sučiupti prie Štetino Lenkijoje buvo areštuoti patrulių ir perduoti „SMERŠ“.Kaune tardytas, atpažintas ir 1946 m. gegužės 16 d. „už dalyvavimą diversinėje veikloje“ nuteistas sušaudyti. Mirties bausmė įvykdyta 1946 m. liepos 1 d. pagal Rusijos SFSR baudžiamojo kodekso straipsnį 58 straipsnis|58-1a.
Bibliografija
- Juratė Vyliūtė. Kapitono Igno byla. 2002 m.
Nuorodos
- Prisiminti monsinjoras Vincentas Vėlavičius ir kapitonas Ignas Vylius Archyvuota kopija 2014-02-24 iš Wayback Machine projekto.
- A.Navaitis. Gyveno Lietuvai Archyvuota kopija 2009-07-03 iš Wayback Machine projekto.
- Antanas Navaitis. Karo lakūnai, kovoję dėl tėvynės laisvės. Archyvuota kopija 2009-09-02 iš Wayback Machine projekto.
- Prisiminti sovietinio režimo kankiniai
- Tėvas – šventa tema Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Ordnungspolizei. Testimonies.[neveikianti nuoroda]
Šaltiniai
- „Arūnas Bubnys. Nežydų tautybės gyventojų kalinimas nacistiniuose kalėjimuose ir priverčiamojo darbo stovyklose Lietuvos generalinėje srityje (1941-1944)“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2014-02-22. Nuoroda tikrinta 2012-10-01.
- „Arūnas Bubnys. Nežydų tautybės gyventojų kalinimas nacistiniuose kalėjimuose ir priverčiamojo darbo stovyklose Lietuvos generalinėje strityje (1941-1944)“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2014-02-22. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 1 d..
- „Vidmantas Valiušaitis. Kodėl istorikai bijo faktų?“. Nuoroda tikrinta 2012 m. lapkričio 4 d..
- „Stasys Knezys. Kauno karo komendantūros Tautinio darbo batalionas 1941 m.“. Nuoroda tikrinta 2012 m. lapkričio 4 d..
- „Gediminas Rudis. Įvadas. Zenonas Blynas. Karo metų dienoraštis. 1941–1944 m.“. Suarchyvuotas originalas 2008-09-17. Nuoroda tikrinta 2012 m. lapkričio 4 d..
- „Prisiminti sovietinio režimo kankiniai“. Nuoroda tikrinta 2012 m. lapkričio 4 d..
- „Asmenų, kuriems 1944–1947 m. buvo įvykdyta mirties bausmė, abėcėlinis sąrašas“. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 20 d..
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ignas Vylius, Kas yra Ignas Vylius? Ką reiškia Ignas Vylius?
Ignas Vylius Velavicius 1904 m kovo 22 d Pavandeneje Telsiu apskr 1946 m liepos 1 d Lietuvos karo lakunas antismetoninio antisovietinio antisemitinio ir antinacinio pasipriesinimo organizatorius ir dalyvis BiografijaMokydamasis Telsiu gimnazijoje priklause sauliu organizacijai dalyvavo 1923 m Klaipedos islaisvinime 1924 m rudenį įstojo į Karo mokykla 1926 m rugsejo 7 d suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis paskirtas į 8 tajį DLK Vaidoto pestininku pulka o 1927 m spalio men perkeltas į Karo aviacija Mokomojoje eskadrileje atlikes 62 skrydzius pirma karta 1928 m rugsejo 6 d isskrido savarankiskai Suteiktas II eiles karo lakuno vardas pervestas į aviacijos karininku specialybe paskirtas į 2 aja eskadrile 1930 m susituoke su studente Petrute Sciukaite susilauke dvieju dukteru ir sunaus Jaunio Vyliaus 1932 m sausio 1 d gavo kapitono laipsnį taciau del dalyvavimo 1934 m birzelio men voldemarininku sukilime pazemintas į eilinius ir is kariuomenes paleistas Veliau Prezidentas Antanas Smetona jam laipsnį grazino 1937 m dirbo Klaipedos muitineje Naujai įsitrauke į politine veikla Tapo aktyviu nariu 1939 m vokieciams uzemus Klaipeda tese Lietuvos Aktyvistu Sajungos veikla Jurbarke 1940 m geguzes 29 d arestuojamas apkaltinus jį sukilimo ruosimu Naciu okupuotoje LietuvojeBuvo kalinamas ir sovietines okupacines valdzios is kalejimo islaisvintas antra karo diena Kauno sukilimo metu Kalejimui eme vadovauti kartu islaisvintas Mazdaug 1941 m birzelio 28 29 d Ignas Vylius kartu su leitenantu atvyko į ir ten rado 10 15 priziuretoju dalis ju dirbusiu Prezidento Antano Smetonos laikais kada voldemarininkai buvo kalinami Ignas Vylius pasake tuometiniam kalejimo virsininkui kad jis perima jo pareigas ir anas nesipriesino tapo jo pavaduotuoju Tvirtinama kad Ignas Vylius tuoj pat isgelbejo 30 zydu paleisdamas juos 1941 m spalio 15 d teisingumo generalino tarejo įsakymu jisai oficialiai paskirtas kalejimo virsininku Juo dirbo iki 1943 m kovo 15 d Ignas Vylius priklause SS palaikancios Lietuviu nacionalistu partijos vadovybei Jis vadovavo partijos kariniam sektoriui bei Gelezinio vilko organizacijai Gelezinio vilko stabas veike Karo muziejaus patalpose Liepos 23 24 d voldemarininkai pasipriesino Lietuvos laikinajai vyriausybei ir jega pereme ir Tautinio darbo apsaugos bataliona Po sio puco zymiai paspartejo Lietuvos zydu iszudymas Zudynese atsisakantys dalyvauti karininkai isejo is bataliono o nauji karininkai buvo skiriami su Gelezinio vilko rekomendacijomis Lietuviu nacionalistu partijoje issiskyre nepriklausomybininkai Ignas Vylius Klemensas Brunius ir karo metu Lietuvos nepriklausomybes klausimo nekeliantys Jonas Pyragius ir Nepriklausomybininku poziuris įsitvirtino partijos programoje ir kituose dokumentuose 1941 m rudenį Ignas Vylius grieztai atisiribojo nuo naciu bendradarbiu Jono Pyragiaus ir 1942 m balandzio men pradejo vadovauti LLKS kariniam sektoriui 1943 m sausio men lietuviu saugumo policijoje inspektoriumi dirbes įspejo Igna Vyliu jog gestapas suzinojo kad kai kurie kalejimo tarnautojai platina pogrindzio laikrastį Laisves kovotojas Sausio pabaigoje gestapas kalejime atliko kratas Sueme 4 kalejimo tarnautojus ir trumpam jį taip pat sulaike Veliau sovietu teisme liudijo kad tarnautojus gestapui įskunde kalejimo kanceliarijoje dirbes gestapo agentas karininkas Marcinkevicius Ignas Vylius atsisake kalejimo virsininko pareigu slapstesi pas gimines ir įsitrauke į Lietuvos laisves kovotoju sajungos veikla Rengdamasis Lietuvos reokupacijai įsigijo dokumentus Velaviciaus pavarde 1944 m balandzio men vokieciams suemus LKKS vadovybe eme vadovauti LLKS uzmezge rysius su Abvere tarnavusiu kpt Viktoru Vilkutaiciu kure Vanagu grupuote Sovietu okupuotoje LietuvojeLietuviu kariniam pasipriesinimui skirtas pasitarimas turejo vykti 1944 m rugsejo 5 d Taurages apskrityje Kaltinenu miestelyje taciau suzinojus Raudonai armijai kelias buvo uzminuotas ir po sprogimo kpt I Vylius buvo suzeistas atsidure Karaliauciaus ligonineje Mokesi Abvero sistemoje taciau 1945 m nepavykus isskristi į Lietuva savarankiskai keliavo su bendraminciais pesciomis 1945 m geguzes 3 d suciupti prie Stetino Lenkijoje buvo arestuoti patruliu ir perduoti SMERS Kaune tardytas atpazintas ir 1946 m geguzes 16 d uz dalyvavima diversineje veikloje nuteistas susaudyti Mirties bausme įvykdyta 1946 m liepos 1 d pagal Rusijos SFSR baudziamojo kodekso straipsnį 58 straipsnis 58 1a BibliografijaJurate Vyliute Kapitono Igno byla 2002 m NuorodosPrisiminti monsinjoras Vincentas Velavicius ir kapitonas Ignas Vylius Archyvuota kopija 2014 02 24 is Wayback Machine projekto A Navaitis Gyveno Lietuvai Archyvuota kopija 2009 07 03 is Wayback Machine projekto Antanas Navaitis Karo lakunai kovoje del tevynes laisves Archyvuota kopija 2009 09 02 is Wayback Machine projekto Prisiminti sovietinio rezimo kankiniai Tevas sventa tema Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto Ordnungspolizei Testimonies neveikianti nuoroda Saltiniai A Navaitis Gyveno Lietuvai Suarchyvuotas originalas 2009 07 03 Nuoroda tikrinta 2012 m spalio 17 d Arunas Bubnys Nezydu tautybes gyventoju kalinimas nacistiniuose kalejimuose ir priverciamojo darbo stovyklose Lietuvos generalineje srityje 1941 1944 PDF Suarchyvuotas originalas PDF 2014 02 22 Nuoroda tikrinta 2012 10 01 Arunas Bubnys Nezydu tautybes gyventoju kalinimas nacistiniuose kalejimuose ir priverciamojo darbo stovyklose Lietuvos generalineje strityje 1941 1944 PDF Suarchyvuotas originalas PDF 2014 02 22 Nuoroda tikrinta 2012 m spalio 1 d Vidmantas Valiusaitis Kodel istorikai bijo faktu Nuoroda tikrinta 2012 m lapkricio 4 d Stasys Knezys Kauno karo komendanturos Tautinio darbo batalionas 1941 m Nuoroda tikrinta 2012 m lapkricio 4 d Gediminas Rudis Įvadas Zenonas Blynas Karo metu dienorastis 1941 1944 m Suarchyvuotas originalas 2008 09 17 Nuoroda tikrinta 2012 m lapkricio 4 d Antanas Navaitis Karo lakunai kovoje del tevynes laisves PDF Suarchyvuotas originalas PDF 2009 09 02 Nuoroda tikrinta 2012 m spalio 26 d Prisiminti sovietinio rezimo kankiniai Nuoroda tikrinta 2012 m lapkricio 4 d Asmenu kuriems 1944 1947 m buvo įvykdyta mirties bausme abecelinis sarasas Nuoroda tikrinta 2012 m spalio 20 d