Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Juozas Tomkus 1896 m kovo 25 d Raseiniuose Raseinių valsčiaus 1940 m liepos 13 d Kaune sunkiųjų darbų kalėjime Mickeviči
Juozas Tomkus
Juozas Tomkus (1896 m. kovo 25 d. Raseiniuose, Raseinių valsčiaus – 1940 m. liepos 13 d. Kaune, sunkiųjų darbų kalėjime, Mickevičiaus g-vė) – Lietuvos karinis ir politinis veikėjas, žurnalistas.
Biografija
Mokėsi ir baigė Veiverių mokytojų seminariją. Kilus I pasuliniam karui, 1915 m. gegužės 21 d. buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę ir paskirtas į 17-jį batalioną, o 1915 m. gruodžio 20 d. buvo perkeltas į raitelių gvardijos atskirąjį pulką. 1916 m. gegužės 1 d. baigė Vilniaus karo mokyklą, kuri buvo evakuotą į Poltavą. 1916 m. gegužės 1 d. suteiktas praporščiko laipsnis, paskirtas į 149-jį pėstininkų atsargos pulko jaunesniuoju karininku. Nuo 1916 m. rugsėjo 20 d. buvo persiųstas į Orenienbaumo karininkų šiaulių mokyklą, kur baigė kulkosvaidininkų kursus. Nuo 1916 m. gruodžio mėn. tarnavo 310-jame Šacko pėstininkų pukle. Dalyvavo kovose su vokiečiais ir austrais Rumunijos fronte, Karpatuose ir buvo apdovanotas. 1917 m. vasario 18 d. buvo suteiktas paporučiko laipsnis, paskirtas kulkosvaidininkų komandos viršininku. 1917 m. Rusijoje prasidėjus bolševikiniam perversmui, kurį laiką tarnavo , atamano armijoje kovėsi su bolševikais. Nuo 1919 m. pradžios buvo vienas iš Sibiro lietuvių Vytauto Didžiojo bataliono organizatorių ir buvo kulkosvaidininkų kuopos vadu. Kartu su Pranu Klimaičiu paruošė pirmąjį lietuvišką rikiuotės statutą. 1919 m. pateko į nelaisvę, devynis mėnesius kalėjo Krasnojarsko ir Irkutsko kalėjimuose.
Lietuvos Respublikos ambasados Maskvoje pastangomis buvo išlaisvintas ir paskirtas antruoju pasiuntinybės sekretoriumi. 1921 m. gegužės 2 d. grįžo į Lietuvą ir 1921 m. gegužės 19 d. buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 12-jo pėstininkų pulko 2-sios kulkosvaidininkų kuopos jaunesniuoju karininku. 1921 m. liepos 14 d. suteiktas pėstininkų vyresniojo leitenanto laipsnis, nuo 1921 m. liepos 19 d. paskirtas 3-sios kulkosvaidininkų kuopos vadu, o nuo 1921 m. rugsėjo 1 d. buvo perkeltas į 1-ją kulkosvaidininkų kuopą. Nuo 1921 m. spalio 24 d. buvo paskirtas 2-sios kulkosvaidininkų kuopos vadu ir pulko švietimo komisijos pirmininku. 1922 m. gegužės 1 d. suteiktas kapitono laipsnis, perkeltas į Generalinio kariuomenės štabo Žvalgybos skyrių, nuo 1922 m. spalio 18 d. paskirtas žvalgų dalies karininku ypatingiems reikalams. Nuo 1922 m. lapkričio 1 d. iki 1922 m. gruodžio mėn. buvo 12-jo žvalgų punkto viršininku, o nuo 1923 m. sausio 7 d. buvo žvalgų dalies viršininku. 1923 m. aktyviai dalyvavo Klaipėdos išvadavimo sukilime – prisidengęs slapyvardžiu Oksas buvo paskirtas Klaipėdos krašto savanorių armijos štabo viršininku. 1923 m. rugpjūčio 1 d. buvo perkeltas į Generalinio kariuomenės štabo 3-jį Operacijų skyrių ir paskirtas 1-sios dalies viršininko padėjėju, o nuo 1924 m. sausio 1 d. buvo paskirtas 2-jo Informacijų skyrių karo cenzoriumi. 1925 m. liepos 29 d. suteiktas majoro laipsnis. 1926 m. sausio mėn. buvo perkeltas į Karo mokslo valdybą. Nuo 1926 m. sausio 21 d. dirbo „Kario“ žurnalo redaktoriumi. 1926 m. rugpjūčio 30 d., pačiam prašant, buvo paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1926 m. spalio 13 d. buvo Lietuvos Šaulių sąjungos narys.
Studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto Teisių skyriuje, kurį baigė 1929 m. gegužės 12 d. Dirbo Valstybės kontrolėje, o nuo 1934 m. liepos 15 d. dirbo referentu Valstybės Taryboje, Pilietybės komisijos pirmininku. Aktyvus Tautininkų sąjungos veikėjas, priklausė radikaliajam jos sparnui. Bendradarbiavo leidiniuose: „Karys“, „Akademikas“, „Lietuvos aidas“, „Kardas“, „Trimitas“, „Vairas“, „Židinys“ ir kt. Nuo 1938 m. balandžio 6 d. buvo Lietuvos Šaulių sąjungos 1-sios Kauno rinktinės tarybos narys.
Sovietų armijai užėmus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę, 1940 m. liepos 11 d. buvo suimtas. Kalėjo Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, Mickevičiaus g., ir 1940 m. liepos 12 d. buvo nužudytas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime 139-joje kameroje. Jo palaikai buvo išsaugoti VDU Anatomikume ir 1941 m. spalio 6 d. palaidoti Kauno Senosiose kapinėse. Vėliau perlaidotas Kauno Šančių kapinėse.
Žmona – Valentina, sūnus Vaidevutis-Ekspeditas (g. 1921 m.).
Bibliografija
- Ferdinand Tuohy. Špionažo paslaptys Didžiojo karo metu 1914–18 m. – Kaunas: „Žaibo“ b-vė, 1924–159 psl. (Išvertė Juozas Tomkus)
Įvertinimas
- Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio medalis (1928 m.)
- Lietuvos Savanorių medalis (1928 m.)
- Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-jo laipsnio ordinas (1930 m.)
- Šaulių žvaigždės ordinas (1935 m.)
- (Rusijos imperija)
- (Rusijos imperija)
Šaltiniai
- Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 m., 8-tas tomas, 57-58 psl.
- Tomkus, Juozas // Lietuviai tautininkai komunistų kankiniai: tautininkai, neolituanai, jaunalietuviai, santariečiai / redagavo A.Kerulis, Juozas Prunskis, M.Valiukėnas. – Chicago: Amerikos lietuvių tautinės sąjungos valdybos leidinys, 1988
- Algirdas Ažubalis, Diana Builienė, Rolanda Kazlauskaitė–Markelienė. Valstybinė kalba Lietuvos kariuomenėje (1918–1940). – Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2010 Archyvuota kopija 2018-03-17 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Klaipėdos krašto savanorių armijos vadovybė: armijos vadas Jonas Budrys, štabo viršininkas Oksas (Juozas Tomkus) ir kt. // Lietuvos valstybės centrinio archyvo nuotr. Archyvuota kopija 2015-09-23 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juozas Tomkus, Kas yra Juozas Tomkus? Ką reiškia Juozas Tomkus?
Juozas Tomkus 1896 m kovo 25 d Raseiniuose Raseiniu valsciaus 1940 m liepos 13 d Kaune sunkiuju darbu kalejime Mickeviciaus g ve Lietuvos karinis ir politinis veikejas zurnalistas Klaipedos sukilimo dalyviai Juozas Tomkus pirmoje eileje ketvirtas is kaires 1923 m sausio men BiografijaMokesi ir baige Veiveriu mokytoju seminarija Kilus I pasuliniam karui 1915 m geguzes 21 d buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomene ir paskirtas į 17 jį bataliona o 1915 m gruodzio 20 d buvo perkeltas į raiteliu gvardijos atskirajį pulka 1916 m geguzes 1 d baige Vilniaus karo mokykla kuri buvo evakuota į Poltava 1916 m geguzes 1 d suteiktas praporsciko laipsnis paskirtas į 149 jį pestininku atsargos pulko jaunesniuoju karininku Nuo 1916 m rugsejo 20 d buvo persiustas į Orenienbaumo karininku siauliu mokykla kur baige kulkosvaidininku kursus Nuo 1916 m gruodzio men tarnavo 310 jame Sacko pestininku pukle Dalyvavo kovose su vokieciais ir austrais Rumunijos fronte Karpatuose ir buvo apdovanotas 1917 m vasario 18 d buvo suteiktas paporuciko laipsnis paskirtas kulkosvaidininku komandos virsininku 1917 m Rusijoje prasidejus bolsevikiniam perversmui kurį laika tarnavo atamano armijoje kovesi su bolsevikais Nuo 1919 m pradzios buvo vienas is Sibiro lietuviu Vytauto Didziojo bataliono organizatoriu ir buvo kulkosvaidininku kuopos vadu Kartu su Pranu Klimaiciu paruose pirmajį lietuviska rikiuotes statuta 1919 m pateko į nelaisve devynis menesius kalejo Krasnojarsko ir Irkutsko kalejimuose Lietuvos Respublikos ambasados Maskvoje pastangomis buvo islaisvintas ir paskirtas antruoju pasiuntinybes sekretoriumi 1921 m geguzes 2 d grįzo į Lietuva ir 1921 m geguzes 19 d buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomene paskirtas 12 jo pestininku pulko 2 sios kulkosvaidininku kuopos jaunesniuoju karininku 1921 m liepos 14 d suteiktas pestininku vyresniojo leitenanto laipsnis nuo 1921 m liepos 19 d paskirtas 3 sios kulkosvaidininku kuopos vadu o nuo 1921 m rugsejo 1 d buvo perkeltas į 1 ja kulkosvaidininku kuopa Nuo 1921 m spalio 24 d buvo paskirtas 2 sios kulkosvaidininku kuopos vadu ir pulko svietimo komisijos pirmininku 1922 m geguzes 1 d suteiktas kapitono laipsnis perkeltas į Generalinio kariuomenes stabo Zvalgybos skyriu nuo 1922 m spalio 18 d paskirtas zvalgu dalies karininku ypatingiems reikalams Nuo 1922 m lapkricio 1 d iki 1922 m gruodzio men buvo 12 jo zvalgu punkto virsininku o nuo 1923 m sausio 7 d buvo zvalgu dalies virsininku 1923 m aktyviai dalyvavo Klaipedos isvadavimo sukilime prisidenges slapyvardziu Oksas buvo paskirtas Klaipedos krasto savanoriu armijos stabo virsininku 1923 m rugpjucio 1 d buvo perkeltas į Generalinio kariuomenes stabo 3 jį Operaciju skyriu ir paskirtas 1 sios dalies virsininko padejeju o nuo 1924 m sausio 1 d buvo paskirtas 2 jo Informaciju skyriu karo cenzoriumi 1925 m liepos 29 d suteiktas majoro laipsnis 1926 m sausio men buvo perkeltas į Karo mokslo valdyba Nuo 1926 m sausio 21 d dirbo Kario zurnalo redaktoriumi 1926 m rugpjucio 30 d paciam prasant buvo paleistas į pestininku karininku atsarga Nuo 1926 m spalio 13 d buvo Lietuvos Sauliu sajungos narys Studijavo Vytauto Didziojo universiteto Teisiu fakulteto Teisiu skyriuje kurį baige 1929 m geguzes 12 d Dirbo Valstybes kontroleje o nuo 1934 m liepos 15 d dirbo referentu Valstybes Taryboje Pilietybes komisijos pirmininku Aktyvus Tautininku sajungos veikejas priklause radikaliajam jos sparnui Bendradarbiavo leidiniuose Karys Akademikas Lietuvos aidas Kardas Trimitas Vairas Zidinys ir kt Nuo 1938 m balandzio 6 d buvo Lietuvos Sauliu sajungos 1 sios Kauno rinktines tarybos narys Sovietu armijai uzemus Lietuva ir likviduojant Lietuvos kariuomene 1940 m liepos 11 d buvo suimtas Kalejo Kauno sunkiuju darbu kalejime Mickeviciaus g ir 1940 m liepos 12 d buvo nuzudytas Kauno sunkiuju darbu kalejime 139 joje kameroje Jo palaikai buvo issaugoti VDU Anatomikume ir 1941 m spalio 6 d palaidoti Kauno Senosiose kapinese Veliau perlaidotas Kauno Sanciu kapinese Zmona Valentina sunus Vaidevutis Ekspeditas g 1921 m BibliografijaFerdinand Tuohy Spionazo paslaptys Didziojo karo metu 1914 18 m Kaunas Zaibo b ve 1924 159 psl Isverte Juozas Tomkus ĮvertinimasLietuvos nepriklausomybes 10 mecio medalis 1928 m Lietuvos Savanoriu medalis 1928 m Lietuvos didziojo kunigaikscio Gedimino 4 jo laipsnio ordinas 1930 m Sauliu zvaigzdes ordinas 1935 m Rusijos imperija Rusijos imperija SaltiniaiLietuvos kariuomenes karininkai 1918 1953 m 8 tas tomas 57 58 psl Tomkus Juozas Lietuviai tautininkai komunistu kankiniai tautininkai neolituanai jaunalietuviai santarieciai redagavo A Kerulis Juozas Prunskis M Valiukenas Chicago Amerikos lietuviu tautines sajungos valdybos leidinys 1988 Algirdas Azubalis Diana Builiene Rolanda Kazlauskaite Markeliene Valstybine kalba Lietuvos kariuomeneje 1918 1940 Vilnius Generolo Jono Zemaicio Lietuvos karo akademija 2010 Archyvuota kopija 2018 03 17 is Wayback Machine projekto NuorodosKlaipedos krasto savanoriu armijos vadovybe armijos vadas Jonas Budrys stabo virsininkas Oksas Juozas Tomkus ir kt Lietuvos valstybes centrinio archyvo nuotr Archyvuota kopija 2015 09 23 is Wayback Machine projekto