Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šėtos kapinėsVeličkų koplyčia mauzoliejus dešinėje E Martusevičiūtės laidojimo rūsysŠėtos kapinėsKoordinatės 55 16 51 š
Šėtos kapinės
| Šėtos kapinės | |||
|---|---|---|---|
| Šėtos kapinės | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Kėdainių rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Šėtos seniūnija | ||
| Plotas | 2,77 ha | ||
| Naudotas | veikiančios | ||
| Registro Nr. | u.k. 1413 / 33920 / 10961 | ||
Šėtos kapinės – kapinės, veikiančios Kėdainių rajone, Šėtoje. Įsikūrusios prie įvažiavimo į miestelį iš vakarų pusės, Kėdainių gatvės pradžioje, šalia kelio 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė , nuo Obels upelio slėnio pusės apribotos Kapinių gatvele. Į senąją kapinių dalį įeinama pro pagrindinius arkinius vartus iš Kauno g. taku, vedančiu link koplyčios. Kiti, mažieji, vartai įrengti žemiau, prie jų – automobilių stovėjimo aikštelė, atliekų konteineriai.
Kapinės užima 2,77 ha plotą, kurį sudaro senosios ir naujosios kapinės, besitęsiančios nuo senųjų pietvakarių kryptimi, atskirtos plačiu taku. Už civilinių kapinių ribos perlaidoti II pasaulinio karo sovietų karių palaikai. Čia jiems pastatytas cementinis paminklas.
Istorija
Šėtos parapijos kapinės atsirado uždraudus laidoti bažnyčių šventoriuose. Joms buvo parinkta pakilesnė ir atokesnė vieta už dabartinių miestelio ribų. Po kurio laiko kapinių centre pastatyta koplyčia. Šėtos parapijos kapinės gyvuoja nuo XIX a. I pusės. Apie 1900 m. klebono Juozo Sakalausko rūpesčiu už parapijiečių surinktas lėšas pastatyta akmeninė tvora, kurios didelė dalis išlikusi ir šiandien. Senojoje dalyje laidojama jau apie 200 ar daugiau metų, naujojoje – nuo 1987-1988 m. Laikui bėgant naujoji dalis buvo užimta kapavietėmis, todėl miestelio kapinėms skirtas 2,17 ha sklypas gretimo Liolių kaimo teritorijoje.
Iki 2005 m. Šėtos parapijos kapinės buvo mažai tyrinėtos. 1994 m. studiją apie kapinių koplyčią pateikė architektė . Spaudoje aprašyti Šėtos renginiai Atgimimo metais, vykdavę prie kapinėse perlaidotų Lietuvos partizanų paminklo, tremtinių kryžiaus, kankinės Adelės Dirsytės tėvų ir kitų kraštiečių kapų.
Kapinių statiniai, paminklai
Šėtos kapinių koplyčia iškilusi aukščiausioje vietoje kaip dvarininkų Veličkų šeimos mauzoliejus. Pagrindinio fasado sienoje įrašyta statybos data „1824“ liudija, kad šioje vietoje tuomet jau būta kapinių. Koplyčia yra vertingas memorialinis statinys, priskiriamas Lietuvos stačiakampių koplyčių su portikais grupei.
Kitapus tako priešais Veličkų koplyčią išlikęs laidojimo rūsys su atnaujintu dvišlaičiu stogu, anksčiau buvęs mažai prižiūrėtas. Metalinėje lentelėje ant statinio sienos lenkų kalba įrašyta epitafija su 1887 m. mirusios 23 m. amžiaus Elžbietos Martusevičiūtės pavarde. Veličkų koplyčios pašonėje, nuo vartų pusės, stūkso 3,85x4,35 m dydžio mūrinis kolumbariumas su išlikusiomis atminimo lentomis apie XIX a. čia palaidotų dvarininkų Hoppenų šeimos narius: Emiliją Hoppenienę-Drovanovską, Leoną Hoppeną.
