Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos estradinė muzika pranc estrade pakyla sovietmečio popmuzikos pavadinimas Mėgdžiojo vakarietiškų restoranų kavin
Lietuvos estradinė muzika
Lietuvos estradinė muzika (pranc. estrade – pakyla) – sovietmečio popmuzikos pavadinimas.
Mėgdžiojo vakarietiškų restoranų, kavinių, kabaretų muzikines madas.
Ištakos – tarpukario Lietuva ir stalinizmo laikotarpis
Tarpukario Lietuvoje žinomais dainininkais buvo Danielius Dolskis, vėliau Antanas Šabaniauskas. Dar dainuodavo Sipavičius, Orantas, Dambrauskaitė, Dvarionas, Graužinis.[reikalingas šaltinis] Estradinė muzika plito plokštelių gramofonams ir patefonams įrašais bei per radiofono transliacijas. Antrojo pasaulinio karo metais dainavimu fronte Raudonos armijos kariams pagarsėjo Romanas Marijošius, sovietmečiu buvęs žinomu lengvosios muzikos atlikėju.[reikalingas šaltinis]
Naujoji „atšilimo laikotarpio“ banga
Naują postūmį estradinei muzikai davė Lietuvos televizijos susikūrimas, Vakarų muzikos kūryba ir sklaida radijuje bei vinilo plokštelėmis ir magnetofono juostų įrašais, taip pat ir permainos SSRS politinėje sistemoje – komunistų partijos vado Nikitos Chruščiovo „atšilimo“ ir glaudesnių ryšių su Vakarais užmezgimo laikmetis. Lietuvą pasiekė Vakaruose populiarių grupių mada. LSSR filharmonijoje sukurtas Lietuvos estradinis orkestras. 1966 m. iš jo išsirutuliojo ansamblis „Estradinės melodijos“, pritraukęs geriausius solistus. Jis konkuravo su 1972–2018 m. egzistavusia „Nerija“.
1968 m. įsteigtas konkursas „Vilniaus bokštai“ išpopuliarino pirmąją nugalėtoją Janiną Miščiukaitę bei Stasį Povilaitį, brolius Frankonius, Laimį Vilkončių, Eugenijų Ivanauską, Oną Valiukevičiūtę ir kitus dainininkus, kompozitorius. Žinomi estradinės muzikos autoriai buvo Benjaminas Gorbulskis, Teisutis Makačinas, Mikas Vaitkevičius, Mindaugas Tamošiūnas, Algimantas Raudonikis, Mikalojus Novikas, Vygandas Telksnys. Jų ir kitų autorių dainas ir balades dainavo Danutė Neimontaitė, Nijolė Ščiukaitė, Ona Valiukevičiūtė, Janina Miščiukaitė, , , , Violeta Rakauskaitė, , Viktoras Malinauskas, Nijolė Tallat-Kelpšaitė, , Aleksas Lemanas, , Simonas Donskovas, , , , , Benediktas Gadeikis ir kt.
Dažniausiai mokymo įstaigose, lygiagrečiai kūrėsi alternatyvios, jaunimo grupės, kurios sekė „The Beatles“, Lenkijos muzikinių grupių mada ir buvo tam tikra priešinimosi totalinei sistemai apraiška. Jos kritikuotos už vakarietišką stilių ir jo propagavimą. Žymiausios jų: „Gintarėliai“, „Aitvarai“, „Kertukai“, „“, „Oktava“, „Žėrutis“, „Hiperbolė“, „Rondo“, „Foje“, „Bix“, „Antis“. Iškilo originalaus braižo atlikėjas bardas Vytautas Kernagis, sukūręs estrados teatro-kabareto trupę. Jo kūryba išjudino dainuojamosios poezijos žanrą, kurio žinomais dainininkais buvo Romas Lileikis, , Domantas Razauskas.
