Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Rolandas PaulauskasRolandas Paulauskas PanevėžyjeGimė 1954 m rugpjūčio 6 d 70 metų KretingaTautybė lietuvisSutuoktinis ė
Rolandas Paulauskas
| Rolandas Paulauskas | |
|---|---|
| Rolandas Paulauskas Panevėžyje | |
| Gimė | 1954 m. rugpjūčio 6 d. Kretinga |
| Tautybė | lietuvis |
| Sutuoktinis (-ė) | Jolanta (išsiskyręs) |
| Vaikai | Urtė Paulauskaitė |
| Veikla | publicistas, laidų vedėjas |
| Partija | nepartinis |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Rolandas Paulauskas (g. 1954 m. rugpjūčio 6 d. Kretingoje) – Lietuvos kompozitorius, publicistas, Sąjūdžio laikų veikėjas, vienas konstitucijos autorių bei signataras.
TSRS laikais Kaune buvo pogrindinio intelektualų veikėjas ir kompozitorius. Vėliau buvo Kauno Sąjūdžio Tarybos narys ir Sąjūdžio Seimo nariu. LR Aukščiausioje Taryboje pristatė ir apgynė nutarimą „Dėl Lietuvos konstitucingumo raidos“, kurio pagrindu atsirado dabartinė Lietuvos Konstitucija.
R. Paulauskas politika nebe užsiima, tačiau viešina savo pažiūras internete, kurių pagrindu įkūrė bendraminčių asociaciją .
Biografija
Ketverius vaikystės metus gyveno tremtyje (Intoje) iki grįžimo į gimtąjį miestą Kretingą. Vėliau gyveno ir augo Kaune, kur 1972–1974 m. studijavo inžineriją Kauno politechnikos institute. Nuo 1973 m. vadovavo įvairiems muzikos kolektyvams, dalyvavo koncertinėje veikloje. Yra parašęs muzikos spektakliams, keliasdešimt dainų (viena jų yra Sąjūdžio himnu tapusi „Pabudome ir kelkimės“).[reikalingas šaltinis]
1988–1990 m. studijavo bibliografiją Vilniaus universiteto Kauno fakultete, o 1990–1996 m. studijavo teisę Vilniaus universiteto Teisės fakultete. 1988–1990 m. Sąjūdžio Kauno miesto iniciatyvinės grupės, Sąjūdžio Kauno tarybos, Sąjūdžio Seimo narys. Buvo pirmųjų Sąjūdžio renginių Kaune – Juodojo Kaspino dienos (1988-08-23), Tautinės vėliavos iškėlimo (1988-10-09), iškilmių Vasario 16-ajai minėti – režisierius. 1989–1990 m. laikraščio „Kauno aidas“ redaktorius. Rengė pirmąsias Sąjūdžio televizijos laidas iš Kauno. Paskelbė straipsnių kultūros ir politikos klausimais
1990–1992 m. LR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, signataras. 1991 m. kartu su bendraminčiais atkūrė Tautos pažangos partiją. Nuo 2007 m. partija politinėje veikloje praktiškai nebedalyvauja. 1991 m. LR AT grupės, parengusios dabartinę LR Konstituciją, narys.
1993–1996 m. Lietuvos televizijos Visuomeninių programų direkcijos direktorius. Rengė ir vedė pirmąsias Sąjūdžio laidas iš Kauno, LRT laidas „Kas geresnio, premjere?“, „Geltona. Žalia. Raudona“, Kauno TV „Kas geresnio, kauniečiai?“. 1996 m. kartu su kitais inicijavo referendumą prieš žemės pardavimą užsieniečiams (iš būtinų 300 tūkst. parašų surinko 280 tūkst.). 1997–2001 m. reklamos agentūros „Geltona“ projektų vadovas. 2000–2014 m. įvairių įmonių valdybos narys. 2009–2014 m. radijo stoties „Laisvoji banga“ politinių diskusijų laidos „Naktigonė“ rengėjas ir vedėjas.
2014 m. atsiliepdamas į iniciatyvinės grupės siūlymą, išsikėlė kandidatu į LR Prezidento rinkimus, tačiau nesurinko reikiamo kiekio piliečių parašų.
2016–2017 m., po partijos narių įkalbinimo, trumpam laikui buvo Lietuvos Liaudies partijos pirmininku.
2018 m. oficialiai įsteigta ilgą laiką buvusi neformali organizacija – asociacija .
R. Paulauskas moka lietuvių, rusų, anglų ir lenkų kalbas.
Visuomeninė veikla
Nepriklausomybės Aktas
R. Paulauskas, kartu su V. Landsbergiu, R. Ozulu, V. Čepaitis, A. Saudargas, A. Butkevičiumi ir kitais, buvo narys. 1988 m. lapkritį Sąjūdžio Seime tik Rolandas Paulauskas kartu su Audriu Butkevičiumi nebalsavo už Konstitucijos projektą, kuriuo numatytas Lietuvos suverenitetas TSRS sudėtyje. R. Paulauskas siūlė įrašyti į programą, kad vienas iš Sąjūdžio tikslų yra Ribentropo-Molotovo padarinių likvidavimas.
Sąjūdžio Kauno Taryba buvo nutarus kas kalbės, o R. Paulauskas nebuvo sąraše. Tačiau jo naktį pasirašytos kalbos tekstą perskaitęs R. Bartusevičius apėjo suvažiavimo salės žmones ir surinko keliasdešimt parašų, kad būtų leidžiama R. Paulauskui trejetą minučių pasisakyti ant tribūnos. Pirmojo Sąjūdžio suvažiavimo atstovai dar vengė frazės „Lietuvos nepriklausomybė“, todėl nesitikėta R. Paulausko kalba įnešė didelę sumaištį susirinkime. Jis pasiūlė peržiūrėti Sąjūdžio programos nuostatas ir atsisakyti TSRS federalizmo idėjos:
„<…> Todėl labai svarbu kokius nutarimus mes šiandien priimsime. Ir kyla klausimas. Ar verta palikti punktą, kuris kalba apie Lietuvą kaip vieną iš Federacinių Respublikų? Juk tuomet pripažįstame 1940 metų seimo nutarimo dėl įstojimo į sąjungą teisėtumą ir kaip sąjūdžio rėmėjų valios reiškėjai, tvirtiname okupaciją. Reikėtų šio punkto atsisakyti. Bet tai visiškai nereiškia, kad čia yra šaukimas į konfrontaciją, šaukimas į kovą ar siekimas tuoj pat išstoti iš Tarybų Sąjungos. Tai yra tik noras, tai yra konstatavimas tiesos, kuri turi būti užfiksuota sąjūdžio programoje. Ir tiek. Dėkui už dėmesį.“
Tokia R. Paulausko laikysena susilaukė bene daugiausiai aplodismentų ir nemažos dalies delegatų palaikymo, o V. Petkevičius pareiškė, kad toks pasisakymas yra tolygus provokacijai. Po trumpos pertraukėlės Kauno Sąjūdžio atstovas V. Antanaitis bandė situaciją sušvelninti, tačiau salėje nuomonės pasidalijo. Vieni vertino R. Paulausko kalbą kaip radikalią ir rizikingą, o kiti, pritardami šiam pasisakymui, kad Sąjūdžiui reikia vienareikšmiškai nurodyti savo tikslus.
Žemės nepardavimas užsieniečiams
1990 m. Aukščiausioje Taryboje R. Paulausko ir bendraminčių pastangomis užblokuota pateikta įstatymo pataisa, leidžianti parduoti žemę užsieniečiams. 1992 m. pradžioje R. Paulauskas Aukščiausiajai Tarybai pristatė ir apgynė nutarimo projektą „Dėl Lietuvos konstitucingumo raidos“. Šio nutarimo pagrindu buvo suburta Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto rengimo grupė, kurioje dalyvavo ir R. Paulauskas. Šia Konstitucija vadovaujamasi ir šiandien. Joje signataras įtvirtinto 47-jį straipsnį, leidžiantį Lietuvos žemę parduoti tik piliečiams.
1996 m. siekiant išlaikyti 47-ą straipsnį Konstitucijoje, R. Paulauskas su bendraminčiais nesėkmingai inicijavo referendumą prieš žemės pardavimą užsieniečiams. Surinko 280 tūkst. parašų (pritrūko vos 20 tūkst.). R. Paulauskas savo radijo laidose pateikia tai kaip problemą, jog dabar nemaža dalis Lietuvos miškų priklauso Švediškoms įmonėms kaip „Ikea“.
Lietuvos televizijos Visuomeninių programų direkcijos direktorius
Nuo 1993 iki 1996 m. R. Paulauskas buvo visuomeninių programų LRT direktorius. Tada į jį kreipėsi LR vyriausybės atstovas dėl ministro pirmininko A. Šleževičiaus noro turėti laidą, kurioje jis galėtų kalbėti apie valstybines aktualijas. R. Paulauskas ir jo kolegos nebuvo suinteresuoti valdiškom laidom, todėl sugalvojo kompromisą – laida suteikiama formatu, kuriame R. Paulauskas kalbina ministrą pirmininką, užduodamas sudėtingus aktualius valstybinio gyvenimo klausimus. Taip atsirado laida „Kas geresnio, premjere?“, viena populiariausių visuomeninių laidų 1993–1996 metais. Tačiau pasibaigus A. Šleževičiaus kadencijai ir nesusilaukus susidomėjimo iš toliau pareigas einančių ministrų pirmininkų, laida buvo nutraukta.
Kontroversijos
Rolando Paulausko pasisakymai vertinami kritiškai dėl euroskepticizmo. R. Paulauskas nuosekliai priešinosi prieš Lietuvos narystę NATO, aktyviai organizavo parašus referendumui prieš NATO surengti. Taip pat buvo prieš euro įvedimą Lietuvoje, prieš stojimą į Europos Sąjungą. Dėl savo politinių pažiūrų Rolandas Paulauskas buvo patekęs į Valstybės saugumo departamento ir Operatyvinių tarnybų departamento grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą. Likus mėnesiui iki Rusijos invazijos į Ukrainą dėl telkiamos Rusijos kariuomenės šalia sienos su Ukraina kaltino JAV. Rusijai pradėjus pilno masto karą Ukrainoje savo nuomonės apie įvykius viešoje erdvėje neišsakė.
Nuorodos
- www.rolandaspaulauskas.lt Archyvuota kopija 2014-03-14 iš Wayback Machine projekto.
- www.musugretos.org Archyvuota kopija 2021-11-28 iš Wayback Machine projekto.
- Rolando Paulausko video turinys
Šaltiniai
- Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 606 psl. © Lietuvos žurnalistikos centras, (1997) ISBN 9986-776-62-7
- VRK dokumentas Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškimas
- Mūsųgretos.org Archyvuota kopija 2021-08-12 iš Wayback Machine projekto.
- Straipsniai.lt Rolando Paulausko biografija Archyvuota kopija 2021-11-13 iš Wayback Machine projekto.
- Žinių Radijas laida „Dešimt minučių su Rimvydu Valatka“ Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą prisimenant, 2019
- Bernardinai.lt straipsnis Neatlikta misija, 2018
- XXIamžius.lt elektroninis archyvas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas: dienoraščio fragmentai Archyvuota kopija 2021-08-12 iš Wayback Machine projekto., 2010
- Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedra 1992 m. Konstitucijos rengimas: to laikotarpio užrašų fragmentai Archyvuota kopija 2021-11-13 iš Wayback Machine projekto., 2012
- Agroeta.lt straipsnis Kam iš tiesų priklauso Lietuvos miškai? Archyvuota kopija 2021-11-13 iš Wayback Machine projekto., 2019 – Be „Ikea“ ir „Silvestica Green Forest Lithuania“, vienais stambiausių miškų savininkų yra „Euroforest“ ir „GreenGold“. Pagal 2018 m. duomenis, jos turi atitinkamai 15 000 ha ir 6000 ha miškų. Akivaizdu, kad iš 888,3 tūkst. ha užimančių privačių miškų Lietuvoje nemažą dalį valdo skirtingos Švedijos kompanijos.
