Veliuonos piliakalnisVeliuonos piliakalniai Ramybės kalnas kairėje Gedimino kapas dešinėjeVeliuonos piliakalnisKoordinat
Veliuonos piliakalnis

Veliuonos piliakalnis | |||
---|---|---|---|
Veliuonos piliakalnis | |||
Koordinatės |
| ||
Vieta | Jurbarko rajonas | ||
Seniūnija | Veliuonos seniūnija | ||
Aukštis | ~30 m | ||
Naudotas | XI-XV a. | ||
Žvalgytas | 1912, 1965, 1992, 1995, 2003 |
Veliuonos piliakalniai – piliakalnių ir įtvirtinimų kompleksas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Veliuonos miestelyje, Nemuno slėnio šlaite. Kompleksas – archeologinis – istorinis paminklas, kurį sudaro Veliuonos I piliakalnis, vadinamas Gedimino kapu, jo papilys, vadinamas Pilies kalnu arba Ramybės kalnu ir už 2,7 km į vakarus esantis Veliuonos II piliakalnis, vadinamas Pilaitėmis.
Kompleksas
Gedimino kapas arba Veliuonos I piliakalnis pagal tradiciją laikomas prie Veliuonos žuvusio didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino žūties vieta. Tyrinėjimai rodo čia stovėjus medinę pilį, kurią dažnai puolė kryžiuočiai. Kunigaikščiui Gediminui prie piliakalnio pastatytas paminklas.
Pilies kalnas buvo laikomas atskiru kalnu. Jis atskirtas nuo Gedimino kapo 17 m. gylio grioviu, jo status 30 m aukščio šlaitas leidžiasi į Nemuno slėnį, rytinis į griovį, šiaurinis į Veliuonos upelio slėnį. Vakaruose nuo aukštumos jis atskirtas plačiu apie 4 m gylio grioviu. Viršuje didelė, apie 80 m. ilgio ir apie 40 m. pločio rytiniame gale aikštelė. Jos šiauriniame pakraštyje, pasakojama, anksčiau ir vakariniame bei rytiniame gale buvo matyti mūrinių sienų pamatai. Aikštelė apardyta XX a. pradžioje sodinant sodą. Po tyrimų nustatyta čia galėjus būti pirmojo piliakalnio papilį arba ant jo stovėjo 1412 m. atstatyta mūrinė Veliuonos pilis. Yra pagrindo manyti, kad toliau į vakarus – šiaurės vakarus aukštumoje greta pilies buvo įtvirtintas papilys, kuriame vėliau pastatyta bažnyčia ir kūrėsi miestelis.
Pilaitėse arba Veliuonos II piliakalnyje 2,65 km į vakarus nuo Veliuonos I piliakalnio, archeologų manymu stovėjo 1337 m. kryžiuočių pastatyta dviejų pastatų pilis, kuri turėjo blokuoti Veliuonos pilį. Sprendžiant pagal archeologinius tyrimus, ši pilaitė netrukus buvo lietuvių užpulta ir sudeginta.
Kompleksui priklauso ir į šiaurę esantis kiek ankstesnis II tūkstantmečio pradžios Antkalnės piliakalnis, dar vadinamas Milžino Kapu, Naujokų, Gystėnų piliakalniu.