Išlikusių seniausių akmens paminklų su kryžiais lenkiški įrašai bei herbiniai ženklai datuojami XIX a. trečiuoju dešimtmečiu. Jų daugiausiai išsidėstę centrinėje kapinių dalyje. Tai Svolkenių (Swolkieniow), Gintautų (Gintowtow) giminių kapavietės. Prie tako link koplyčios akmens paminkle aptinkamas bene seniausias šiose kapinėse lietuviškas įrašas, atspindintis to laiko rašybą:CZIA PALAIDOTI / AMZINĄ ATILSĮ / KAROLUS / POWILONIS / mr. 1861 m am. 70 m. / IR JA ZMONA / ELZBIETA KOLYTAICZE / POWILONIENE / mr. 1859 m. am. 65 m. Kiti užfiksuoti seniausi lietuviški įrašai išlikę ant 1878 m. mirusio Adomo Medžionio paminklo (šalia šiaurinės kapinių tvoros), ant 1897 m. mirusios Onos Klimienės kapo (netoli pietinės tvoros) ir kt.
Seniausi antkapiniai paminklai yra akmeniniai arba marmuriniai, papuošti XIX a. II p. – XX a pr. išlietais ir kalvių darbo originaliais kryžiais. Apie 1979 m. iš Šėtos kapinių į Kėdainių kraštotyros muziejų buvo išvežtas XX a. pr. kryžius su bareljefais, buvęs vietinės reikšmės dailės paminklu, galimai – Vinco Svirskio mokinio Mato Gurskio kūrybos darbas.
Kapinėse stūkso keletas paminklų, pastatytų rusų tautybės asmenims. Žydai turėjo savąsias kapines, kitapus Kapų gatvės, link Obels upelio. Jas žymi paminklinis akmuo.
Veličkų koplyčios gale yra vienintelis išlikęs paminklas caro armijos karininkui – leitenantui Jonui Piekarskiui, mirusiam 1853 m.
Prie tako, vedančio nuo koplyčios į pietvakarius, pastatyti tašyto akmens paminklai savininkų Montvilų giminės nariams, tarp jų – 1863 m. sukilimo dalyviui (visuomenės veikėjo Juozapo Montvilos broliui).
Prie išilginio tako palaidotas žymus krašto knygnešys . 1990 m. birželio 14 d. šalia pastatytas paminklas Šėtos apylinkėse žuvusiems partizanams, kurių kūnai sovietmečiu buvo užkasti šalia senųjų žydų kapinių, vadinamajame „Skausmo kalnelyje“. Jie buvo perlaidoti 1989 m. lapkričio mėn. Tuomet atkasti palaikai buvo iškilmingai pašarvoti kapinių koplyčioje, palaidoti prie pagrindinio tako. Čia pastatytas P. Žlabecko sukurtas paminklinis akmuo. Kapavietės papuošimai 2008 m. buvo atnaujinti, šiandien čia stovi metalinis kryžius. Pažymėta ir sutvarkyta buvusi partizanų kapavietė. Prie pagrindinių vartų tako koplyčios link, dešinėje, ant simbolinio tremtinių kapo stovi medinis kryžius.
Karių kapinių vietoje palaidoti 236 Sovietinės armijos kariai, žuvę II pasauliniame kare.2013 m. žuvusiųjų sąrašas papildytas 342 pavardėmis, karių žuvimo data nurodyta 1941-1945 m. Po 1960 m. kapų pietų pusėje pristatytas memorialas, prie paminklo įrengtas antkapinis paminklas Sovietų Sąjungos didvyriui kapitonui (Афанасий Ильич Лошаков). Memorialas atnaujintas 2005 ir 2013 m. Rusijos Federacijos lėšomis. Šioje kapinių dalyje buvo įrengta atminimo lenta ir Šėtos apylinkėse žuvusiems sovietiniams aktyvistams ir komjaunuoliams su pavardžių sąrašu (kai kurios pastaruoju metu buvo ištrintos).
Kapinėse palaidoti
- Adelės Dirsytės (1909–1955) tėvai Agota Ragaišytė ir Antanas Dirsė
- (1875–1962) – knygnešys
- (1842–1916) – dvarininkas, 1863 m. sukilimo dalyvis
Literatūra
- . Šėtos parapijos kapinės. – Vilnius: Mokslo aidai, 2009. – 40 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-591-61-0
Šaltiniai
- Kėdainių r. savivaldybės teritorijoje esančių kapinių sąrašas
- Stanislovas Stašaitis. Šėtos parapijos kapinės setosgimnazija.lt
- „Objekto Nr. 38120 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- „Objekto Nr. 33920 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- „Objekto Nr. 33862 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- „Objekto Nr. 10961 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šėtos kapinės, Kas yra Šėtos kapinės? Ką reiškia Šėtos kapinės?