- Apie TV laidas „Kas geresnio, premjere?“ Archyvuota kopija 2021-11-13 iš Wayback Machine projekto., 2020
- . Kas ir kodėl iškreipia tikrovišką pasaulio vaizdą. (Vakarų ekspresas)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rolandas Paulauskas, Kas yra Rolandas Paulauskas? Ką reiškia Rolandas Paulauskas?
Rolandas PaulauskasRolandas Paulauskas PanevezyjeGime 1954 m rugpjucio 6 d 70 metu KretingaTautybe lietuvisSutuoktinis e Jolanta issiskyres Vaikai Urte PaulauskaiteVeikla publicistas laidu vedejasPartija nepartinisAlma mater Vilniaus universitetasZymus apdovanojimai2000 m Lietuvos nepriklausomybes medalis Rolandas Paulauskas g 1954 m rugpjucio 6 d Kretingoje Lietuvos kompozitorius publicistas Sajudzio laiku veikejas vienas konstitucijos autoriu bei signataras TSRS laikais Kaune buvo pogrindinio intelektualu veikejas ir kompozitorius Veliau buvo Kauno Sajudzio Tarybos narys ir Sajudzio Seimo nariu LR Auksciausioje Taryboje pristate ir apgyne nutarima Del Lietuvos konstitucingumo raidos kurio pagrindu atsirado dabartine Lietuvos Konstitucija R Paulauskas politika nebe uzsiima taciau viesina savo paziuras internete kuriu pagrindu įkure bendraminciu asociacija BiografijaKetverius vaikystes metus gyveno tremtyje Intoje iki grįzimo į gimtajį miesta Kretinga Veliau gyveno ir augo Kaune kur 1972 1974 m studijavo inzinerija Kauno politechnikos institute Nuo 1973 m vadovavo įvairiems muzikos kolektyvams dalyvavo koncertineje veikloje Yra parases muzikos spektakliams keliasdesimt dainu viena ju yra Sajudzio himnu tapusi Pabudome ir kelkimes reikalingas saltinis 1988 1990 m studijavo bibliografija Vilniaus universiteto Kauno fakultete o 1990 1996 m studijavo teise Vilniaus universiteto Teises fakultete 1988 1990 m Sajudzio Kauno miesto iniciatyvines grupes Sajudzio Kauno tarybos Sajudzio Seimo narys Buvo pirmuju Sajudzio renginiu Kaune Juodojo Kaspino dienos 1988 08 23 Tautines veliavos iskelimo 1988 10 09 iskilmiu Vasario 16 ajai mineti rezisierius 1989 1990 m laikrascio Kauno aidas redaktorius Renge pirmasias Sajudzio televizijos laidas is Kauno Paskelbe straipsniu kulturos ir politikos klausimais 1990 1992 m LR Auksciausiosios Tarybos deputatas signataras 1991 m kartu su bendraminciais atkure Tautos pazangos partija Nuo 2007 m partija politineje veikloje praktiskai nebedalyvauja 1991 m LR AT grupes parengusios dabartine LR Konstitucija narys 1993 1996 m Lietuvos televizijos Visuomeniniu programu direkcijos direktorius Renge ir vede pirmasias Sajudzio laidas is Kauno LRT laidas Kas geresnio premjere Geltona Zalia Raudona Kauno TV Kas geresnio kaunieciai 1996 m kartu su kitais inicijavo referenduma pries zemes pardavima uzsienieciams is butinu 300 tukst parasu surinko 280 tukst 1997 2001 m reklamos agenturos Geltona projektu vadovas 2000 2014 m įvairiu įmoniu valdybos narys 2009 2014 m radijo stoties Laisvoji banga politiniu diskusiju laidos Naktigone rengejas ir vedejas 2014 m atsiliepdamas į iniciatyvines grupes siulyma issikele kandidatu į LR Prezidento rinkimus taciau nesurinko reikiamo kiekio pilieciu parasu 2016 2017 m po partijos nariu įkalbinimo trumpam laikui buvo Lietuvos Liaudies partijos pirmininku 2018 m oficialiai įsteigta ilga laika buvusi neformali organizacija asociacija R Paulauskas moka lietuviu rusu anglu ir lenku kalbas Visuomenine veiklaNepriklausomybes Aktas R Paulauskas kartu su V Landsbergiu R Ozulu V Cepaitis A Saudargas A Butkeviciumi ir kitais buvo narys 1988 m lapkritį Sajudzio Seime tik Rolandas Paulauskas kartu su Audriu Butkeviciumi nebalsavo uz Konstitucijos projekta kuriuo numatytas Lietuvos suverenitetas TSRS sudetyje R Paulauskas siule įrasyti į programa kad vienas is Sajudzio tikslu yra Ribentropo Molotovo padariniu likvidavimas Sajudzio Kauno Taryba buvo nutarus kas kalbes o R Paulauskas nebuvo sarase Taciau jo naktį pasirasytos kalbos teksta perskaites R Bartusevicius apejo suvaziavimo sales zmones ir surinko keliasdesimt parasu kad butu leidziama R Paulauskui trejeta minuciu pasisakyti ant tribunos Pirmojo Sajudzio suvaziavimo atstovai dar venge frazes Lietuvos nepriklausomybe todel nesitiketa R Paulausko kalba įnese didele sumaistį susirinkime Jis pasiule perziureti Sajudzio programos nuostatas ir atsisakyti TSRS federalizmo idejos lt gt Todel labai svarbu kokius nutarimus mes siandien priimsime Ir kyla klausimas Ar verta palikti punkta kuris kalba apie Lietuva kaip viena is Federaciniu Respubliku Juk tuomet pripazįstame 1940 metu seimo nutarimo del įstojimo į sajunga teisetuma ir kaip sajudzio remeju valios reiskejai tvirtiname okupacija Reiketu sio punkto atsisakyti Bet tai visiskai nereiskia kad cia yra saukimas į konfrontacija saukimas į kova ar siekimas tuoj pat isstoti is Tarybu Sajungos Tai yra tik noras tai yra konstatavimas tiesos kuri turi buti uzfiksuota sajudzio programoje Ir tiek Dekui uz demesį Tokia R Paulausko laikysena susilauke bene daugiausiai aplodismentu ir nemazos dalies delegatu palaikymo o V Petkevicius pareiske kad toks pasisakymas yra tolygus provokacijai Po trumpos pertraukeles Kauno Sajudzio atstovas V Antanaitis bande situacija susvelninti taciau saleje nuomones pasidalijo Vieni vertino R Paulausko kalba kaip radikalia ir rizikinga o kiti pritardami siam pasisakymui kad Sajudziui reikia vienareiksmiskai nurodyti savo tikslus Kovo 11 AktasZemes nepardavimas uzsienieciams 1990 m Auksciausioje Taryboje R Paulausko ir bendraminciu pastangomis uzblokuota pateikta įstatymo pataisa leidzianti parduoti zeme uzsienieciams 1992 m pradzioje R Paulauskas Auksciausiajai Tarybai pristate ir apgyne nutarimo projekta Del Lietuvos konstitucingumo raidos Sio nutarimo pagrindu buvo suburta Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto rengimo grupe kurioje dalyvavo ir R Paulauskas Sia Konstitucija vadovaujamasi ir siandien Joje signataras įtvirtinto 47 jį straipsnį leidziantį Lietuvos zeme parduoti tik pilieciams 1996 m siekiant islaikyti 47 a straipsnį Konstitucijoje R Paulauskas su bendraminciais nesekmingai inicijavo referenduma pries zemes pardavima uzsienieciams Surinko 280 tukst parasu pritruko vos 20 tukst R Paulauskas savo radijo laidose pateikia tai kaip problema jog dabar nemaza dalis Lietuvos misku priklauso Svediskoms įmonems kaip Ikea Lietuvos televizijos Visuomeniniu programu direkcijos direktorius Nuo 1993 iki 1996 m R Paulauskas buvo visuomeniniu programu LRT direktorius Tada į jį kreipesi LR vyriausybes atstovas del ministro pirmininko A Slezeviciaus noro tureti laida kurioje jis galetu kalbeti apie valstybines aktualijas R Paulauskas ir jo kolegos nebuvo suinteresuoti valdiskom laidom todel sugalvojo kompromisa laida suteikiama formatu kuriame R Paulauskas kalbina ministra pirmininka uzduodamas sudetingus aktualius valstybinio gyvenimo klausimus Taip atsirado laida Kas geresnio premjere viena populiariausiu visuomeniniu laidu 1993 1996 metais Taciau pasibaigus A Slezeviciaus kadencijai ir nesusilaukus susidomejimo is toliau pareigas einanciu ministru pirmininku laida buvo nutraukta KontroversijosRolando Paulausko pasisakymai vertinami kritiskai del euroskepticizmo R Paulauskas nuosekliai priesinosi pries Lietuvos naryste NATO aktyviai organizavo parasus referendumui pries NATO surengti Taip pat buvo pries euro įvedima Lietuvoje pries stojima į Europos Sajunga Del savo politiniu paziuru Rolandas Paulauskas buvo patekes į Valstybes saugumo departamento ir Operatyviniu tarnybu departamento gresmiu nacionaliniam saugumui ataskaita Likus menesiui iki Rusijos invazijos į Ukraina del telkiamos Rusijos kariuomenes salia sienos su Ukraina kaltino JAV Rusijai pradejus pilno masto kara Ukrainoje savo nuomones apie įvykius viesoje erdveje neissake Nuorodoswww rolandaspaulauskas lt Archyvuota kopija 2014 03 14 is Wayback Machine projekto www musugretos org Archyvuota kopija 2021 11 28 is Wayback Machine projekto Rolando Paulausko video turinysSaltiniaiZurnalistikos enciklopedija Vilnius Pradai 606 psl c Lietuvos zurnalistikos centras 1997 ISBN 9986 776 62 7 VRK dokumentas Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimu komisijai pareiskimas Musugretos org Archyvuota kopija 2021 08 12 is Wayback Machine projekto Straipsniai lt Rolando Paulausko biografija Archyvuota kopija 2021 11 13 is Wayback Machine projekto Ziniu Radijas laida Desimt minuciu su Rimvydu Valatka Sajudzio steigiamajį suvaziavima prisimenant 2019 Bernardinai lt straipsnis Neatlikta misija 2018 XXIamzius lt elektroninis archyvas Lietuvos Persitvarkymo Sajudzio steigiamasis suvaziavimas dienorascio fragmentai Archyvuota kopija 2021 08 12 is Wayback Machine projekto 2010 Mykolo Romerio universiteto Teises fakulteto Konstitucines teises katedra 1992 m Konstitucijos rengimas to laikotarpio uzrasu fragmentai Archyvuota kopija 2021 11 13 is Wayback Machine projekto 2012 Agroeta lt straipsnis Kam is tiesu priklauso Lietuvos miskai Archyvuota kopija 2021 11 13 is Wayback Machine projekto 2019 Be Ikea ir Silvestica Green Forest Lithuania vienais stambiausiu misku savininku yra Euroforest ir GreenGold Pagal 2018 m duomenis jos turi atitinkamai 15 000 ha ir 6000 ha misku Akivaizdu kad is 888 3 tukst ha uzimanciu privaciu misku Lietuvoje nemaza dalį valdo skirtingos Svedijos kompanijos Apie TV laidas Kas geresnio premjere Archyvuota kopija 2021 11 13 is Wayback Machine projekto 2020 Kas ir kodel iskreipia tikroviska pasaulio vaizda Vakaru ekspresas