Istorija
Piliakalnyje stovėjo Junigėdos (po 1319 m. Veliuonos) pilis, pastatyta 1291 m. balandį. Dar ją statant, puolimą surengė kryžiuočiai. Jie pilį puolė gana dažnai: 1292 m. birželį, 1293 m. žiemą (sudegino du papilius), 1293 m. liepos pabaigoje (vėl sudeginti papiliai), 1313 m., 1314 m. rudenį (užėmė ir sudegino papilį), 1317 m. (vėl sudegino papilį), 1318 m. rudenį (sudegino papilį), 1319 m. balandį (sugriautas papilys), 1339 m. žiemą. Ir tik 1348 m. rugpjūtį po 4 dienų apgulos ją užėmė ir sudegino. 1349 m. Veliuonos pilį lietuviai atstatė. Ją kryžiuočiai nesėkmingai puolė 1357 ir 1360 m. 1363 m. balandžio mėnesį magistras , nuniokojęs Naujojo Kauno ir Pieštvės pilis, atsitraukdamas apsupo Veliuonos pilį, įsistiprino palei ją ir panaudodamas apgulos mašiną ketvirtą dieną ją užėmė. Pilis buvo sudeginta, o jos pylimas nuskleistas. Tačiau Veliuonos pilis buvo atstatyta dar kartą ir išstovėjo iki 1367 m. rugpjūčio 8 d., kai magistrui su kariuomene pasirodžius šalia pilies, ją sudegino patys gynėjai, prieš tai pasitraukę iš pilies. Trečią kartą Veliuonos pilis atstatyta 1411 m. vasarą, joje palikta stipri 400 vyrų įgula. Spėjama, kad ši pilis buvo pastatyta ankstesnės pilies papilio (Ramybės Kalno) vietoje. Ji tapo svarbių didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Lenkijos karaliaus Jogailos diplomatinių susitikimų su Ordino atstovais vieta (jie vyko 1416 m. spalio 15-17 d., 1418 m. spalio 13-22 d. ir 1420 m. rugsėjo 8-11 d.). Čia 1423 m. gegužės 8, 9-18 d. vykusio tokio susitikimo metu buvo ratifikuota 1422 m. rugsėjo 27 d. sudaryta Melno taikos sutartis, pagal kurią vakarinės Lietuvos sienos išliko iki XX a.
Šaltiniai
- Veliuonos piliakalniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 788-789 psl.
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 179 (Nr. 804)
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 179 (Nr. 805)
- Gintautas Zabiela. Nuo medinės prie mūrinės pilies (Motai Europoje ir Lietuvoje) // Lietuvos pilių archeologija. Klaipėda, 2001, p. 20–22.
- Veliuona I
- Veliuonos piliakalniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 480
Nuorodos
- Veliuonos piliakalnis
- Veliuonos I piliakalnis
- Veliuonos II piliakalnis
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai. Veliuonos piliakalnis
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai. Veliuonos piliakalnis II
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai. Veliuonos piliavietė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Veliuonos piliakalnis, Kas yra Veliuonos piliakalnis? Ką reiškia Veliuonos piliakalnis?
Veliuonos piliakalnisVeliuonos piliakalniai Ramybes kalnas kaireje Gedimino kapas desinejeVeliuonos piliakalnisKoordinates 55 04 39 s pl 23 16 50 r ilg 55 077555 s pl 23 280619 r ilg 55 077555 23 280619Vieta Jurbarko rajonasSeniunija Veliuonos seniunijaAukstis 30 mNaudotas XI XV a Zvalgytas 1912 1965 1992 1995 2003 Veliuonos piliakalniai piliakalniu ir įtvirtinimu kompleksas Jurbarko rajono savivaldybes teritorijoje Veliuonos miestelyje Nemuno slenio slaite Kompleksas archeologinis istorinis paminklas kurį sudaro Veliuonos I piliakalnis vadinamas Gedimino kapu jo papilys vadinamas Pilies kalnu arba Ramybes kalnu ir uz 2 7 km į vakarus esantis Veliuonos II piliakalnis vadinamas Pilaitemis Kompleksas3D modelis Gedimino kapas arba Veliuonos I piliakalnis pagal tradicija laikomas prie Veliuonos zuvusio didziojo Lietuvos kunigaikscio Gedimino zuties vieta Tyrinejimai rodo cia stovejus medine pilį kuria daznai puole kryziuociai Kunigaiksciui Gediminui prie piliakalnio pastatytas paminklas Gedimino kapo piliakalnisVeliuonos piliakalnis Ramybes kalnas is siaures vakaruPaminklas Gediminui Pilies kalnas buvo laikomas atskiru kalnu Jis atskirtas nuo Gedimino kapo 17 m gylio grioviu jo status 30 m aukscio slaitas leidziasi į Nemuno slenį rytinis į griovį siaurinis į Veliuonos upelio slenį Vakaruose nuo aukstumos jis atskirtas placiu apie 4 m gylio grioviu Virsuje didele apie 80 m ilgio ir apie 40 m plocio rytiniame gale aikstele Jos siauriniame pakrastyje pasakojama anksciau ir vakariniame bei rytiniame gale buvo matyti muriniu sienu pamatai Aikstele apardyta XX a pradzioje sodinant soda Po tyrimu nustatyta cia galejus buti pirmojo piliakalnio papilį arba ant jo stovejo 1412 m atstatyta murine Veliuonos pilis Yra pagrindo manyti kad toliau į vakarus siaures vakarus aukstumoje greta pilies buvo įtvirtintas papilys kuriame veliau pastatyta baznycia ir kuresi miestelis Pilaitese arba Veliuonos II piliakalnyje 2 65 km į vakarus nuo Veliuonos I piliakalnio archeologu manymu stovejo 1337 m kryziuociu pastatyta dvieju pastatu pilis kuri turejo blokuoti Veliuonos pilį Sprendziant pagal archeologinius tyrimus si pilaite netrukus buvo lietuviu uzpulta ir sudeginta Kompleksui priklauso ir į siaure esantis kiek ankstesnis II tukstantmecio pradzios Antkalnes piliakalnis dar vadinamas Milzino Kapu Naujoku Gystenu piliakalniu IstorijaPiliakalnyje stovejo Junigedos po 1319 m Veliuonos pilis pastatyta 1291 m balandį Dar ja statant puolima surenge kryziuociai Jie pilį puole gana daznai 1292 m birzelį 1293 m ziema sudegino du papilius 1293 m liepos pabaigoje vel sudeginti papiliai 1313 m 1314 m rudenį uzeme ir sudegino papilį 1317 m vel sudegino papilį 1318 m rudenį sudegino papilį 1319 m balandį sugriautas papilys 1339 m ziema Ir tik 1348 m rugpjutį po 4 dienu apgulos ja uzeme ir sudegino 1349 m Veliuonos pilį lietuviai atstate Ja kryziuociai nesekmingai puole 1357 ir 1360 m 1363 m balandzio menesį magistras nuniokojes Naujojo Kauno ir Piestves pilis atsitraukdamas apsupo Veliuonos pilį įsistiprino palei ja ir panaudodamas apgulos masina ketvirta diena ja uzeme Pilis buvo sudeginta o jos pylimas nuskleistas Taciau Veliuonos pilis buvo atstatyta dar karta ir isstovejo iki 1367 m rugpjucio 8 d kai magistrui su kariuomene pasirodzius salia pilies ja sudegino patys gynejai pries tai pasitrauke is pilies Trecia karta Veliuonos pilis atstatyta 1411 m vasara joje palikta stipri 400 vyru įgula Spejama kad si pilis buvo pastatyta ankstesnes pilies papilio Ramybes Kalno vietoje Ji tapo svarbiu didziojo kunigaikscio Vytauto ir Lenkijos karaliaus Jogailos diplomatiniu susitikimu su Ordino atstovais vieta jie vyko 1416 m spalio 15 17 d 1418 m spalio 13 22 d ir 1420 m rugsejo 8 11 d Cia 1423 m geguzes 8 9 18 d vykusio tokio susitikimo metu buvo ratifikuota 1422 m rugsejo 27 d sudaryta Melno taikos sutartis pagal kuria vakarines Lietuvos sienos isliko iki XX a SaltiniaiVeliuonos piliakalniai Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIV Tolj Veni Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2015 788 789 psl Lietuvos TSR archeologijos atlasas II Piliakalniai Vilnius Mintis 1975 m t 2 p 179 Nr 804 Lietuvos TSR archeologijos atlasas II Piliakalniai Vilnius Mintis 1975 m t 2 p 179 Nr 805 Gintautas Zabiela Nuo medines prie murines pilies Motai Europoje ir Lietuvoje Lietuvos piliu archeologija Klaipeda 2001 p 20 22 Veliuona I Veliuonos piliakalniai Tarybu Lietuvos enciklopedija T 4 Simno Zvorune Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988 psl 480NuorodosVeliuonos piliakalnis Veliuonos I piliakalnis Veliuonos II piliakalnis Hillforts eu atviruju duomenu istekliai Veliuonos piliakalnis Hillforts eu atviruju duomenu istekliai Veliuonos piliakalnis II Hillforts eu atviruju duomenu istekliai Veliuonos piliaviete