Atgimimas ir Nepriklausomybė
Atgimimas iškėlė patriotinių dainų madą: Rolandą Paulauską („Pabudome ir kelkimės“), („Palaimink, Dieve mus – Lietuvos vaikus“), Euriką Masytę („Laisvė“), Marijoną Mikutavičių („Trys milijonai“). Prasidėjo Lietuviško roko šventės, „Roko maršai“ per Lietuvą. Panašiai madą sekė Baltijos respublikos – Baltijos kelio himnu tapo „Bunda jau Baltija“. Susikūrė ir folklorą bei lengvosios muzikos elementus apjungę grupės „Atalyja“, „Žalvarinis“. Atsirado funk stiliaus atlikėjų: grupės „Saulės kliošas“, „Bitės“, „InCulto“.
Lietuvai perėjus į rinkos ekonomiką, komercializuota ir popmuzika. Lietuvos dainininkai dalyvauja „Eurovizijoje“. Pirmasis jos dalyvis – Ovidijus Vyšniauskas. Geriausias pasirodymas – „LT United“ daina „We are the winners“ (6 vieta)
Literatūra
- Mūza su mikrofonu: lietuvių tarybinė estradinė muzika / Liudas Šaltenis. – Vilnius: Mintis, 1983. – 97 p.: iliustr.
- Dovanoju Tau dainą: populiariausios lietuviškos estradinės dainos / Nejolė Laukavičienė-Širvinskaitė. – Kaunas: Dajalita, 2004. – 191 p.: iliustr. – ISBN 9955-576-33-2
- Lietuvos nacionalinės filharmonijos vokaliniai instrumentiniai ansambliai: „Nemuno žiburiai“, „Estradinės melodijos“, „Vilniaus aidai“ ir „Nerija“: repertuaras ir bibliografijos rodyklės / Kęstutis Kvaraciejus. – Alytus: Tartenio spaustuvė, 2007. – 92 p. – ISBN 978-9955-9862-5-6
- Lietuvos rokas: ištakos ir raida / Mindaugas Peleckis. – Vilnius: Mintis, 2011. – 603 p.: iliustr. – ISBN 978-5-417-01030-9
- Lietuvos roko pionieriai / Rokas Radzevičius. – Vilnius: Vaga, 2012. – 462 p.: iliustr. – ISBN 978-5-415-02288-5
Šaltiniai
Nuorodos
- Muzikologės Rūtos Skudienės straipsnis apie senają estradą
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos estradinė muzika, Kas yra Lietuvos estradinė muzika? Ką reiškia Lietuvos estradinė muzika?
Lietuvos estradine muzika pranc estrade pakyla sovietmecio popmuzikos pavadinimas Megdziojo vakarietisku restoranu kaviniu kabaretu muzikines madas Istakos tarpukario Lietuva ir stalinizmo laikotarpisTarpukario Lietuvoje zinomais dainininkais buvo Danielius Dolskis veliau Antanas Sabaniauskas Dar dainuodavo Sipavicius Orantas Dambrauskaite Dvarionas Grauzinis reikalingas saltinis Estradine muzika plito ploksteliu gramofonams ir patefonams įrasais bei per radiofono transliacijas Antrojo pasaulinio karo metais dainavimu fronte Raudonos armijos kariams pagarsejo Romanas Marijosius sovietmeciu buves zinomu lengvosios muzikos atlikeju reikalingas saltinis Naujoji atsilimo laikotarpio bangaNauja postumį estradinei muzikai dave Lietuvos televizijos susikurimas Vakaru muzikos kuryba ir sklaida radijuje bei vinilo plokstelemis ir magnetofono juostu įrasais taip pat ir permainos SSRS politineje sistemoje komunistu partijos vado Nikitos Chrusciovo atsilimo ir glaudesniu rysiu su Vakarais uzmezgimo laikmetis Lietuva pasieke Vakaruose populiariu grupiu mada LSSR filharmonijoje sukurtas Lietuvos estradinis orkestras 1966 m is jo issirutuliojo ansamblis Estradines melodijos pritraukes geriausius solistus Jis konkuravo su 1972 2018 m egzistavusia Nerija 1968 m įsteigtas konkursas Vilniaus bokstai ispopuliarino pirmaja nugaletoja Janina Misciukaite bei Stasį Povilaitį brolius Frankonius Laimį Vilkonciu Eugeniju Ivanauska Ona Valiukeviciute ir kitus dainininkus kompozitorius Zinomi estradines muzikos autoriai buvo Benjaminas Gorbulskis Teisutis Makacinas Mikas Vaitkevicius Mindaugas Tamosiunas Algimantas Raudonikis Mikalojus Novikas Vygandas Telksnys Ju ir kitu autoriu dainas ir balades dainavo Danute Neimontaite Nijole Sciukaite Ona Valiukeviciute Janina Misciukaite Violeta Rakauskaite Viktoras Malinauskas Nijole Tallat Kelpsaite Aleksas Lemanas Simonas Donskovas Benediktas Gadeikis ir kt Dazniausiai mokymo įstaigose lygiagreciai kuresi alternatyvios jaunimo grupes kurios seke The Beatles Lenkijos muzikiniu grupiu mada ir buvo tam tikra priesinimosi totalinei sistemai apraiska Jos kritikuotos uz vakarietiska stiliu ir jo propagavima Zymiausios ju Gintareliai Aitvarai Kertukai Oktava Zerutis Hiperbole Rondo Foje Bix Antis Iskilo originalaus braizo atlikejas bardas Vytautas Kernagis sukures estrados teatro kabareto trupe Jo kuryba isjudino dainuojamosios poezijos zanra kurio zinomais dainininkais buvo Romas Lileikis Domantas Razauskas Atgimimas ir NepriklausomybeAtgimimas iskele patriotiniu dainu mada Rolanda Paulauska Pabudome ir kelkimes Palaimink Dieve mus Lietuvos vaikus Eurika Masyte Laisve Marijona Mikutaviciu Trys milijonai Prasidejo Lietuvisko roko sventes Roko marsai per Lietuva Panasiai mada seke Baltijos respublikos Baltijos kelio himnu tapo Bunda jau Baltija Susikure ir folklora bei lengvosios muzikos elementus apjunge grupes Atalyja Zalvarinis Atsirado funk stiliaus atlikeju grupes Saules kliosas Bites InCulto Lietuvai perejus į rinkos ekonomika komercializuota ir popmuzika Lietuvos dainininkai dalyvauja Eurovizijoje Pirmasis jos dalyvis Ovidijus Vysniauskas Geriausias pasirodymas LT United daina We are the winners 6 vieta LiteraturaMuza su mikrofonu lietuviu tarybine estradine muzika Liudas Saltenis Vilnius Mintis 1983 97 p iliustr Dovanoju Tau daina populiariausios lietuviskos estradines dainos Nejole Laukaviciene Sirvinskaite Kaunas Dajalita 2004 191 p iliustr ISBN 9955 576 33 2 Lietuvos nacionalines filharmonijos vokaliniai instrumentiniai ansambliai Nemuno ziburiai Estradines melodijos Vilniaus aidai ir Nerija repertuaras ir bibliografijos rodykles Kestutis Kvaraciejus Alytus Tartenio spaustuve 2007 92 p ISBN 978 9955 9862 5 6 Lietuvos rokas istakos ir raida Mindaugas Peleckis Vilnius Mintis 2011 603 p iliustr ISBN 978 5 417 01030 9 Lietuvos roko pionieriai Rokas Radzevicius Vilnius Vaga 2012 462 p iliustr ISBN 978 5 415 02288 5Saltiniaihttps www vle lt straipsnis lengvoji muzika https kauno diena lt naujienos laisvalaikis ir kultura zvaigzdes ir pramogos legendinis lietuvos estrados ansamblis atsisveikina su gerbejais visam laikui 883158NuorodosMuzikologes Rutos Skudienes straipsnis apie senaja estrada Sis straipsnis apie muzika yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį