Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  Lietuvaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkiyə  Türkiyə
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Padvarių senovės žemdirbystės vietaSenovės žemdirbystės laukų X XIV a akmenų krūsnisPadvarių senovės žemdirbystės vietaK

Padvarių senovės žemdirbystės vieta

  • Pagrindinis puslapis
  • Padvarių senovės žemdirbystės vieta
Padvarių senovės žemdirbystės vieta
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Padvarių senovės žemdirbystės vieta

Senovės žemdirbystės laukų X – XIV a. akmenų krūsnis
Padvarių senovės žemdirbystės vieta
Koordinatės
55°54′45″š. pl. 21°15′34″r. ilg. / 55.912411°š. pl. 21.259322°r. ilg. / 55.912411; 21.259322
Vieta Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kretingos seniūnija
Plotas 3,91 ha
Naudotas VII – XIV a.
Žvalgytas 1939, 1940, 2002 m.
Tirtas 2002, 2003 m.
Registro Nr. 28711 / A1823 /

Padvarių senovės žemdirbystės vieta (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 28711, senas vertybės kodas - A1823) – senovės žemdirbystės laukų liekanos pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Padvariuose (Kretingos seniūnija), 0,79 km į rytus nuo kelio Kretinga–Darbėnai, 0,46 km į pietryčius nuo Burkštino įtekėjimo į Akmeną (Padvarių tvenkinį), kairiuose jų krantuose.

Vieta

Priešistoriniai žemdirbystės laukai įrengti lygioje vietoje. Išliko senovės laukų šiaurės vakarinis pakraštys, apaugęs lapuočių mišku. Jame pastebimi suplokštėję, velėnos sluoksniu pasidengę netaisyklingo stačiakampio plano aptvarai, kuriuos sudaro tarpuasvyje besijungiantys akmenų pylimai. Kiekvieno aptvaro krašte pylime palikti tarpai įvažiavimui į lauką. Šalia jų, šiaurės vakarinėje - šiaurinėje laukų dalyje rasta 19 akmenų krūsnių, kurių skersmuo 2,0–4,5 m, aukštis – 20–60 cm.

Teritorijos plotas – 3,91 ha.

0,14 km į pietvakarius prasideda priešistorinė gyvenvietė, 0,56 m į vakarus yra pilkapiai ir II senovės laukai, 1,1 km į šiaurės rytus buvo apeiginis akmuo su dubeniu.

Istorija

Buvusiose Kretingos dvaro palivarko ganyklose, tarpukariu išdalintose Padvarių naujakuriams, Burkštino ir Akmenos upių bei kelio Kretinga–Salantai apjuostame 25 ha plote buvo 200–300 krūsnių, tarp kurių tiesėsi tarpusavyje besijungiantys ir aptvarus sudarantys akmenų pylimai. Krūsnių skersmuo siekė 3–7 m, pylimų ilgis – 30–100 m, plotis – iki 4 m.

Apie pusę šio ploto iki 1939 m. buvo paversta dirbamais laukais, o akmenys nurinkti ir panaudoti naujakurių statyboms bei geležinkelio Kretinga–Telšiai tiesimui. Iš kitos ploto pusės, kuri priklausė naujakuriams Pranui Martinkui, Monikai Padrožtienei ir Petronėlei Kniukštienei, taip pat intensyviai buvo renkami akmenys. 1940 m. Ignas Jablonskis apmatavo 160×220 m dydžio ardomų laukų plotą, buvusį arčiau geležinkelio. Tai buvo tarpusavyje į aptvarus besijungiančių akmenų pylimų sistema su 49 krūsnimis.

Padvarių gyventojas P. Martinkus, ardydamas akmenų pylimą, rado akmeninį kirvį, kurį atidavė Klibių pradinės mokyklos vedėjui. I. Jablonskis senovės laukuose XX a. II pusėje rado trinamųjų girnų.

2004 m. senovės žemdirbystės vieta įrašyta į kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą, 2005 m. pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe.

Tyrimai

1939 m. žvalgė Pranas Baleniūnas (Vytauto Didžiojo kultūros muziejus), 1940 m. – Ignas Jablonskis, 2002 m. apmatavo Algimantas Merkevičius, Rėda Nemickienė (Vilniaus universitetas), Valteris Langas, Marge Konsa (Tartu universitetas), Julius Kanarskas (Kretingos muziejus).

2002 ir 2003 m. tyrinėjo A. Merkevičius, R. Nemickienė, J. Kanarskas. 2002 m. centrinėje dalyje du laukus skiriančiame pylime ištirtas 20 m² plotas, padarytas pylimo skersinis pjūvis. Nustatyta, kad jo plotis – 5,5 m, aukštis – 0,25–0,55 m. Pylimą sudaro įvairaus dydžio akmenys, sumesti be jokios tvarkos. Prieš pradedant pilti pylimą, žemės paviršius buvęs nudegintas. Radiokarbono tyrimai leidžia pylimą datuoti VII a.

2003 m. atidengtas 23,6 m² plotas, apimantis senovės laukų šiaurės vakarinėje dalyje esančią akmenų krūsnį. Tyrimų metu pilnai ištirtas 11 m² plotas ir padarytas krūsnies pjūvis iš rytų pusės. Krūsnis netaisyklingo apskritimo plano, nežymiai ištęsta rytų - vakarų kryptimi, 4,55 m ilgio, 4,1 m pločio, 0,5–0,6 m aukščio. Jos pakraščiuose sukrauti stambūs akmenys, sudarantys vainiką, o į vidų be jokios tvarkos sumesti vidutinio dydžio ir smulkūs akmenys. Krūsnies šiaurės rytiniame pakraštyje aptikta 1,7×1,6 m dydžio ir 1,05 m gylio iškasta duobė, į kurią sumesti akmenys sudaro atskirą, vėliau krautą 0,9 m aukščio krūsnelę, susiliejančią su ankstyvesne krūsnies dalimi. Duobėje rastas žuvies slankstelis, o ties dugnu aptiktas intensyvus degėsių sluoksnis. Pagrindinė krūsnies dalis datuojama X a., o šiaurės rytinė dalis – XIV a.

Šaltiniai

  1. Julius Kanarskas, Algimantas Merkevičius, Rėda Nemickienė. Senųjų žemdirbystės laukų Kretingos ir Skuodo rajonuose archeologiniai žvalgymai. - Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2002 metais. - Vilnius, 2003. - P. 277–278
  2. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. - Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. - Ap.1, b. 18. - L. 8–15 Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
  3. Kultūros vertybių registras: Padvarių senovės žemdirbystės vieta
  4. Julius Kanarskas, Algimantas Merkevičius, Rėda Nemickienė. Padvarių senųjų žemdirbystės laukų archeologiniai tyrinėjimai. - Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2002 metais. - Vilnius, 2003. - P. 31–32
  5. Algimantas Merkevičius, Rėda Nemickienė, Julius Kanarskas. Padvarių senųjų laukų tyrinėjimai. - Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais. - Vilnius, 2005. - P. 260–261

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 20 Rug, 2025 / 23:48

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Padvarių senovės žemdirbystės vieta, Kas yra Padvarių senovės žemdirbystės vieta? Ką reiškia Padvarių senovės žemdirbystės vieta?

Padvariu senoves zemdirbystes vietaSenoves zemdirbystes lauku X XIV a akmenu krusnisPadvariu senoves zemdirbystes vietaKoordinates 55 54 45 s pl 21 15 34 r ilg 55 912411 s pl 21 259322 r ilg 55 912411 21 259322Vieta Kretingos rajono savivaldybeSeniunija Kretingos seniunijaPlotas 3 91 haNaudotas VII XIV a Zvalgytas 1939 1940 2002 m Tirtas 2002 2003 m Registro Nr 28711 A1823 Padvariu senoves zemdirbystes vieta valstybes saugoma kulturos vertybe unikalus kodas 28711 senas vertybes kodas A1823 senoves zemdirbystes lauku liekanos pietvakarineje Kretingos rajono savivaldybes teritorijos dalyje Padvariuose Kretingos seniunija 0 79 km į rytus nuo kelio Kretinga Darbenai 0 46 km į pietrycius nuo Burkstino įtekejimo į Akmena Padvariu tvenkinį kairiuose ju krantuose VietaPriesistoriniai zemdirbystes laukai įrengti lygioje vietoje Isliko senoves lauku siaures vakarinis pakrastys apauges lapuociu misku Jame pastebimi suploksteje velenos sluoksniu pasidenge netaisyklingo staciakampio plano aptvarai kuriuos sudaro tarpuasvyje besijungiantys akmenu pylimai Kiekvieno aptvaro kraste pylime palikti tarpai įvaziavimui į lauka Salia ju siaures vakarineje siaurineje lauku dalyje rasta 19 akmenu krusniu kuriu skersmuo 2 0 4 5 m aukstis 20 60 cm Teritorijos plotas 3 91 ha 0 14 km į pietvakarius prasideda priesistorine gyvenviete 0 56 m į vakarus yra pilkapiai ir II senoves laukai 1 1 km į siaures rytus buvo apeiginis akmuo su dubeniu IstorijaBuvusiose Kretingos dvaro palivarko ganyklose tarpukariu isdalintose Padvariu naujakuriams Burkstino ir Akmenos upiu bei kelio Kretinga Salantai apjuostame 25 ha plote buvo 200 300 krusniu tarp kuriu tiesesi tarpusavyje besijungiantys ir aptvarus sudarantys akmenu pylimai Krusniu skersmuo sieke 3 7 m pylimu ilgis 30 100 m plotis iki 4 m Apie puse sio ploto iki 1939 m buvo paversta dirbamais laukais o akmenys nurinkti ir panaudoti naujakuriu statyboms bei gelezinkelio Kretinga Telsiai tiesimui Is kitos ploto puses kuri priklause naujakuriams Pranui Martinkui Monikai Padroztienei ir Petronelei Kniukstienei taip pat intensyviai buvo renkami akmenys 1940 m Ignas Jablonskis apmatavo 160 220 m dydzio ardomu lauku plota buvusį arciau gelezinkelio Tai buvo tarpusavyje į aptvarus besijungianciu akmenu pylimu sistema su 49 krusnimis Padvariu gyventojas P Martinkus ardydamas akmenu pylima rado akmeninį kirvį kurį atidave Klibiu pradines mokyklos vedejui I Jablonskis senoves laukuose XX a II puseje rado trinamuju girnu 2004 m senoves zemdirbystes vieta įrasyta į kulturos vertybiu registro archeologiniu vietu sarasa 2005 m pripazinta valstybes saugoma kulturos vertybe Tyrimai 1939 m zvalge Pranas Baleniunas Vytauto Didziojo kulturos muziejus 1940 m Ignas Jablonskis 2002 m apmatavo Algimantas Merkevicius Reda Nemickiene Vilniaus universitetas Valteris Langas Marge Konsa Tartu universitetas Julius Kanarskas Kretingos muziejus 2002 ir 2003 m tyrinejo A Merkevicius R Nemickiene J Kanarskas 2002 m centrineje dalyje du laukus skirianciame pylime istirtas 20 m plotas padarytas pylimo skersinis pjuvis Nustatyta kad jo plotis 5 5 m aukstis 0 25 0 55 m Pylima sudaro įvairaus dydzio akmenys sumesti be jokios tvarkos Pries pradedant pilti pylima zemes pavirsius buves nudegintas Radiokarbono tyrimai leidzia pylima datuoti VII a 2003 m atidengtas 23 6 m plotas apimantis senoves lauku siaures vakarineje dalyje esancia akmenu krusnį Tyrimu metu pilnai istirtas 11 m plotas ir padarytas krusnies pjuvis is rytu puses Krusnis netaisyklingo apskritimo plano nezymiai istesta rytu vakaru kryptimi 4 55 m ilgio 4 1 m plocio 0 5 0 6 m aukscio Jos pakrasciuose sukrauti stambus akmenys sudarantys vainika o į vidu be jokios tvarkos sumesti vidutinio dydzio ir smulkus akmenys Krusnies siaures rytiniame pakrastyje aptikta 1 7 1 6 m dydzio ir 1 05 m gylio iskasta duobe į kuria sumesti akmenys sudaro atskira veliau krauta 0 9 m aukscio krusnele susiliejancia su ankstyvesne krusnies dalimi Duobeje rastas zuvies slankstelis o ties dugnu aptiktas intensyvus degesiu sluoksnis Pagrindine krusnies dalis datuojama X a o siaures rytine dalis XIV a SaltiniaiJulius Kanarskas Algimantas Merkevicius Reda Nemickiene Senuju zemdirbystes lauku Kretingos ir Skuodo rajonuose archeologiniai zvalgymai Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 2002 metais Vilnius 2003 P 277 278 Valstybes archeologijos komisijos medziaga Kulturos paveldo centro paveldosaugos biblioteka Ap 1 b 18 L 8 15 Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto Kulturos vertybiu registras Padvariu senoves zemdirbystes vieta Julius Kanarskas Algimantas Merkevicius Reda Nemickiene Padvariu senuju zemdirbystes lauku archeologiniai tyrinejimai Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 2002 metais Vilnius 2003 P 31 32 Algimantas Merkevicius Reda Nemickiene Julius Kanarskas Padvariu senuju lauku tyrinejimai Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 2003 metais Vilnius 2005 P 260 261

Naujausi straipsniai
  • Rugpjūtis 11, 2025

    Vertimų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

  • Rugpjūtis 13, 2025

    Verpenos Šv. Onos bažnyčia

  • Rugpjūtis 12, 2025

    Verležeris

  • Rugpjūtis 15, 2025

    Veraguas United FC

  • Rugpjūtis 18, 2025

    Verchniaja Pyšma

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje