Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Aukuro kalnasAukuro kalnas centreAukuro kalnasKoordinatės 54 52 55 6 š pl 24 51 4 4 r ilg 54 882111 š pl 24 851222 r ilg
Aukuro kalnas
| Aukuro kalnas | |||
|---|---|---|---|
| Aukuro kalnas | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Širvintų rajonas | ||
| Seniūnija | Kernavės seniūnija | ||
| Aukštis | 13-18 m | ||
| Plotas | 53x26 | ||
| Naudotas | I a. – XV a. pradžia | ||
| Žvalgytas | 1970 | ||
| Tirtas | 1857, 1985, 1992-1993 m. | ||
| Registro Nr. | AR1133 / 3410 / A1469P | ||
Kernavės Aukuro kalnas, Barščių kalnas, Šventas kalnas, Kernavė – piliakalnis, vienas iš Kernavės piliakalnių Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Kernavės pietinėje pakraštyje, Neries slėnio dešiniajame šlaite, Kernavės seniūnija.
Anksčiau buvo spėjama, kad ant šio kalno buvo deginamas aukuras, kurį prižiūrėjo vaidilutės. Dabar labiau tikima, kad ant šio kalno buvo įsikūręs kunigaikščio Traidenio dvaras.
Kernavės kultūrinis rezervatas
Kernavės archeologinė vietovė – valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas, įkurtas 1989 m., nuo 2004 m. liepos mėn. yra UNESCO Pasaulio paveldo sąraše. Archeologinių paminklų kompleksą sudaro daugiau nei 50 archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų: piliakalnis – Aukuro kalnas, du priešpiliai – Mindaugo sostas ir Lizdeikos kalnas, papilys – Įgulos kalnas, (piliakalniams vardai sugalvoti XIX a.), apie 0,4 km į pietryčius nuo jų esantis Kriveikiškio piliakalnis, taip pat Kernavės kapinynas, Kernavės pilkapynas ir Kernavės gyvenvietės.
Piliakalnis
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Neries dešiniojo kranto slėnio pakraštyje. Jo aikštelė 9-17 m žemesnė už viršutinę Neries terasą. Aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 53x26 m dydžio. Šlaitai statūs, 13-18 m aukščio. Šiaurės rytų papėdėje skersai griovio buvo 2 m aukščio, 10 m pločio pylimas (sunaikintas 1985 m.). Iš šiaurės vakarų ir rytų pusių prieigos prie piliakalnio nuo aukštumų pusės sutvirtintos čia įrengiant du priešpilius į šiaurę ir rytus bei papilį į šiaurės vakarus. Piliakalnis datuojamas I a. – XV a. pradžia. Piliakalnis apardytas XIX a. skersai jo perkasus griovį, pietinėje dalyje iškasant kelias duobes. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1999-12-23; Nr. 1465. Paminklo teritorijos plotas 13000 m².
Tyrimai
1857 m. piliakalnį bandė kasinėti Vladislovas Sirokomlė (L. Kondratovičius), rado degėsių. 1970 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.1985, 1992–1993 m. Aleksiejus Luchtanas aikštelėje ir 1985 m. šiaurinėje papėdėje ištyrė 209 m² plotą, rado iki 2 m storio kultūrinį sluoksnį su įvairiais I a. – XIV a. radiniais.
Piliakalnis buvo apgyventas I a. pr. m. e. – I a. Tuo metu aikštelės pakraščiuose stovėjo ilgas 4 m pločio stulpinės konstrukcijos pastatas. Tyrinėtoje vietoje aptiktas jo viduje buvęs akmenimis apkrautas židinys bei iš aikštelės pusės buvęs 0,9 m pločio įėjimas. Kultūriniame sluoksnyje rasta žalvarinių apyrankių, tūtelių, įvijinių žiedų, geležinių peilių, ylų, peilis-pjautuvėlis, lazdelinis smeigtukas, strėlės antgalis, molinių Djakovo tipo svorelių nuo audimo staklių, molinių liejimo formų dalių plokštiniams antsmilkiniams gaminti, kauliniai adikliai, strėlių ar ietigalių dalys, brūkšniuotos keramikos, gyvulių kaulų. Pastatas sudegė.