Setos kapinesVelicku koplycia mauzoliejus desineje E Martuseviciutes laidojimo rusysSetos kapinesKoordinates 55 16 51 s pl 24 14 47 r ilg 55 280848 s pl 24 246423 r ilg 55 280848 24 246423Vieta Kedainiu rajono savivaldybeSeniunija Setos seniunijaPlotas 2 77 haNaudotas veikianciosRegistro Nr u k 1413 33920 10961 Setos kapines kapines veikiancios Kedainiu rajone Setoje Įsikurusios prie įvaziavimo į miestelį is vakaru puses Kedainiu gatves pradzioje salia kelio 145 Kedainiai Seta Ukmerge nuo Obels upelio slenio puses apribotos Kapiniu gatvele Į senaja kapiniu dalį įeinama pro pagrindinius arkinius vartus is Kauno g taku vedanciu link koplycios Kiti mazieji vartai įrengti zemiau prie ju automobiliu stovejimo aikstele atlieku konteineriai Kolumbariumas kaireje Velicku koplycios fragmentas Kapines uzima 2 77 ha plota kurį sudaro senosios ir naujosios kapines besitesiancios nuo senuju pietvakariu kryptimi atskirtos placiu taku Uz civiliniu kapiniu ribos perlaidoti II pasaulinio karo sovietu kariu palaikai Cia jiems pastatytas cementinis paminklas IstorijaSetos parapijos kapines atsirado uzdraudus laidoti baznyciu sventoriuose Joms buvo parinkta pakilesne ir atokesne vieta uz dabartiniu miestelio ribu Po kurio laiko kapiniu centre pastatyta koplycia Setos parapijos kapines gyvuoja nuo XIX a I puses Apie 1900 m klebono Juozo Sakalausko rupesciu uz parapijieciu surinktas lesas pastatyta akmenine tvora kurios didele dalis islikusi ir siandien Senojoje dalyje laidojama jau apie 200 ar daugiau metu naujojoje nuo 1987 1988 m Laikui begant naujoji dalis buvo uzimta kapavietemis todel miestelio kapinems skirtas 2 17 ha sklypas gretimo Lioliu kaimo teritorijoje Iki 2005 m Setos parapijos kapines buvo mazai tyrinetos 1994 m studija apie kapiniu koplycia pateike architekte Spaudoje aprasyti Setos renginiai Atgimimo metais vykdave prie kapinese perlaidotu Lietuvos partizanu paminklo tremtiniu kryziaus kankines Adeles Dirsytes tevu ir kitu krastieciu kapu Kapiniu statiniai paminklaiPagrindinis straipsnis Setos koplycia Setos kapiniu koplycia iskilusi auksciausioje vietoje kaip dvarininku Velicku seimos mauzoliejus Pagrindinio fasado sienoje įrasyta statybos data 1824 liudija kad sioje vietoje tuomet jau buta kapiniu Koplycia yra vertingas memorialinis statinys priskiriamas Lietuvos staciakampiu koplyciu su portikais grupei Kitapus tako priesais Velicku koplycia islikes laidojimo rusys su atnaujintu dvislaiciu stogu anksciau buves mazai priziuretas Metalineje lenteleje ant statinio sienos lenku kalba įrasyta epitafija su 1887 m mirusios 23 m amziaus Elzbietos Martuseviciutes pavarde Velicku koplycios pasoneje nuo vartu puses stukso 3 85x4 35 m dydzio murinis kolumbariumas su islikusiomis atminimo lentomis apie XIX a cia palaidotu dvarininku Hoppenu seimos narius Emilija Hoppeniene Drovanovska Leona Hoppena Islikusiu seniausiu akmens paminklu su kryziais lenkiski įrasai bei herbiniai zenklai datuojami XIX a treciuoju desimtmeciu Ju daugiausiai issideste centrineje kapiniu dalyje Tai Svolkeniu Swolkieniow Gintautu Gintowtow giminiu kapavietes Prie tako link koplycios akmens paminkle aptinkamas bene seniausias siose kapinese lietuviskas įrasas atspindintis to laiko rasyba CZIA PALAIDOTI AMZINA ATILSĮ KAROLUS POWILONIS mr 1861 m am 70 m IR JA ZMONA ELZBIETA KOLYTAICZE POWILONIENE mr 1859 m am 65 m Kiti uzfiksuoti seniausi lietuviski įrasai islike ant 1878 m mirusio Adomo Medzionio paminklo salia siaurines kapiniu tvoros ant 1897 m mirusios Onos Klimienes kapo netoli pietines tvoros ir kt Seniausi antkapiniai paminklai yra akmeniniai arba marmuriniai papuosti XIX a II p XX a pr islietais ir kalviu darbo originaliais kryziais Apie 1979 m is Setos kapiniu į Kedainiu krastotyros muzieju buvo isveztas XX a pr kryzius su bareljefais buves vietines reiksmes dailes paminklu galimai Vinco Svirskio mokinio Mato Gurskio kurybos darbas Kapinese stukso keletas paminklu pastatytu rusu tautybes asmenims Zydai turejo savasias kapines kitapus Kapu gatves link Obels upelio Jas zymi paminklinis akmuo Velicku koplycios gale yra vienintelis islikes paminklas caro armijos karininkui leitenantui Jonui Piekarskiui mirusiam 1853 m Prie tako vedancio nuo koplycios į pietvakarius pastatyti tasyto akmens paminklai savininku Montvilu gimines nariams tarp ju 1863 m sukilimo dalyviui visuomenes veikejo Juozapo Montvilos broliui Atminimo lentos ant kolumbariumo Prie isilginio tako palaidotas zymus krasto knygnesys 1990 m birzelio 14 d salia pastatytas paminklas Setos apylinkese zuvusiemspartizanams kuriu kunai sovietmeciu buvo uzkasti salia senuju zydu kapiniu vadinamajame Skausmo kalnelyje Jie buvo perlaidoti 1989 m lapkricio men Tuomet atkasti palaikai buvo iskilmingai pasarvoti kapiniu koplycioje palaidoti prie pagrindinio tako Cia pastatytas P Zlabecko sukurtas paminklinis akmuo Kapavietes papuosimai 2008 m buvo atnaujinti siandien cia stovi metalinis kryzius Pazymeta ir sutvarkyta buvusi partizanu kapaviete Prie pagrindiniu vartu tako koplycios link desineje ant simbolinio tremtiniu kapo stovi medinis kryzius Kariu kapiniu vietoje palaidoti 236 Sovietines armijos kariai zuve II pasauliniame kare 2013 m zuvusiuju sarasas papildytas 342 pavardemis kariu zuvimo data nurodyta 1941 1945 m Po 1960 m kapu pietu puseje pristatytas memorialas prie paminklo įrengtas antkapinis paminklas Sovietu Sajungos didvyriui kapitonui Afanasij Ilich Loshakov Memorialas atnaujintas 2005 ir 2013 m Rusijos Federacijos lesomis Sioje kapiniu dalyje buvo įrengta atminimo lenta ir Setos apylinkese zuvusiems sovietiniams aktyvistams ir komjaunuoliams su pavardziu sarasu kai kurios pastaruoju metu buvo istrintos Kapinese palaidotiAdeles Dirsytes 1909 1955 tevai Agota Ragaisyte ir Antanas Dirse 1875 1962 knygnesys 1842 1916 dvarininkas 1863 m sukilimo dalyvisLiteratura Setos parapijos kapines Vilnius Mokslo aidai 2009 40 p iliustr ISBN 978 9955 591 61 0SaltiniaiVikiteka Setos kapines vaizdine ir garsine medziagaKedainiu r savivaldybes teritorijoje esanciu kapiniu sarasas Stanislovas Stasaitis Setos parapijos kapines setosgimnazija lt Objekto Nr 38120 issamus aprasymas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Objekto Nr 33920 issamus aprasymas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Objekto Nr 33862 issamus aprasymas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Objekto Nr 10961 issamus aprasymas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras