Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Baltijos Antantė latv Baltijas Antante est Balti liit Lietuvos Latvijos ir Estijos valstybių diplomatinė sąjunga sukurta
Baltijos Antantė
Baltijos Antantė (latv. Baltijas Antante, est. Balti liit) – Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių diplomatinė sąjunga, sukurta 1934 m. rugsėjo 12 d. ir egzistavusi iki šių valstybių nepriklausomybės netekties.
Baltijos Antantės kūrimas turėjo keturis etapus. Svarstyti du pagrindiniai Baltijos Antantės variantai: didžioji Baltijos Antantė (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija) ir mažoji Baltijos Antantė (Estija, Latvija, Lietuva).
Pirmasis etapas, 1919–1923 m
1919 m. rugsėjo 14–15 d. Taline įvyko Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Suomijos vyriausybių vadovų ir užsienio reikalų ministrų konferencija, skirta nuostatoms subendrinti taikos derybose su Sovietų Rusija. Kitoje konferencijoje, kuri nuo rugsėjo 29 iki spalio 1 d. vyko Tartu, buvo nuspręsta nepradėti separatinių taikos derybų ir nepasirašyti separatinių taikos sutarčių. Karo su bermontininkais metu lapkričio 11–19 dienomis Estijos, Latvijos ir Lietuvos delegacijos bei stebėtojai iš Lenkijos ir Suomijos vėl susitiko Tartu.
Didžiosios Baltijos Antantės apmatus mėginta konstruoti dar 1920 m. sausio 15-22 d. Helsinkio politinėje konferencijoje. Tų pat metų rugpjūčio 31 d. Bulduriuose (Jūrmala, Latvija) buvo pasirašyta „Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos politinė sutartis“, kuri turėjo būti kiekvienos valstybės ratifikuota iki 1920 m. gruodžio 15 d. Lietuva sutarties išlygoje deklaravo, jog sutarties galiojimas įmanomas tik sureguliavus Lietuvos ir Lenkijos santykius. Lietuva replikavo ir dėl Ukrainos dalyvavimo, argumentuodama tuo, kad Ukraina nesanti Baltijos šalis. Iš tikrųjų Ukrainos įtraukimu Lietuva vengė suerzinti Rusiją, baimindamasi netekti jos paramos konflikte su ekspansyvia Lenkija. Įtempti Lietuvos ir Lenkijos santykiai bei spalio mėn. Liucijaus Želigovskio pradėtas karas su Lietuva šią sutartį sužlugdė. Želigovskio akcijos ir jos rezultatų rėmimu Lenkija pažeidė šios sutarties trečiąjį straipsnį, kuriuo buvo įsipareigota neleisti savo teritorijoje organizuoti karinių pajėgų, priešiškų kuriai nors kitai dalyvaujančiai valstybei.
1921 m. liepos 7 d. Taline pasirašyta Latvijos ir Estijos savitarpio gynybos sutartis, taip pat Laikinas Estijos ir Latvijos Generalinių štabų susitarimas.
1922 m. kovo 17 d. Varšuvoje pasirašyta Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Suomijos politinė sutartis, kurioje slaptuoju protokolu numatytas ir karinės konvencijos sudarymas ateityje. Taip pat buvo pasirašytas papildomas protokolas, kuriame išreikštas prolenkiškas požiūris į Lenkijos-Lietuvos konfliktą.
Lenkijos pleištas
Selektyvi ir kontrastiška Lenkijos politika Baltijos šalių atžvilgiu ilgainiui sunokino karčius vaisius ir palaidojo Vakarų šalių puoselėtas viltis sukurti Rytų Baltijoje penkiašalį karinį aljansą (Lenkija-Lietuva-Latvija-Estija-Suomija), kuris būtų galėjęs tapti stipria užtvara bolševikinės Rusijos užmačioms plėstis į Vakarus bei tramdęs revanšistinius Vokietijos apetitus.