Apie IV a. piliakalnyje medinis įtvirtinimas vėl buvo atstatytas, iš pietvakarių link piliakalnio per Pajautos slėnio pelkę nutiesta tiesi 2,3-2,7 m pločio pušinių rąstelių medgrinda. Šio laiko kultūriniame sluoksnyje aptikta grublėtos keramikos. V a. viduryje įtvirtinimas buvo užpultas iš pietų atklydusių klajoklių genčių, nuo slėnio ir aukštumos pusės apšaudytas iš lankų (rasta geležinių tribriaunių strėlių antgalių) ir sudegintas. Gaisravietėje rasta žmonių kaulų, geležinis ietigalis, kovos peilio fragmentas, grūdų, gyvulių kaulų. Po užpuolimo įtvirtinimai buvo atstatyti. To meto kultūriniame sluoksnyje rasta molinių verpstukų, geležinių peilių, ylų, pjautuvas, žalvarinių storagalių apyrankių, grublėtos keramikos.
XIII a. – XIV a. piliakalnyje stovėjo medinė pilis, kurios priešpiliai buvo Mindaugo Sosto ir Lizdeikos Kalno piliakalniuose. Aikštelę pakraščiuose juosė medinė siena, prilaikoma stulpų. Sienos išorinėje pusėje dar buvo įkasta į išorę nukreiptų nusmailintų kuolų eilė. To laiko kultūriniame sluoksnyje rasti du geležiniai ietigaliai, grandininių šarvų fragmentas, kalavijo skersinio dalis, sidabrinio lietuviško lydinio gabalėlis, kito tokio pat lydinio falsifikatas (padarytas iš vario ir padengtas sidabru), sveika gotikinė plyta, kauliniai verpstukai, lošimo kauliukas, stiklinių apyrankių fragmentai, karoliai, šiferiniai verpstukai, švininės plombos, importinė geltonai ir žaliai glazūruota balto molio keramika, Artimuosiuose Rytose gamintų stiklinių taurių fragmentai. Atvežtiniai dirbiniai rodo čia buvus kunigaikščio pilį. 1365 m. pilis buvo užimta prieš tai ją iš slėnio pusės apšaudžius iš arbaletų ir lankų – rasta apie 30 strėlių antgalių.
1985 m. nustatyta, kad piliakalnį nuo Mindaugo Sosto priešpilio skyrė 3 m gylio griovys, kurio rytinėje dalyje buvo supiltas 2 m aukščio molinis pylimas, atstojęs užtvanką. Griovys buvęs užpildytas vandeniu. Jame aptikta daug XIII a. – XIV a. dirbinių, į jį patekusių nuo piliakalnio aikštelės: geležinė cilindrinė spyna, diržo , žalvarinės apyrankės fragmentai, stiklinės apyrankės fragmentas, iš Artimųjų Rytų importuotų stiklinių indų šukių, žiestos keramikos, gyvulių kaulų.
Istorija
Piliakalnyje stovėjo Kernavės pilis. Kernavės apylinkes 1279 m. puolė Livonijos ordinas. 1365 m. rugpjūčio antroje pusėje pilį užėmė nuo Vilniaus su Ordino kariuomene žygiavęs Kęstučio sūnus Butautas. 1386–1392 m. Kernavės kunigaikštis buvo Jogailos brolis Vygandas (Aleksandras). 1390 m. Kernavės pilį sudegino patys jos gynėjai, nelaukdami, kol ją užims artėjanti Ordino kariuomenė, kurios pusėje tuomet kariavo ir Vytautas. Po to pilis piliakalnyje nebebuvo atstatyta. Vytauto dvaras įsikūrė greičiausiai Pilies Kalne – jis minimas 1398, 1409, 1429 ir 1432 m.
| Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
| Janionių piliakalnis 13 km Paparčių piliakalnis 7 km | Šeimyniškėlių piliakalnis 74 km Bartkūnų piliakalnis 27 km Dainių piliakalnis 17 km | Šeimyniškių piliakalnis 97 km Laužiškio piliakalnis 26 km Sadūniškių piliakalnis 14 km | |||||||||
| Žaslių piliakalnis 16 km Mančiūnų piliakalnis 16 km | | Bernotų piliakalnis 29 km Veršiobalio piliakalnis 10 km | |||||||||
| Latvių piliakalnis 3 km Kalninių Mijaugonių piliakalnis 18 km | Paalkių piliakalnis 3,5 km Bražuolės piliakalnis 21 km Trakų salos pilis 25 km | Kriveikiškio piliakalnis 0,4 km Bielazariškių piliakalnis 7 km Gedimino pilis 35 km | |||||||||
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 83-84 (Nr. 309–312)
- Kernavės piliakalnis, vad. Aukuro kalnu, Barščių kalnu, Šventu kalnu[neveikianti nuoroda]
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.184
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 38-43.
- Tomas Baranauskas. Lietuvos medinės pilys rašytinių šaltinių duomenimis // Lietuvos archeologija. Vilnius. 2003. T. 24, p. 66, 82.
- Romas Jarockis. Kaulinių – raginių dirbinių gamyba Kernavėje XIII–XIV a. // Lietuvos archeologija. Vilnius. 1992. T. 9, p. 168–182.
- Romas Jarockis. XIII–XIV amžių Kernavės kauliniai – raginiai dirbiniai // Lituanistica. 1996. Nr. 4, p. 11–24.
- . Miesto Pajautos slėnyje Kernavėje tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994. p. 236–238.
- Vytautas Kazakevičius. Geležies amžiaus strėlės Lietuvoje II–XII/XIII a. Vilnius. 2004, p. 28, 35, 37-38, 43.
- Pranas Kulikauskas, Aleksiejus Luchtanas. Archeologiniai tyrinėjimai Kernavėje 1979 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais. Vilnius, 1980. p. 35–38.
- Aleksiejus Luchtanas. Gyvenvietės prie Kernavės tyrinėjimai 1983 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, 1984. p. 28–31.
- Aleksiejus Luchtanas. Kernavės Pilies kalno tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. Vilnius, 1986. p. 34–35.
- Aleksiejus Luchtanas. Tyrinėjimai Kernavėje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, 1988. p. 137–142.
- Aleksiejus Luchtanas. Žvalgomieji tyrinėjimai Kernavėje ir jos apylinkėse // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p. 195–196.
- Aleksiejus Luchtanas. Tyrinėjimai Pajautos slėnyje Kernavėje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p. 148–152.
- Aleksiejus Luchtanas. Kernavė: Pajautos slėnio paslaptys // Kultūros barai. Vilnius. 1990. Nr. 3, p. 64–68; Nr. 4, p. 58–62.
- Aleksiejus Luchtanas. Kernavės pušyno prie Neries archeologiniai tyrinėjimai 1991 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. 1992. T. I, p. 27–29.
- Aleksiejus Luchtanas. Kapinyno ir gyvenviečių tyrinėjimai Kernavėje, Pajautos slėnyje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. 1992. T. I, p. 103–107.
- Aleksiejus Luchtanas. „Aukuro kalno“ piliakalnio Kernavėje tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994. p. 50–53.
- Aleksiejus Luchtanas. „Aukuro kalno“ piliakalnis Kernavėje // Baltų archeologija ir etnologija. Vilnius, 1994. p. 11–13.
- Aleksiejus Luchtanas. Kapinyno ir gyvenviečių tyrinėjimai Pajautos slėnyje Kernavėje 1993 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994. p. 158–160.
- Aleksiejus Luchtanas. Kernavė, Kernavė… // Liaudies kultūra. Vilnius. 1995. Nr. 5, p. 1–9.
- Aleksiejus Luchtanas. Kernavės ekspedicijai 15 metų // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai. Vilnius, 1995. p. 42–44.
- Aleksiejus Luchtanas. Miesto Pajautos slėnyje Kernavėje tyrinėjimai 1995 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, 1996. p. 254–255.
- Aleksiejus Luchtanas. Kapinyno ir gyvenviečių tyrinėjimai Kernavėje, Pajautos slėnyje 1994 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, 1996. p. 115–117.
- Aleksiejus Luchtanas. Gyvenviečių ir kapinyno tyrinėjimai Kernavėje, Pajautos slėnyje 1996 ir 1997 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998. p. 82–86.
- Aleksiejus Luchtanas. Kernavė // Lithuanian archaeology: investigations and findings. Vilnius, 1998. p. 22–23.
- Aleksiejus Luchtanas. Kernavė – litewska Troja // Kernavė – litewska Troja. Warszawa, 2002. p. 11–33.
- Aleksiejus Luchtanas, Gintautas Vėlius. Katalog // Kernavė – litewska Troja. Warszawa, 2002. p. 95–201.
- Aleksiejus Luchtanas, Gintautas Vėlius. Archeologinių tyrinėjimų Kernavėje istorija // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius, 2005. p. 43–51.
- Aleksiejus Luchtanas, Manvydas Vitkūnas. Kernavės gynybinis kompleksas // Karo archyvas. Vilnius, 2004. T. XIX, p. 30–83.
- Лухтан А. Селище в Кернаве на берегу р. Нярис // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija. Vilnius. 1987. T. XXVIII, p. 3–21.
- Лухтан А. Клад из Кернаве // Coветская археология. Москва. 1988. № 2, c. 251–256.
- Лухтан А, Сазонов Ю. В. Строительство в Кернаве в I и первой половине II тысячелетия н. э. // Археология и история Пскова и Псковской земли. 1988. Псков, 1989. c. 36–38.
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Виленской губернии. Вильна, 1893, c. 73.
- . Arbaletas ir lankas Lietuvoje XIII–XVI a. Vilnius. 2002, p. 93, 100–101, 149–150, 167–169.
- Petras Tarasenka. 1922. Ieškojimai Neries ir Šventosios santeklyje // Mūsų senovė. Tilžė. T. I. Kn. 4–5, p. 580.
- Petras Tarasenka. Lietuvos piliakalniai. Vilnius. 1956, p. 65-66.
- Adolfas Tautavičius. Iš seniausių laikų // Kernavė. Vilnius, 1972. p. 26–44.
- . Kernavės viršutinio miesto tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p. 131–134.
- . Kernavės viršutinis miestas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais. Vilnius, 2002. p. 40–41.
- . Kernavės viršutinis miestas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, 2002. p. 59–60.
- Regina Volkaitė-Kulikauskienė. „Mindaugo sostu“ vadinamo Kernavės piliakalnio tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1980 ir 1981 metais. Vilnius, 1982. p. 28–31.
- Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Kernavės piliakalnio „Mindaugo sostas“ tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, 1984. p. 35–38.
- Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Kernavės „Pilies kalno“ tyrinėjimai 1983 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, 1984. p. 38–40.
- Regina Volkaitė-Kulikauskienė. 1984. Ką slepia Kernavės piliakalniai // Mokslas ir gyvenimas. Vilnius. Nr. 3, p. 12–14.
Nuorodos
- Sąrašas:Lietuvos piliakalniai
- Krenavės piliakalnių kompleksas[neveikianti nuoroda]
- UNESCO Kernavės archeologinė vietovė
- Lietuvos pilys ir piliakalniai: Kernavės piliakalniai Archyvuota kopija 2009-12-24 iš Wayback Machine projekto.
- Monografija „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“
- Lietuvos piliakalniai. Kernavė I
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aukuro kalnas, Kas yra Aukuro kalnas? Ką reiškia Aukuro kalnas?
Aukuro kalnasAukuro kalnas centreAukuro kalnasKoordinates 54 52 55 6 s pl 24 51 4 4 r ilg 54 882111 s pl 24 851222 r ilg 54 882111 24 851222Vieta Sirvintu rajonasSeniunija Kernaves seniunijaAukstis 13 18 mPlotas 53x26Naudotas I a XV a pradziaZvalgytas 1970Tirtas 1857 1985 1992 1993 m Registro Nr AR1133 3410 A1469P Kernaves Aukuro kalnas Barsciu kalnas Sventas kalnas Kernave piliakalnis vienas is Kernaves piliakalniu Sirvintu rajono savivaldybes teritorijoje Kernaves pietineje pakrastyje Neries slenio desiniajame slaite Kernaves seniunija Anksciau buvo spejama kad ant sio kalno buvo deginamas aukuras kurį priziurejo vaidilutes Dabar labiau tikima kad ant sio kalno buvo įsikures kunigaikscio Traidenio dvaras Kernaves kulturinis rezervatasKernaves archeologine vietove valstybinis Kernaves kulturinis rezervatas įkurtas 1989 m nuo 2004 m liepos men yra UNESCO Pasaulio paveldo sarase Archeologiniu paminklu kompleksa sudaro daugiau nei 50 archeologijos istorijos ir kulturos paminklu piliakalnis Aukuro kalnas du priespiliai Mindaugo sostas ir Lizdeikos kalnas papilys Įgulos kalnas piliakalniams vardai sugalvoti XIX a apie 0 4 km į pietrycius nuo ju esantis Kriveikiskio piliakalnis taip pat Kernaves kapinynas Kernaves pilkapynas ir Kernaves gyvenvietes Piliakalnis3D modelis Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Neries desiniojo kranto slenio pakrastyje Jo aikstele 9 17 m zemesne uz virsutine Neries terasa Aikstele keturkampe pailga rytu vakaru kryptimi 53x26 m dydzio Slaitai status 13 18 m aukscio Siaures rytu papedeje skersai griovio buvo 2 m aukscio 10 m plocio pylimas sunaikintas 1985 m Is siaures vakaru ir rytu pusiu prieigos prie piliakalnio nuo aukstumu puses sutvirtintos cia įrengiant du priespilius į siaure ir rytus bei papilį į siaures vakarus Piliakalnis datuojamas I a XV a pradzia Piliakalnis apardytas XIX a skersai jo perkasus griovį pietineje dalyje iskasant kelias duobes Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas del paskelbimo kulturos paminklu 1999 12 23 Nr 1465 Paminklo teritorijos plotas 13000 m TyrimaiMindaugo pilys 1857 m piliakalnį bande kasineti Vladislovas Sirokomle L Kondratovicius rado degesiu 1970 m piliakalnį zvalge Istorijos institutas Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus 1985 1992 1993 m Aleksiejus Luchtanas aiksteleje ir 1985 m siaurineje papedeje istyre 209 m plota rado iki 2 m storio kulturinį sluoksnį su įvairiais I a XIV a radiniais Piliakalnis buvo apgyventas I a pr m e I a Tuo metu aiksteles pakrasciuose stovejo ilgas 4 m plocio stulpines konstrukcijos pastatas Tyrinetoje vietoje aptiktas jo viduje buves akmenimis apkrautas zidinys bei is aiksteles puses buves 0 9 m plocio įejimas Kulturiniame sluoksnyje rasta zalvariniu apyrankiu tuteliu įvijiniu ziedu geleziniu peiliu ylu peilis pjautuvelis lazdelinis smeigtukas streles antgalis moliniu Djakovo tipo svoreliu nuo audimo stakliu moliniu liejimo formu