Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Adelė DirsytėDievo tarnaitėGimė 1909 m balandžio 15 d Pramislava Kėdainių raj Mirė 1955 m rugsėjo 26 d 46 metai Chabarov
Adelė Dirsytė
| Adelė Dirsytė | |
|---|---|
| Dievo tarnaitė | |
| Gimė | 1909 m. balandžio 15 d. Pramislava, Kėdainių raj. |
| Mirė | 1955 m. rugsėjo 26 d. (46 metai) Chabarovsko kraštas, Rusija |
| Palaidotas (-a) | Šėtos kapinėse |
| Tautybė | lietuvė |
| Tėvas | Antanas Dirsė |
| Motina | Agota Ragaišytė |
| Religija | Romos Katalikų |
| Dievo tarnaitė | |
| Veikla | mokytoja, ateitininkė |
| Alma mater | 1940 m. birželio 4 d. VDU |
Adelė Dirsytė (1909 m. balandžio 15 d. Pramislava, Kėdainių raj. – 1955 m. rugsėjo 26 d. Chabarovsko krašte, Rusija) – krikščionė pasaulietė, mokytoja, garsiosios maldaknygės „Marija, gelbėk mus“ autorė,Dievo tarnaitė.
Biografija
Gimė Kėdainių apskrityje, Šėtos valsčiuje, Pramislavos vienkiemyje (dabar – Aukštieji Kapliai). Buvo jauniausias vaikas ūkininkų Agotos Ragaišytės ir Antano Dirsės šeimoje. Turėjo tris brolius ir dvi seseris. Jos tėvai palaidoti Šėtos kapinėse.
Mokėsi Aukštųjų Kaplių pradžios mokykloje, po to – Šėtos progimnazijoje, kur ją mokė žymūs žmonės: kunigas Jurgis Tilvytis (vienas Šėtos progimnazijos steigėjų), vikaras kunigas Feliksas Kapočius (būsimasis Kauno Prisikėlimo bažnyčios statytojas). 1924–1928 m. mokėsi Kėdainių gimnazijoje.
1928 m. įstojo į Lietuvos universitetą, studijavo Teologijos – filosofijos fakultete , lituanistiką, pedagogiką ir psichologiją. Sunkios ekonominės sąlygos neleido laiku baigti mokslų – 1932 m. ji išėjo iš universiteto.
Išėjusi iš universiteto skaitė paskaitas katalikiškų organizacijų renginiuose, dirbo Lietuvių katalikių moterų draugijos (LKMD) Centro valdyboje sekretore, vadovavo „Caritas“ draugijai, rūpinosi našlaičių ir vargšų šalpa, kūrė religinę poeziją, buvo veikli visuomenininkė – steigė naujus LKMD skyrius, organizavo kursus moterims, skaitė paskaitas. Jos interesų ratas buvo platus, paskaitų temos aktualios: „Moteris – auklėtoja“, „Moteris – tautos gelbėtoja“, „Jaunųjų motinų organizavimas“ ir pan. Skelbė straipsnius ir spaudoje: „Marija ir Ieva“, „Mergaitė – namų širdis“, „Tikrasis kovos būdas su girtavimu“, „Motina, komunizmas ir kova su juo“ (Moteris, 1938, Nr. 1) ir pan. Pastarasis straipsnis, rastas pas Adelę kratos metu, tapo svariu įkalčiu.
Dirbdama LKMD išlaikė universiteto egzaminus, parašė ir apgynė diplominį darbą (vokiečių kalba) ir 1940 m. birželio 4 d. gavo VDU baigimo diplomą.
Pirmosios bolševikinės okupacijos metais (1940–1941) dėstė vokiečių kalbą mergaičių gimnazijoje Vilniuje, o vokiečių okupacijos metais (1941–1944) – 2-oje valstybinėje vidurinėje amatų mokykloje. Antrosios bolševikinės okupacijos metais (nuo 1944) mokytojavo Vilniaus II vidurinėje mokykloje (dab. Salomėjos Nėries gimnazija), skaitė paskaitas suaugusiųjų institute, slapta vadovavo ir rūpinosi ateitininkais.
