Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Equisetum arvenseDirvinis asiūklis Equisetum arvense Mokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai Plantae Skyrius Asiūklūnai
Dirvinis asiūklis
| Equisetum arvense | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Dirvinis asiūklis (Equisetum arvense) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
| ||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||
| Equisetum arvense Linnaeus, 1753 |
Dirvinis asiūklis (Equisetum arvense) – asiūklūnų (Equisetophyta) skyriaus, asiūklių (Equisetum) genties daugiametis žolinis augalas, priklausantis sporinių induočių augalų grupei. Gyvenimo ciklą sudaro dviejų kartų – sporofito ir gametofito – kaita.
Auga kaip piktžolė apydrėgnėse, ypač molingose dirvose, padirviuose, pakelėse, dykvietėse, pievose ir kartais miškuose. Sporifikuoja balandžio-gegužės mėnesį. Lietuvoje dažna rūšis.
Pavadinimo kilmė
Lotyniškai equus 'arklys', seta 'šerelis, ašutas'. Gausiai šakotas asiūklio stiebas panašus į arklio uodegą.
Gyvenimo ciklas
Asiūklių gyvenimo ciklas susideda iš lytines ląsteles produkuojančios kartos – gametofito ir sporas produkuojančios kartos – sporofito. Gyvenimo cikle vyrauja sporofitas. Šis augalas formuoja sporas sporangioforuose sutelktose sporangėse. Sporos morfologiškai vienodos, išplatinamos vėju (anemofilija). Sporoms sudygus susidaro autotrofiniai plokštelės pavidalo skirtalyčiai gametofitai, kuriuose bręsta archegonės ir anteridžiai. Po apvaisinimo ant gametofito išauga sporofitas, kuris subrendęs produkuoja sporas ir ciklas kartojasi.
Morfologija
Gametofitas
Žalios spalvos, plokštelės pavidalo, trumpesnis nei 1 cm. Sudarytas iš masyvesnės pamatinės pagalvėlės bei iš jos išaugančių skiautėtų lamelių. Prie dirvožemio tvirtinasi apatinėj pagalvėlės pusėj išaugančiais rizoidais. Archegonės susiformuoja prie lamelių pagrindų, anteridžiai – ant specializuotų išaugų.
Sporofitas
Būdingas ūglių dimorfizmas. Pavasariniai sporifikuojantys ūgliai 20–40 cm aukščio, 3–5 mm skersmens, šviesiai rudi arba rusvi, su penkiomis piltuvėlių pavidalo makštimis, kurios turi 8–12 dantelius (lapus), susiglaudusius po 2–3 ir yra panašaus ilgio kaip makšties vamzdelis. Sporangių varpos iki 3,5 cm ilgio.
Vegetatyviniai ūgliai žali, 3 mm skersmens, jų makštys su 12–18 dantelių, išilgai briaunoti (6–19 briaunelių). Šakelės paprastai keturbriaunės arba penkiabriaunės, dažniausiai stačios, kartais šakotos. Iš stiebo išauga tose vietose, kur danteliai suauga savo kraštais, taigi augdamos praduria stiebą supančių makštų pagrindus. Apatinis šakelių narelis žymiai ilgesnis už greta esančią stiebo makštį. Šakelių pagrindus supančios makštys žalsvos arba rudos spalvos, paprastai matinės, danteliai atsiknoję, trikampio formos, nusmailėję.
Sporinėse varputėse (strobiluose) susitelkę sporangioforai, sudaryti iš kotelio, skydelio ir jo apatinėje dalyje prisitvirtinusių sporangių. Požeminė sporofito dalis daugiametė, sudaryta iš šaknų ir šakniastiebių. Šakniastiebiai atlieka vegetatyvinio dauginimosi funkciją.