Lietuvoje Lenkija elgėsi kaip agresorė ir okupantė, nepripažinusi de iure Lietuvos Respublikos nepriklausomybės iki pat 1938 m. Latvijos ir Estijos nepriklausomybę Lenkija pripažino 1921 m. sausio 26 d.; save joms pateikinėjo kaip sąjungininkę ir šių šalių nepriklausomybės garantę (1920 m. sausį Lenkija pasisiūlė ir padėjo Latvijai vaduoti iš bolševikų Daugpilį, nepareiškusi didesnių pretenzijų nei į buvusius Lenkų Infliantus, t. y. Latgalą, nei į ten gyvenusių lenkų padėtį). Todėl natūralu, kad Lietuva kratėsi bet kokios sąjungos, kurioje būtų ir agresorė Lenkija, užsienio politikoje laikydamasi principo „mano priešo priešas yra mano draugas“. Lenkija savo priešais laikė Rusiją ir Vokietiją, tad šios šalys Lietuvai atrodė kaip jos interesų gynėjos. Latvija su Estija savo sąjungininke matė Lenkiją, o Vokietiją su Rusija laikė potencialiomis agresorėmis.
Tad želigovskinė pietryčių Lietuvos okupacija 1920 m. ir Lenkijos įvykdyta užgrobtosios teritorijos aneksija 1922 m. buvo bene didžiausia Lenkijos to meto geopolitinė klaida, susilpninusi Baltijos regioną ir šitaip sudariusi sąlygas stiprėti bolševikinei Rusijai bei nacistinei (nuo 1933 m.) Vokietijai, kurios abi buvo suinteresuotos šia Lenkijos sukelta nesantaika regione. Lenkijos agresija prieš Lietuvą Rusijai tapo puikiu destabilizavimo įrankiu. Maskva, palaikydama Lietuvą Vilniaus klausimu, visą tarpukarį sėkmingai kiršino lietuvius tiek su Lenkija, tiek su Latvija ir Estija, kurios buvo priverstos diplomatiškai laviruoti tarp mažos sąjungininkės Lietuvos ir didelės sąjungininkės Lenkijos. Plačiąja prasme būtent ši pilsudskinės Lenkijos klaida netiesiogiai padėjo pamatus II pasauliniam karui, kurio pirmąja auka ji pati vėliau ir tapo.
Antrasis etapas, 1923–1934 m
1923 m. lapkričio 1 d. Taline pasirašyta .
Nacistinė Vokietija 1933 m. spalį pasitraukė iš Tautų Sąjungos ir nusprendė gerinti santykius su Lenkija. 1934 m. sausio 26 d. buvo pasirašyta Vokietijos ir Lenkijos nepuolimo sutartis, vėliau pavadinta Hitlerio-Pilsudskio paktu. 1934 m. gegužės 5 d. buvo atnaujinta Lenkijos ir SSRS nepuolimo sutartis, pasirašyta dar 1932 m. liepos 25 d. Visa tai vertė Lietuvą ieškoti naujų sąjungininkų Baltijos šalyse, nes iki tol dėl Lenkijos agresijos Lietuva savo nepriklausomybės garantais laikė Rusiją ir Vokietiją. Palankias sąlygas labiau suartėti su Baltijos šalimis sudarė ir glaudūs Lietuvos bei Latvijos ir Estijos visuomeniniai kontaktai, kuriuos plėtojo „Lietuvių ir latvių vienybės draugijos“, „Lietuvių ir estų vienybės draugijos“ veikla.
Trečiasis etapas, 1934–1939 m
1934 m. rugsėjo 12 d. Ženevoje buvo pasirašyta „Lietuvos, Estijos ir Latvijos santarvės ir bendradarbiavimo sutartis“. Ją pasirašė Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis, Latvijos URM generalinis sekretorius Vilhelmas Munteris ir Estijos užsienio reikalų ministras Juliusas Seljama. Sutarties pirmuoju straipsniu numatyta tartis visais užsienio politikos bendros svarbos klausimais ir teikti viena kitai politinę ir diplomatinę pagalbą tarptautiniuose santykiuose. Trečiajame straipsnyje buvo pripažintas specifinių problemų, kuriems netaikomi pirmojo straipsnio įsipareigojimai, egzistavimas – turėta galvoje su Lietuva susijusi Vilniaus problema. Slaptąja sutarties deklaracija dėl Vilniaus Latvija ir Estija įsipareigojo sustabdyti 1934 m. vasario 17 d. „Estijos ir Latvijos sąjungos organizavimo sutarties“ 6-ojo straipsnio taikymą; tuo straipsniu buvo deklaruotas Latvijos ir Estijos pasirengimas svarstyti būdus, kurie leistų trečiosioms šalims prisijungti prie tos sutarties.
Sutartimi buvo numatyta rengti nuolatines užsienio reikalų ministerijų konferencijas, kurios įvyks mažiausiai dukart per metus, iš eilės kiekvienos trijų valstybių teritorijoje. Iš viso 1934–1940 m. įvyko 11 tokių konferencijų (paskutinioji – 1940 m. kovo 14-16 d. Rygoje).
Ketvirtasis etapas, 1939–1940 m
Aštrėjanti tarptautinė situacija Europoje tris Baltijos šalis skatino apsibrėžti savo pozicijas. Devintojoje konferencijoje buvo deklaruotas trijų Baltijos valstybių neutralumo laikymasis. Vienuoliktoji konferencija svarstė galimybes riboti sovietų karinio kontingento skaičių Latvijoje ir Estijoje.
1920–1939 m. neišspręstas Vilniaus klausimas neleido šiai diplomatinei sąjungai išaugti iki karinio aljanso, nors tokių ketinimų būta. 1935 m., paaštrėjus Lietuvos santykiams su Vokietija dėl Klaipėdos, Lietuva paprašė Latvijos ir Estijos paramos. Sąjungininkės palaikė Lietuvą, įsipareigodamos nesudaryti nepuolimo sutarties su Vokietija, jei toji nesutiks sudaryti tokios sutarties su Lietuva. Tačiau kai 1939 m. kovo 20 d. Vokietija ultimatumu pareikalavo iš Lietuvos atsisakyti Klaipėdos, Latvija ir Estija atsisakė kaip nors padėti Lietuvai. Prieš tai Lenkijos ultimatumo Lietuvai metu (1938 m. kovo 17 d.) Latvija raginusi Lietuvą „rasti modus vivendi su Lenkija“. Visą pirmosios nepriklausomybės laikotarpį Vilniaus klausimą Latvija ir Estija laikė dvišale Lietuvos ir Lenkijos problema, vadovaudamosi nuostata, jog dėl mažos kaimynės (Lietuvos) netikslinga gadinti santykių su didele kaimyne (Lenkija). Pačios Lenkijos politika Latvijos ir Estijos atžvilgiu buvo visiškai kitokia nei politika su Lietuva. (1920 m. sausį Lenkija pasisiūlė ir padėjo Latvijai vaduoti iš bolševikų Daugpilį, nepareiškusi didesnių pretenzijų į buvusius Lenkų Infliantus, t. y. Latgalą).
Konferencijos
- Talinas, 1934 11 30 – 12 02
- Kaunas, 1935 05 06-08
- Ryga, 1935 12 09-11
- Talinas, 1936 05 07-09
- Ryga, 1936 12 09-10
- Kaunas, 1937 07 01-03
- Talinas, 1937 12 09-11
- Ryga, 1938 06 10-11
- Kaunas, 1939 02 01-03
- Talinas, 1939 12 07-08
- Ryga, 1940 03 14-16
(#) (Numatyta, bet neįvykusi) Kaunas, 1940 09
Sutarties naikinimas
Sutartis buvo pasirašyta 10 metų laikotarpiui. 9-tas straipsnis teigė, jog, jei sutartis nebus atšaukta vienos iš šalių metai iki termino pabaigos, „ji bus pratęsta tyliu sutikimu, kol nustos galios, vieniems metams išėjus po vienos Susitariančių Šalių atsisakymo nuo jos“.
De facto sutartis galiojo iki 1940 m. sovietinės okupacijos. 1940 m. liepos 1 d. Latvijos „liaudies vyriausybės“ posėdyje Baltijos Antantės sutartis buvo anuliuota. Estijos ir Lietuvos „liaudies vyriausybės“ tai padarė savo 1940 m. liepos 2 d. posėdžiuose. Lietuvos Ministrų Tarybos posėdyje dalyvavo M. Gedvilas (posėdžio pirmininkas), gen. V. Vitkauskas, P. Pakarklis, S. Papeikis, L. Koganas, E. Galvanauskas, K. Didžiulis, P. Glovackas ir A. Adomauskas.
Šaltiniai
- Baltijos šalių istorijos chrestomatija: Lietuvos, Latvijos, Estijos istorijos dokumentų rinkinys nuo seniausių laikų iki 1991 metų. Vilnius: Naujoji Rosma, 2002.
- Baltijos valstybių vienybės idėja ir praktika 1918–1940 metais. Dokumentų rinkinys. Parengė Zenonas Butkus. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2008.