daliu plokstiniams antsmilkiniams gaminti kauliniai adikliai streliu ar ietigaliu dalys bruksniuotos keramikos gyvuliu kaulu Pastatas sudege Apie IV a piliakalnyje medinis įtvirtinimas vel buvo atstatytas is pietvakariu link piliakalnio per Pajautos slenio pelke nutiesta tiesi 2 3 2 7 m plocio pusiniu rasteliu medgrinda Sio laiko kulturiniame sluoksnyje aptikta grubletos keramikos V a viduryje įtvirtinimas buvo uzpultas is pietu atklydusiu klajokliu genciu nuo slenio ir aukstumos puses apsaudytas is lanku rasta geleziniu tribriauniu streliu antgaliu ir sudegintas Gaisravieteje rasta zmoniu kaulu gelezinis ietigalis kovos peilio fragmentas grudu gyvuliu kaulu Po uzpuolimo įtvirtinimai buvo atstatyti To meto kulturiniame sluoksnyje rasta moliniu verpstuku geleziniu peiliu ylu pjautuvas zalvariniu storagaliu apyrankiu grubletos keramikos XIII a XIV a piliakalnyje stovejo medine pilis kurios priespiliai buvo Mindaugo Sosto ir Lizdeikos Kalno piliakalniuose Aikstele pakrasciuose juose medine siena prilaikoma stulpu Sienos isorineje puseje dar buvo įkasta į isore nukreiptu nusmailintu kuolu eile To laiko kulturiniame sluoksnyje rasti du geleziniai ietigaliai grandininiu sarvu fragmentas kalavijo skersinio dalis sidabrinio lietuvisko lydinio gabalelis kito tokio pat lydinio falsifikatas padarytas is vario ir padengtas sidabru sveika gotikine plyta kauliniai verpstukai losimo kauliukas stikliniu apyrankiu fragmentai karoliai siferiniai verpstukai svinines plombos importine geltonai ir zaliai glazuruota balto molio keramika Artimuosiuose Rytose gamintu stikliniu tauriu fragmentai Atveztiniai dirbiniai rodo cia buvus kunigaikscio pilį 1365 m pilis buvo uzimta pries tai ja is slenio puses apsaudzius is arbaletu ir lanku rasta apie 30 streliu antgaliu 1985 m nustatyta kad piliakalnį nuo Mindaugo Sosto priespilio skyre 3 m gylio griovys kurio rytineje dalyje buvo supiltas 2 m aukscio molinis pylimas atstojes uztvanka Griovys buves uzpildytas vandeniu Jame aptikta daug XIII a XIV a dirbiniu į jį patekusiu nuo piliakalnio aiksteles gelezine cilindrine spyna dirzo zalvarines apyrankes fragmentai stiklines apyrankes fragmentas is Artimuju Rytu importuotu stikliniu indu sukiu ziestos keramikos gyvuliu kaulu IstorijaPiliakalnyje stovejo Kernaves pilis Kernaves apylinkes 1279 m puole Livonijos ordinas 1365 m rugpjucio antroje puseje pilį uzeme nuo Vilniaus su Ordino kariuomene zygiaves Kestucio sunus Butautas 1386 1392 m Kernaves kunigaikstis buvo Jogailos brolis Vygandas Aleksandras 1390 m Kernaves pilį sudegino patys jos gynejai nelaukdami kol ja uzims artejanti Ordino kariuomene kurios puseje tuomet kariavo ir Vytautas Po to pilis piliakalnyje nebebuvo atstatyta Vytauto dvaras įsikure greiciausiai Pilies Kalne jis minimas 1398 1409 1429 ir 1432 m Pajautos slenio panorama Mindaugo sostas uz jo Lizdeikos kalnas ir desineje Aukuro kalnasAplinkiniai piliakalniaiJanioniu piliakalnis 13 km Paparciu piliakalnis 7 km Seimyniskeliu piliakalnis 74 km Bartkunu piliakalnis 27 km Dainiu piliakalnis 17 km Seimyniskiu piliakalnis 97 km Lauziskio piliakalnis 26 km Saduniskiu piliakalnis 14 kmZasliu piliakalnis 16 km Manciunu piliakalnis 16 km Bernotu piliakalnis 29 km Versiobalio piliakalnis 10 kmLatviu piliakalnis 3 km Kalniniu Mijaugoniu piliakalnis 18 km Paalkiu piliakalnis 3 5 km Brazuoles piliakalnis 21 km Traku salos pilis 25 km Kriveikiskio piliakalnis 0 4 km Bielazariskiu piliakalnis 7 km Gedimino pilis 35 km Pastaba Noredami pamatyti Vikipedijoje aprasytu gyvenvieciu ir kulturos paveldo objektu zemelapį paspauskite prie koordinaciu esancia Zemes ikonaSaltiniaiLietuvos TSR archeologijos atlasas II Piliakalniai Vilnius Mintis 1975 m t 2 p 83 84 Nr 309 312 Kernaves piliakalnis vad Aukuro kalnu Barsciu kalnu Sventu kalnu neveikianti nuoroda Lietuvos TSR kulturos paminklu sarasas V 1973 p 184 Lietuvos piliakalniai atlasas Vilnius 2005 t 3 p 38 43 Tomas Baranauskas Lietuvos medines pilys rasytiniu saltiniu duomenimis Lietuvos archeologija Vilnius 2003 T 24 p 66 82 Romas Jarockis Kauliniu raginiu dirbiniu gamyba Kernaveje XIII XIV a Lietuvos archeologija Vilnius 1992 T 9 p 168 182 Romas Jarockis XIII XIV amziu Kernaves kauliniai raginiai dirbiniai Lituanistica 1996 Nr 4 p 11 24 Miesto Pajautos slenyje Kernaveje tyrinejimai Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais Vilnius 1994 p 236 238 Vytautas Kazakevicius Gelezies amziaus streles Lietuvoje II XII XIII a Vilnius 2004 p 28 35 37 38 43 Pranas Kulikauskas Aleksiejus Luchtanas Archeologiniai tyrinejimai Kernaveje 1979 metais Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais Vilnius 1980 p 35 38 Aleksiejus Luchtanas Gyvenvietes prie Kernaves tyrinejimai 1983 m Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais Vilnius 1984 p 28 31 Aleksiejus Luchtanas Kernaves Pilies kalno tyrinejimai Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais Vilnius 1986 p 34 35 Aleksiejus Luchtanas Tyrinejimai Kernaveje Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais Vilnius 1988 p 137 142 Aleksiejus Luchtanas Zvalgomieji tyrinejimai Kernaveje ir jos apylinkese Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais Vilnius 1990 p 195 196 Aleksiejus Luchtanas Tyrinejimai Pajautos slenyje Kernaveje Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais Vilnius 1990 p 148 152 Aleksiejus Luchtanas Kernave Pajautos slenio paslaptys Kulturos barai Vilnius 1990 Nr 3 p 64 68 Nr 4 p 58 62 Aleksiejus Luchtanas Kernaves pusyno prie Neries archeologiniai tyrinejimai 1991 m Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais Vilnius 1992 T I p 27 29 Aleksiejus Luchtanas Kapinyno ir gyvenvieciu tyrinejimai Kernaveje Pajautos slenyje Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais Vilnius 1992 T I p 103 107 Aleksiejus Luchtanas Aukuro kalno piliakalnio Kernaveje tyrinejimai Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais Vilnius 1994 p 50 53 Aleksiejus Luchtanas Aukuro kalno piliakalnis Kernaveje Baltu archeologija ir etnologija Vilnius 1994 p 11 13 Aleksiejus Luchtanas Kapinyno ir gyvenvieciu tyrinejimai Pajautos slenyje Kernaveje 1993 metais Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais Vilnius 1994 p 158 160 Aleksiejus Luchtanas Kernave Kernave Liaudies kultura Vilnius 1995 Nr 5 p 1 9 Aleksiejus Luchtanas Kernaves ekspedicijai 15 metu Baltu archeologija Naujausiu tyrimu rezultatai Vilnius 1995 p 42 44 Aleksiejus Luchtanas Miesto Pajautos slenyje Kernaveje tyrinejimai 1995 metais Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais Vilnius 1996 p 254 255 Aleksiejus Luchtanas Kapinyno ir gyvenvieciu tyrinejimai Kernaveje Pajautos slenyje 1994 metais Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais Vilnius 1996 p 115 117 Aleksiejus Luchtanas Gyvenvieciu ir kapinyno tyrinejimai Kernaveje Pajautos slenyje 1996 ir 1997 metais Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais Vilnius 1998 p 82 86 Aleksiejus Luchtanas Kernave Lithuanian archaeology investigations and findings Vilnius 1998 p 22 23 Aleksiejus Luchtanas Kernave litewska Troja Kernave litewska Troja Warszawa 2002 p 11 33 Aleksiejus Luchtanas Gintautas Velius Katalog Kernave litewska Troja Warszawa 2002 p 95 201 Aleksiejus Luchtanas Gintautas Velius Archeologiniu tyrinejimu Kernaveje istorija Musninkai Kernave Ciobiskis Vilnius 2005 p 43 51 Aleksiejus Luchtanas Manvydas Vitkunas Kernaves gynybinis kompleksas Karo archyvas Vilnius 2004 T XIX p 30 83 Luhtan A Selishe v Kernave na beregu r Nyaris Lietuvos TSR aukstuju mokyklu mokslo darbai Istorija Vilnius 1987 T XXVIII p 3 21 Luhtan A Klad iz Kernave Covetskaya arheologiya Moskva 1988 2 c 251 256 Luhtan A Sazonov Yu V Stroitelstvo v Kernave v I i pervoj polovine II tysyacheletiya n e Arheologiya i istoriya Pskova i Pskovskoj zemli 1988 Pskov 1989 c 36 38 Pokrovskij F V Arheologicheskaya karta Vilenskoj gubernii Vilna 1893 c 73 Arbaletas ir lankas Lietuvoje XIII XVI a Vilnius 2002 p 93 100 101 149 150 167 169 Petras Tarasenka 1922 Ieskojimai Neries ir Sventosios santeklyje Musu senove Tilze T I Kn 4 5 p 580 Petras Tarasenka Lietuvos piliakalniai Vilnius 1956 p 65 66 Adolfas Tautavicius Is seniausiu laiku Kernave Vilnius 1972 p 26 44 Kernaves virsutinio miesto tyrinejimai Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais Vilnius 2000 p 131 134 Kernaves virsutinis miestas Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 2000 metais Vilnius 2002 p 40 41 Kernaves virsutinis miestas Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 2001 metais Vilnius 2002 p 59 60 Regina Volkaite Kulikauskiene Mindaugo sostu vadinamo Kernaves piliakalnio tyrinejimai Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1980 ir 1981 metais Vilnius 1982 p 28 31 Regina Volkaite Kulikauskiene Kernaves piliakalnio Mindaugo sostas tyrinejimai Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais Vilnius 1984 p 35 38 Regina Volkaite Kulikauskiene Kernaves Pilies kalno tyrinejimai 1983 m Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais Vilnius 1984 p 38 40 Regina Volkaite Kulikauskiene 1984 Ka slepia Kernaves piliakalniai Mokslas ir gyvenimas Vilnius Nr 3 p 12 14 NuorodosSarasas Lietuvos piliakalniai Krenaves piliakalniu kompleksas neveikianti nuoroda UNESCO Kernaves archeologine vietove Lietuvos pilys ir piliakalniai Kernaves piliakalniai Archyvuota kopija 2009 12 24 is Wayback Machine projekto Monografija Musninkai Kernave Ciobiskis Lietuvos piliakalniai Kernave I Hillforts eu atviruju duomenu istekliai