1946 m. kovo 6 d. buvo suimta (suėmimo protokolas surašytas tik 1946 m. kovo 15 d.), žiauriai tardyta KGB kalėjimo rūsiuose Vilniuje. 1946 m. lapkričio 2 d. (kitais duomenimis – lapkričio 11 d.) karo tribunolas jai skyrė 10 metų kalėti Rusijos lageriuose. 1947 m. išgabenta į Čiumą (dab. Komijos Respublika, Rusija) tiesti geležinkelio (Statyba Nr. 501), kur lagerio administracijos buvo verčiama dirbti sunkiausius darbus, alinta badu. 1949 m. išvežta 70 km už Taišeto (Irkutsko sritis, Rusija) kirsti miško. 1950 m. pervežta į Kolymos lagerius, kur dirbo statybose. Ypač stiprino ir palaikė kitų kalinių dvasią, mokė dvasinės stiprybės semtis maldoje. Už jos daromą dvasinę įtaką buvo įvairiai alinama ir sunkiai susirgo. Nužudyta ar mirė lageryje Chabarovsko krašte (Rusija) 1955 m. rugsėjo 26 d.
„Marija, gelbėk mus“
Sibiro tremtyje rašė maldas ant tošies gabalėlių, laikraščio skiaučių. 1953 m. vasario 16 d. maldas sugrupavo ir sudėjo į mažą knygelę, kuri vėliau kunigo Liongino Jankaus pastangomis buvo slapta išgabenta į JAV ir išleista 1959 m. Putname. Ši Sibiro kalinių maldaknygė, gavusi pavadinimą „Marija, gelbėk mus”, iki 1963 m. jau buvo pasirodžiusi anglų kalba (60 tūkst. egz. tiražu), vokiečių (45 tūkst.), olandų (450 tūkst.), italų (10 tūkst.), taip pat ispanų, portugalų, prancūzų, lenkų, kinų kalbomis. 1985 m. (Vokietija) pasirodė jau 5-asis vokiškas jos leidimas 110 tūkst. egzempliorių tiražu. Lietuvoje ši maldaknygė buvo išleista pogrindyje 1964 m., pirmasis leidimas Nepriklausomoje Lietuvoje – 1990 m.
Beatifikacijos byla
2000 m. rugsėjo 24 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje šv. Mišiomis, vadovaujamomis Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus, pradėtas Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės beatifikacijos bylos procesas, įvyko pirmasis bažnytinio tribunolo posėdis, paskirti teisėjai šventumo ir kankinystės bylos procesui vesti.
2023 m. birželio 28 d. Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje įvyko Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės beatifikacijos proceso arkivyskupijos etapo užbaigimas.
Atminimo įamžinimas
- Šėtos bažnyčios šventoriuje pastatytas paminklas.
- 1999 m. balandį, minint A. Dirsytės 90-ąsias gimimo metines, Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčios šventoriuje pastatytas paminklinis koplytstulpis.
- 1999 m. (po mirties) apdovanota Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu.
- 2000 m. sausio 14 d. pradėta kankinės A. Dirsytės beatifikacijos byla.
- 2000 m. D. Akstinas išleido A. Dirsytės laiškus atskira knyga „Jūs Manieji“.
- 2003 m. Katalikų Akademija išleido dr. M. Bloznelio knygą „Adelė Dirsytė: gyvenimas ir darbai“.
- 2011 m. sukurtas dokumentinių filmų ciklas „Lagerių moterys“ (apie A. Dirsytę ir kt.).
- 2018 m. Šėtos gimnazijoje įsteigtas jos vardo tikybos kabinetas.
- 2019 m. pašventintas koplytstulpis tėviškėje, dab. Aukštuosiuose Kapliuose (aut. A. Teresius).
Šaltiniai
- Mindaugas Bloznelis. Dirsytė Adelė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 804 psl.
- Beatifikacijos eiga
- „Objekto Nr. 43945 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- Minimos 110-osios Adelės Dirsytės gimimo metinės rinkosaikste.lt
- „Objekto Nr. 43949 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
Nuorodos
- Adelė Dirsytė, mokytoja, ateitininkė, tremtinė (1909–1955)
- Beatifikacijos eiga
- Adelė Dirsytė – tikėjimo ir vilties šviesulys Sibiro gulaguose
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Adelė Dirsytė, Kas yra Adelė Dirsytė? Ką reiškia Adelė Dirsytė?
Adele DirsyteDievo tarnaiteGime 1909 m balandzio 15 d Pramislava Kedainiu raj Mire 1955 m rugsejo 26 d 46 metai Chabarovsko krastas RusijaPalaidotas a Setos kapineseTautybe lietuveTevas Antanas DirseMotina Agota RagaisyteReligija Romos KatalikuDievo tarnaiteVeikla mokytoja ateitininkeAlma mater 1940 m birzelio 4 d VDU Adele Dirsyte 1909 m balandzio 15 d Pramislava Kedainiu raj 1955 m rugsejo 26 d Chabarovsko kraste Rusija krikscione pasauliete mokytoja garsiosios maldaknyges Marija gelbek mus autore Dievo tarnaite Paminklas Adelei Dirsytei Setos baznycios sventoriujeAdele Dirsyte gimtoji sodybaBiografijaGime Kedainiu apskrityje Setos valsciuje Pramislavos vienkiemyje dabar Aukstieji Kapliai Buvo jauniausias vaikas ukininku Agotos Ragaisytes ir Antano Dirses seimoje Turejo tris brolius ir dvi seseris Jos tevai palaidoti Setos kapinese Mokesi Aukstuju Kapliu pradzios mokykloje po to Setos progimnazijoje kur ja moke zymus zmones kunigas Jurgis Tilvytis vienas Setos progimnazijos steigeju vikaras kunigas Feliksas Kapocius busimasis Kauno Prisikelimo baznycios statytojas 1924 1928 m mokesi Kedainiu gimnazijoje 1928 m įstojo į Lietuvos universiteta studijavo Teologijos filosofijos fakultete lituanistika pedagogika ir psichologija Sunkios ekonomines salygos neleido laiku baigti mokslu 1932 m ji isejo is universiteto Isejusi is universiteto skaite paskaitas katalikisku organizaciju renginiuose dirbo Lietuviu katalikiu moteru draugijos LKMD Centro valdyboje sekretore vadovavo Caritas draugijai rupinosi naslaiciu ir vargsu salpa kure religine poezija buvo veikli visuomenininke steige naujus LKMD skyrius organizavo kursus moterims skaite paskaitas Jos interesu ratas buvo platus paskaitu temos aktualios Moteris aukletoja Moteris tautos gelbetoja Jaunuju motinu organizavimas ir pan Skelbe straipsnius ir spaudoje Marija ir Ieva Mergaite namu sirdis Tikrasis kovos budas su girtavimu Motina komunizmas ir kova su juo Moteris 1938 Nr 1 ir pan Pastarasis straipsnis rastas pas Adele kratos metu tapo svariu įkalciu Dirbdama LKMD islaike universiteto egzaminus parase ir apgyne diplominį darba vokieciu kalba ir 1940 m birzelio 4 d gavo VDU baigimo diploma Pirmosios bolsevikines okupacijos metais 1940 1941 deste vokieciu kalba mergaiciu gimnazijoje Vilniuje o vokieciu okupacijos metais 1941 1944 2 oje valstybineje vidurineje amatu mokykloje Antrosios bolsevikines okupacijos metais nuo 1944 mokytojavo Vilniaus II vidurineje mokykloje dab Salomejos Neries gimnazija skaite paskaitas suaugusiuju institute slapta vadovavo ir rupinosi ateitininkais 1946 m kovo 6 d buvo suimta suemimo protokolas surasytas tik 1946 m kovo 15 d ziauriai tardyta KGB kalejimo rusiuose Vilniuje 1946 m lapkricio 2 d kitais duomenimis lapkricio 11 d karo tribunolas jai skyre 10 metu kaleti Rusijos lageriuose 1947 m isgabenta į Ciuma dab Komijos Respublika Rusija tiesti gelezinkelio Statyba Nr 501 kur lagerio administracijos buvo verciama dirbti sunkiausius darbus alinta badu 1949 m isvezta 70 km uz Taiseto Irkutsko sritis Rusija kirsti misko 1950 m pervezta į Kolymos lagerius kur dirbo statybose Ypac stiprino ir palaike kitu kaliniu dvasia moke dvasines stiprybes semtis maldoje Uz jos daroma dvasine įtaka buvo įvairiai alinama ir sunkiai susirgo Nuzudyta ar mire lageryje Chabarovsko kraste Rusija 1955 m rugsejo 26 d Marija gelbek mus Sibiro tremtyje rase maldas ant tosies gabaleliu laikrascio skiauciu 1953 m vasario 16 d maldas sugrupavo ir sudejo į maza knygele kuri veliau kunigo Liongino Jankaus pastangomis buvo slapta isgabenta į JAV ir isleista 1959 m Putname Si Sibiro kaliniu maldaknyge gavusi pavadinima Marija gelbek mus iki 1963 m jau buvo pasirodziusi anglu kalba 60 tukst egz tirazu vokieciu 45 tukst olandu 450 tukst italu 10 tukst taip pat ispanu portugalu prancuzu lenku kinu kalbomis 1985 m Vokietija pasirode jau 5 asis vokiskas jos leidimas 110 tukst egzemplioriu tirazu Lietuvoje si maldaknyge buvo isleista pogrindyje 1964 m pirmasis leidimas Nepriklausomoje Lietuvoje 1990 m Beatifikacijos byla2000 m rugsejo 24 d Kauno arkikatedroje bazilikoje sv Misiomis vadovaujamomis Kauno arkivyskupo Sigito Tamkeviciaus pradetas Dievo tarnaites Adeles Dirsytes beatifikacijos bylos procesas įvyko pirmasis baznytinio tribunolo posedis paskirti teisejai sventumo ir kankinystes bylos procesui vesti 2023 m birzelio 28 d Kauno sv apastalu Petro ir Povilo arkikatedroje įvyko Dievo tarnaites Adeles Dirsytes beatifikacijos proceso arkivyskupijos etapo uzbaigimas Atminimo įamzinimasSetos baznycios sventoriuje pastatytas paminklas 1999 m balandį minint A Dirsytes 90 asias gimimo metines Kedainiu Sv Juozapo baznycios sventoriuje pastatytas paminklinis koplytstulpis 1999 m po mirties apdovanota Vycio Kryziaus 4 ojo laipsnio ordinu 2000 m sausio 14 d pradeta kankines A Dirsytes beatifikacijos byla 2000 m D Akstinas isleido A Dirsytes laiskus atskira knyga Jus Manieji 2003 m Kataliku Akademija isleido dr M Bloznelio knyga Adele Dirsyte gyvenimas ir darbai 2011 m sukurtas dokumentiniu filmu ciklas Lageriu moterys apie A Dirsyte ir kt 2018 m Setos gimnazijoje įsteigtas jos vardo tikybos kabinetas 2019 m pasventintas koplytstulpis teviskeje dab Aukstuosiuose Kapliuose aut A Teresius SaltiniaiMindaugas Bloznelis Dirsyte Adele Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 804 psl Beatifikacijos eiga Objekto Nr 43945 issamus aprasymas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Minimos 110 osios Adeles Dirsytes gimimo metines rinkosaikste lt Objekto Nr 43949 issamus aprasymas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras NuorodosVikiteka Adele Dirsyte vaizdine ir garsine medziagaAdele Dirsyte mokytoja ateitininke tremtine 1909 1955 Beatifikacijos eiga Adele Dirsyte tikejimo ir vilties sviesulys Sibiro gulaguose