- Dokumenti par Latvijas valsts starptautisko atzīšanu, neatkarības atjaunošanu un diplomatiskajiem sakariem 1918–1998. Sastādītājs Alberts Sarkanis. Rīga: Nordik, 1999.
- Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigovskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis-1920 m. spalis). Dokumentų rinkinys. Parengė Edmundas Gimžauskas ir Artūras Svarauskas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2012.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Baltijos Antantė, Kas yra Baltijos Antantė? Ką reiškia Baltijos Antantė?
Baltijos Antante latv Baltijas Antante est Balti liit Lietuvos Latvijos ir Estijos valstybiu diplomatine sajunga sukurta 1934 m rugsejo 12 d ir egzistavusi iki siu valstybiu nepriklausomybes netekties Baltijos Antantes kurimas turejo keturis etapus Svarstyti du pagrindiniai Baltijos Antantes variantai didzioji Baltijos Antante Suomija Estija Latvija Lietuva Lenkija ir mazoji Baltijos Antante Estija Latvija Lietuva Pirmasis etapas 1919 1923 m1919 m rugsejo 14 15 d Taline įvyko Estijos Latvijos Lietuvos ir Suomijos vyriausybiu vadovu ir uzsienio reikalu ministru konferencija skirta nuostatoms subendrinti taikos derybose su Sovietu Rusija Kitoje konferencijoje kuri nuo rugsejo 29 iki spalio 1 d vyko Tartu buvo nuspresta nepradeti separatiniu taikos derybu ir nepasirasyti separatiniu taikos sutarciu Karo su bermontininkais metu lapkricio 11 19 dienomis Estijos Latvijos ir Lietuvos delegacijos bei stebetojai is Lenkijos ir Suomijos vel susitiko Tartu Didziosios Baltijos Antantes apmatus meginta konstruoti dar 1920 m sausio 15 22 d Helsinkio politineje konferencijoje Tu pat metu rugpjucio 31 d Bulduriuose Jurmala Latvija buvo pasirasyta Suomijos Estijos Latvijos Lietuvos Lenkijos ir Ukrainos politine sutartis kuri turejo buti kiekvienos valstybes ratifikuota iki 1920 m gruodzio 15 d Lietuva sutarties islygoje deklaravo jog sutarties galiojimas įmanomas tik sureguliavus Lietuvos ir Lenkijos santykius Lietuva replikavo ir del Ukrainos dalyvavimo argumentuodama tuo kad Ukraina nesanti Baltijos salis Is tikruju Ukrainos įtraukimu Lietuva venge suerzinti Rusija baimindamasi netekti jos paramos konflikte su ekspansyvia Lenkija Įtempti Lietuvos ir Lenkijos santykiai bei spalio men Liucijaus Zeligovskio pradetas karas su Lietuva sia sutartį suzlugde Zeligovskio akcijos ir jos rezultatu remimu Lenkija pazeide sios sutarties treciajį straipsnį kuriuo buvo įsipareigota neleisti savo teritorijoje organizuoti kariniu pajegu priesisku kuriai nors kitai dalyvaujanciai valstybei 1921 m liepos 7 d Taline pasirasyta Latvijos ir Estijos savitarpio gynybos sutartis taip pat Laikinas Estijos ir Latvijos Generaliniu stabu susitarimas 1922 m kovo 17 d Varsuvoje pasirasyta Estijos Latvijos Lenkijos ir Suomijos politine sutartis kurioje slaptuoju protokolu numatytas ir karines konvencijos sudarymas ateityje Taip pat buvo pasirasytas papildomas protokolas kuriame isreikstas prolenkiskas poziuris į Lenkijos Lietuvos konflikta Lenkijos pleistasSelektyvi ir kontrastiska Lenkijos politika Baltijos saliu atzvilgiu ilgainiui sunokino karcius vaisius ir palaidojo Vakaru saliu puoseletas viltis sukurti Rytu Baltijoje penkiasalį karinį aljansa Lenkija Lietuva Latvija Estija Suomija kuris butu galejes tapti stipria uztvara bolsevikines Rusijos uzmacioms plestis į Vakarus bei tramdes revansistinius Vokietijos apetitus Lietuvoje Lenkija elgesi kaip agresore ir okupante nepripazinusi de iure Lietuvos Respublikos nepriklausomybes iki pat 1938 m Latvijos ir Estijos nepriklausomybe Lenkija pripazino 1921 m sausio 26 d save joms pateikinejo kaip sajungininke ir siu saliu nepriklausomybes garante 1920 m sausį Lenkija pasisiule ir padejo Latvijai vaduoti is bolseviku Daugpilį nepareiskusi didesniu pretenziju nei į buvusius Lenku Infliantus t y Latgala nei į ten gyvenusiu lenku padetį Todel naturalu kad Lietuva kratesi bet kokios sajungos kurioje butu ir agresore Lenkija uzsienio politikoje laikydamasi principo mano prieso priesas yra mano draugas Lenkija savo priesais laike Rusija ir Vokietija tad sios salys Lietuvai atrode kaip jos interesu gynejos Latvija su Estija savo sajungininke mate Lenkija o Vokietija su Rusija laike potencialiomis agresoremis Tad zeligovskine pietryciu Lietuvos okupacija 1920 m ir Lenkijos įvykdyta uzgrobtosios teritorijos aneksija 1922 m buvo bene didziausia Lenkijos to meto geopolitine klaida susilpninusi Baltijos regiona ir sitaip sudariusi salygas stipreti bolsevikinei Rusijai bei nacistinei nuo 1933 m Vokietijai kurios abi buvo suinteresuotos sia Lenkijos sukelta nesantaika regione Lenkijos agresija pries Lietuva Rusijai tapo puikiu destabilizavimo įrankiu Maskva palaikydama Lietuva Vilniaus klausimu visa tarpukarį sekmingai kirsino lietuvius tiek su Lenkija tiek su Latvija ir Estija kurios buvo priverstos diplomatiskai laviruoti tarp mazos sajungininkes Lietuvos ir dideles sajungininkes Lenkijos Placiaja prasme butent si pilsudskines Lenkijos klaida netiesiogiai padejo pamatus II pasauliniam karui kurio pirmaja auka ji pati veliau ir tapo Antrasis etapas 1923 1934 m1923 m lapkricio 1 d Taline pasirasyta Nacistine Vokietija 1933 m spalį pasitrauke is Tautu Sajungos ir nusprende gerinti santykius su Lenkija 1934 m sausio 26 d buvo pasirasyta Vokietijos ir Lenkijos nepuolimo sutartis veliau pavadinta Hitlerio Pilsudskio paktu 1934 m geguzes 5 d buvo atnaujinta Lenkijos ir SSRS nepuolimo sutartis pasirasyta dar 1932 m liepos 25 d Visa tai verte Lietuva ieskoti nauju sajungininku Baltijos salyse nes iki tol del Lenkijos agresijos Lietuva savo nepriklausomybes garantais laike Rusija ir Vokietija Palankias salygas labiau suarteti su Baltijos salimis sudare ir glaudus Lietuvos bei Latvijos ir Estijos visuomeniniai kontaktai kuriuos pletojo Lietuviu ir latviu vienybes draugijos Lietuviu ir estu vienybes draugijos veikla Treciasis etapas 1934 1939 m1934 m rugsejo 12 d Zenevoje buvo pasirasyta Lietuvos Estijos ir Latvijos santarves ir bendradarbiavimo sutartis Ja pasirase Lietuvos uzsienio reikalu ministras Stasys Lozoraitis Latvijos URM generalinis sekretorius Vilhelmas Munteris ir Estijos uzsienio reikalu ministras Juliusas Seljama Sutarties pirmuoju straipsniu numatyta tartis visais uzsienio politikos bendros svarbos klausimais ir teikti viena kitai politine ir diplomatine pagalba tarptautiniuose santykiuose Treciajame straipsnyje buvo pripazintas specifiniu problemu kuriems netaikomi pirmojo straipsnio įsipareigojimai egzistavimas tureta galvoje su Lietuva susijusi Vilniaus problema Slaptaja sutarties deklaracija del Vilniaus Latvija ir Estija įsipareigojo sustabdyti 1934 m vasario 17 d Estijos ir Latvijos sajungos organizavimo sutarties 6 ojo straipsnio taikyma tuo straipsniu buvo deklaruotas Latvijos ir Estijos pasirengimas svarstyti budus kurie leistu treciosioms salims prisijungti prie tos sutarties Sutartimi buvo numatyta rengti nuolatines uzsienio reikalu ministeriju konferencijas kurios įvyks maziausiai dukart per metus is eiles kiekvienos triju valstybiu teritorijoje Is viso 1934 1940 m įvyko 11 tokiu konferenciju paskutinioji 1940 m kovo 14 16 d Rygoje Ketvirtasis etapas 1939 1940 mAstrejanti tarptautine situacija Europoje tris Baltijos salis skatino apsibrezti savo pozicijas Devintojoje konferencijoje buvo deklaruotas triju Baltijos valstybiu neutralumo laikymasis Vienuoliktoji konferencija svarste galimybes riboti sovietu karinio kontingento skaiciu Latvijoje ir Estijoje 1920 1939 m neissprestas Vilniaus klausimas neleido siai diplomatinei sajungai isaugti iki karinio aljanso nors tokiu ketinimu buta 1935 m paastrejus Lietuvos santykiams su Vokietija del Klaipedos Lietuva paprase Latvijos ir Estijos paramos Sajungininkes palaike Lietuva įsipareigodamos nesudaryti nepuolimo sutarties su Vokietija jei toji nesutiks sudaryti tokios sutarties su Lietuva Taciau kai 1939 m kovo 20 d Vokietija ultimatumu pareikalavo is Lietuvos atsisakyti Klaipedos Latvija ir Estija atsisake kaip nors padeti Lietuvai Pries tai Lenkijos ultimatumo Lietuvai metu 1938 m kovo 17 d Latvija raginusi Lietuva rasti modus vivendi su Lenkija Visa pirmosios nepriklausomybes laikotarpį Vilniaus klausima Latvija ir Estija laike dvisale Lietuvos ir Lenkijos problema vadovaudamosi nuostata jog del mazos kaimynes Lietuvos netikslinga gadinti santykiu su didele kaimyne Lenkija Pacios Lenkijos politika Latvijos ir Estijos atzvilgiu buvo visiskai kitokia nei politika su Lietuva 1920 m sausį Lenkija pasisiule ir padejo Latvijai vaduoti is bolseviku Daugpilį nepareiskusi didesniu pretenziju į buvusius Lenku Infliantus t y Latgala KonferencijosTalinas 1934 11 30 12 02 Kaunas 1935 05 06 08 Ryga 1935 12 09 11 Talinas 1936 05 07 09 Ryga 1936 12 09 10 Kaunas 1937 07 01 03 Talinas 1937 12 09 11 Ryga 1938 06 10 11 Kaunas 1939 02 01 03 Talinas 1939 12 07 08 Ryga 1940 03 14 16 Numatyta bet neįvykusi Kaunas 1940 09Sutarties naikinimasSutartis buvo pasirasyta 10 metu laikotarpiui 9 tas straipsnis teige jog jei sutartis nebus atsaukta vienos is saliu metai iki termino pabaigos ji bus pratesta tyliu sutikimu kol nustos galios vieniems metams isejus po vienos Susitarianciu Saliu atsisakymo nuo jos De facto sutartis galiojo iki 1940 m sovietines okupacijos 1940 m liepos 1 d Latvijos liaudies vyriausybes posedyje Baltijos Antantes sutartis buvo anuliuota Estijos ir Lietuvos liaudies vyriausybes tai padare savo 1940 m liepos 2 d posedziuose Lietuvos Ministru Tarybos posedyje dalyvavo M Gedvilas posedzio pirmininkas gen V Vitkauskas P Pakarklis S Papeikis L Koganas E Galvanauskas K Didziulis P Glovackas ir A Adomauskas SaltiniaiBaltijos saliu istorijos chrestomatija Lietuvos Latvijos Estijos istorijos dokumentu rinkinys nuo seniausiu laiku iki 1991 metu Vilnius Naujoji Rosma 2002 Baltijos valstybiu vienybes ideja ir praktika 1918 1940 metais Dokumentu rinkinys Parenge Zenonas Butkus Vilnius Lietuvos istorijos instituto leidykla 2008 Dokumenti par Latvijas valsts starptautisko atzisanu neatkaribas atjaunosanu un diplomatiskajiem sakariem 1918 1998 Sastaditajs Alberts Sarkanis Riga Nordik 1999 Lietuvos ir Lenkijos santykiai nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L Zeligovskio įvykdyto Vilniaus uzemimo 1918 m lapkritis 1920 m spalis Dokumentu rinkinys Parenge Edmundas Gimzauskas ir Arturas Svarauskas Vilnius Lietuvos istorijos instituto leidykla 2012