Sporos
Sporos vienodos išvaizdos, rutuliškos, žalios spalvos, su dviem išaugomis – elateromis, kurios išsitiesia sausu oru ir apsivynioja apie sporą, kai aplinka drėgna. Elateros – prisytaikymas plisti vėjo pagalba. Sporos trumpai išlieka daigios.
- Vegetatyvinio stiebo makštis ir danteliai
- Sporifikuojančio stiebo makštis ir danteliai
- Vegetatyviniai stiebai
- Sporfikuojantys stiebai
- Strobile susitelkę sporangioforai
- Strobilo pjūvis: matosi sporangioforo sandara: tamsesnis skydelis, sporangės, kotelis
Anatomija
Stiebas išilgai vagotai briaunotas. Iš išorės jį dengia vienasluoksnis epitelis su žiotelėmis. Stiebai ir šakelės inkrustuoti silicio dioksidu, todėl tvirti ir šiurkštūs. Po epidermiu – iš asimiliacinių ir ramstinių audinių susidariusi žievė. Asimiliacinis audinys daugiausia susitelkęs ties vagelėmis, ramstinis – ties briaunelėmis. Epidermio žiotelės įprastai ties asimiliacinio audinio santalkomis. Po asimiliaciniu audiniu yra valekuliariniai kanalai, iš šonų ir apačios apsupti . Centrines stiebų dalis užima kolateraliniai indų kūleliai. Nuo žievės jie atskirti endodermio ir periciklo sluoksnių. Indų kūleliuose susidaro nedideli karinaliniai kanalai, kuriais teka vanduo. Centrinėje stiebo dalyje susidaro centriniai kanalai. Visų šių kanalų (centrinių, valekuliarinių ir karinalinių) sistema gali būti užpildyta oru arba vandeniu, kas leidžia augalui augti įvairiose augavietėse.
Panaudojimas medicinoje
Vaistams vartojami vegetatyviniai stiebai su šakelėmis. Jie pjaunami vasarą. Žolė turi šlapimą varančiųjų, raminamųjų savybių. Naudojama uždegimams, šlapimo pūslės ligoms gydyti. Gydymui naudojamos arbatos, ekstraktai, vonios.
Asiūklio žolėje yra 5 % triterpeninio saponino ekvizetonino, alkaloidų, flavonoidų, 278 mg% askorbino rūgšties, karotino, obuolių, oksalo, akonito rūgščių, apie 16 % baltymų, iki 3,5 % riebalų, rauginių, medžiagų, dervų, 17 % mineralinių medžiagų.
Antžeminė augalo dalis nuodinga arkliams, galvijams, avims, kiaulėms – gyvuliai gali nusinuodyti šienu, kurio didžiąją dalį sudaro dirvinis asiūklis.
Išnašos
- Minkevičius A., Lietuvos TSR Flora 1t. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959
- Naujalis J. R. , Meškauskaitė E. , Juzėnas S. , Meldžiukienė A. . Botanikos praktikos darbai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009. ISBN 978-9955-33-478-1
- Sakamaki, Y. and Ino, Y., 2006. Tubers and rhizome fragments as propagules: competence for vegetative reproduction in Equisetum arvense. Journal of Plant Research, 119(6), pp.677-683.
- Carneiro, D.M., Freire, R.C., Honório, T.C.D.D., Zoghaib, I., Cardoso, F.F.D.S., Tresvenzol, L.M.F., de Paula, J.R., Sousa, A.L.L., Jardim, P.C.B.V. and Cunha, L.C.D., 2014. Randomized, double-blind clinical trial to assess the acute diuretic effect of Equisetum arvense (field horsetail) in healthy volunteers. Evidence-Based Complementary and Alternative Medicine, 2014.
- Dos Santos Jr, J.G., Blanco, M.M., Do Monte, F.H.M., Russi, M., Lanziotti, V.M.N.B., Leal, L.K.A.M. and Cunha, G.M., 2005. Sedative and anticonvulsant effects of hydroalcoholic extract of Equisetum arvense. Fitoterapia, 76(6), pp.508-513.
- Carneiro, D.M., Tresvenzol, L.M.F., Jardim, P.C.B.V. and Cunha, L.C.D., 2013. Equisetum arvense: scientific evidences for clinical use.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dirvinis asiūklis, Kas yra Dirvinis asiūklis? Ką reiškia Dirvinis asiūklis?
Equisetum arvenseDirvinis asiuklis Equisetum arvense Moksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Asiuklunai Equisetophyta Klase Asiuklainiai Equisetopsida Seima Asiukliniai Equisetaceae Gentis Asiuklis Equisetum Rusis Dirvinis asiuklis Equisetum arvense BinomasEquisetum arvense Linnaeus 1753 Dirvinis asiuklis Equisetum arvense asiuklunu Equisetophyta skyriaus asiukliu Equisetum genties daugiametis zolinis augalas priklausantis sporiniu induociu augalu grupei Gyvenimo cikla sudaro dvieju kartu sporofito ir gametofito kaita Auga kaip piktzole apydregnese ypac molingose dirvose padirviuose pakelese dykvietese pievose ir kartais miskuose Sporifikuoja balandzio geguzes menesį Lietuvoje dazna rusis Pavadinimo kilmeLotyniskai equus arklys seta serelis asutas Gausiai sakotas asiuklio stiebas panasus į arklio uodega Gyvenimo ciklasAsiukliu gyvenimo ciklas susideda is lytines lasteles produkuojancios kartos gametofito ir sporas produkuojancios kartos sporofito Gyvenimo cikle vyrauja sporofitas Sis augalas formuoja sporas sporangioforuose sutelktose sporangese Sporos morfologiskai vienodos isplatinamos veju anemofilija Sporoms sudygus susidaro autotrofiniai ploksteles pavidalo skirtalyciai gametofitai kuriuose bresta archegones ir anteridziai Po apvaisinimo ant gametofito isauga sporofitas kuris subrendes produkuoja sporas ir ciklas kartojasi MorfologijaGametofitas Zalios spalvos ploksteles pavidalo trumpesnis nei 1 cm Sudarytas is masyvesnes pamatines pagalveles bei is jos isauganciu skiautetu lameliu Prie dirvozemio tvirtinasi apatinej pagalveles pusej isauganciais rizoidais Archegones susiformuoja prie lameliu pagrindu anteridziai ant specializuotu isaugu Sporofitas Budingas ugliu dimorfizmas Pavasariniai sporifikuojantys ugliai 20 40 cm aukscio 3 5 mm skersmens sviesiai rudi arba rusvi su penkiomis piltuveliu pavidalo makstimis kurios turi 8 12 dantelius lapus susiglaudusius po 2 3 ir yra panasaus ilgio kaip maksties vamzdelis Sporangiu varpos iki 3 5 cm ilgio Vegetatyviniai ugliai zali 3 mm skersmens ju makstys su 12 18 danteliu isilgai briaunoti 6 19 briauneliu Sakeles paprastai keturbriaunes arba penkiabriaunes dazniausiai stacios kartais sakotos Is stiebo isauga tose vietose kur danteliai suauga savo krastais taigi augdamos praduria stieba supanciu makstu pagrindus Apatinis sakeliu narelis zymiai ilgesnis uz greta esancia stiebo makstį Sakeliu pagrindus supancios makstys zalsvos arba rudos spalvos paprastai matines danteliai atsiknoje trikampio formos nusmaileje Sporinese varputese strobiluose susitelke sporangioforai sudaryti is kotelio skydelio ir jo apatineje dalyje prisitvirtinusiu sporangiu Pozemine sporofito dalis daugiamete sudaryta is saknu ir sakniastiebiu Sakniastiebiai atlieka vegetatyvinio dauginimosi funkcija Sporos Sporos vienodos isvaizdos rutuliskos zalios spalvos su dviem isaugomis elateromis kurios issitiesia sausu oru ir apsivynioja apie spora kai aplinka dregna Elateros prisytaikymas plisti vejo pagalba Sporos trumpai islieka daigios Vegetatyvinio stiebo makstis ir danteliai Sporifikuojancio stiebo makstis ir danteliai Vegetatyviniai stiebai Sporfikuojantys stiebai Strobile susitelke sporangioforai Strobilo pjuvis matosi sporangioforo sandara tamsesnis skydelis sporanges kotelisAnatomijaSporifikuojancio stiebo skersinis pjuvisVegetatyvinio stiebo skersinis pjuvis Stiebas isilgai vagotai briaunotas Is isores jį dengia vienasluoksnis epitelis su ziotelemis Stiebai ir sakeles inkrustuoti silicio dioksidu todel tvirti ir siurkstus Po epidermiu is asimiliaciniu ir ramstiniu audiniu susidariusi zieve Asimiliacinis audinys daugiausia susitelkes ties vagelemis ramstinis ties briaunelemis Epidermio zioteles įprastai ties asimiliacinio audinio santalkomis Po asimiliaciniu audiniu yra valekuliariniai kanalai is sonu ir apacios apsupti Centrines stiebu dalis uzima kolateraliniai indu kuleliai Nuo zieves jie atskirti endodermio ir periciklo sluoksniu Indu kuleliuose susidaro nedideli karinaliniai kanalai kuriais teka vanduo Centrineje stiebo dalyje susidaro centriniai kanalai Visu siu kanalu centriniu valekuliariniu ir karinaliniu sistema gali buti uzpildyta oru arba vandeniu kas leidzia augalui augti įvairiose augavietese Panaudojimas medicinojeVaistams vartojami vegetatyviniai stiebai su sakelemis Jie pjaunami vasara Zole turi slapima varanciuju raminamuju savybiu Naudojama uzdegimams slapimo pusles ligoms gydyti Gydymui naudojamos arbatos ekstraktai vonios Asiuklio zoleje yra 5 triterpeninio saponino ekvizetonino alkaloidu flavonoidu 278 mg askorbino rugsties karotino obuoliu oksalo akonito rugsciu apie 16 baltymu iki 3 5 riebalu rauginiu medziagu dervu 17 mineraliniu medziagu Antzemine augalo dalis nuodinga arkliams galvijams avims kiaulems gyvuliai gali nusinuodyti sienu kurio didziaja dalį sudaro dirvinis asiuklis Vikiteka Dirvinis asiuklis vaizdine ir garsine medziagaIsnasosMinkevicius A Lietuvos TSR Flora 1t Vilnius Valstybine politines ir mokslines literaturos leidykla 1959 Naujalis J R Meskauskaite E Juzenas S Meldziukiene A Botanikos praktikos darbai Vilnius Vilniaus universiteto leidykla 2009 ISBN 978 9955 33 478 1 Sakamaki Y and Ino Y 2006 Tubers and rhizome fragments as propagules competence for vegetative reproduction in Equisetum arvense Journal of Plant Research 119 6 pp 677 683 Carneiro D M Freire R C Honorio T C D D Zoghaib I Cardoso F F D S Tresvenzol L M F de Paula J R Sousa A L L Jardim P C B V and Cunha L C D 2014 Randomized double blind clinical trial to assess the acute diuretic effect of Equisetum arvense field horsetail in healthy volunteers Evidence Based Complementary and Alternative Medicine 2014 Dos Santos Jr J G Blanco M M Do Monte F H M Russi M Lanziotti V M N B Leal L K A M and Cunha G M 2005 Sedative and anticonvulsant effects of hydroalcoholic extract of Equisetum arvense Fitoterapia 76 6 pp 508 513 Carneiro D M Tresvenzol L M F Jardim P C B V and Cunha L C D 2013 Equisetum arvense scientific evidences for clinical use