Kitos reikšmės Pilies kalnas reikšmės Įgulos kalnas Image 250px Įgulos kalnasKoordinatės 54 53 1 39 š pl 24 51 0 69 r il
Įgulos kalnas

- Kitos reikšmės – Pilies kalnas (reikšmės).
Įgulos kalnas | |||
---|---|---|---|
Įgulos kalnas | |||
Koordinatės |
| ||
Vieta | Širvintų rajonas | ||
Seniūnija | Kernavės seniūnija | ||
Aukštis | 25-30 m | ||
Plotas | 180x100 | ||
Naudotas | I tūkstantmetis – XIV a. | ||
Žvalgytas | 1970 | ||
Tirtas | 1983, 1985 m. | ||
Registro Nr. | AR1134 / 3411 / A1472P |
Kernavės Įgulos kalnas, Kernavė IV, Pilies kalnas, Piliavietė – piliakalnio, vadinamo Aukuro kalnu papilys, vienas iš Kernavės piliakalnių ir gyvenvietė Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Kernavės pietinėje pakraštyje, Neries slėnio dešiniajame šlaite, Kernavės seniūnija.
Kernavės kultūrinis rezervatas
Kernavės archeologinė vietovė – valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas, įkurtas 1989 m., nuo 2004 m. liepos mėn. yra UNESCO Pasaulio paveldo sąraše. Archeologinių paminklų kompleksą sudaro daugiau nei 50 archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų: piliakalnis – Aukuro kalnas, du priešpiliai – Mindaugo sostas ir Lizdeikos kalnas, papilys – Įgulos kalnas, (piliakalniams vardai sugalvoti XIX a.), apie 0,4 km į pietryčius nuo jų esantis Kriveikiškio piliakalnis, taip pat Kernavės kapinynas, Kernavės pilkapynas ir Kernavės gyvenvietės.
Piliakalnis
Papilys įrengtas aukštumos kyšulyje į šiaurės vakarus nuo piliakalnio, už 15 m gylio, 80 m pločio natūralaus griovio. Jo aikštelė netaisyklingo trikampio formos, pailga rytų – vakarų kryptimi, 180x100 m dydžio. Jos šiauriniame ir šiaurės vakarų pakraščiuose supiltas 150 m ilgio, 3,5 m aukščio, 10 m pločio lanko formos pylimas, kurio išorinis 6 m aukščio šlaitas leidžiasi į 20 m pločio, 3 m gylio griovį. Pietiniame šlaite, 10 m žemiau aikštelės yra 5 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 25-30 m aukščio.
Papilio šiaurės rytų pusėje ant pylimo, griovyje ir aikštelėje auga paskiri medžiai.
Tyrimai
1970 m. papilį žvalgė Istorijos institutas.1983 m. Regina Kulikauskienė ir 1985 m. Aleksiejus Luchtanas ištyrė bendrą 518 m² plotą, rado iki 0,5 m storio kultūrinį sluoksnį su įvairiais X a. – XIV a. radiniais. Vakariniame krašte padarytas pusinis papilį juosusio pylimo pjūvis.
Gyvenvietė papilio vietoje įsikūrė I tūkstantmečio viduryje. Jos kultūriniame sluoksnyje rastas geležinis lazdelinis smeigtukas, molinis verpstukas, grublėtos keramikos. Papilys įtvirtintas greičiausiai tik XIV a. Tuo metu jį juosė 0,8 m aukščio pylimas. 1365 m. jame stovėję mediniai ūkiniai pastatai buvo sudeginti – tyrinėtos 4 pastatų vietos, tarp jų - juvelyro dirbtuvių vieta ir kalvė. Kultūriniame sluoksnyje rastas lietuviškų pusapvalės lazdelės formos lydinių lobis, geležinių peilių, molinių verpstukų, geležinio ietigalio plunksna, žalvarinių vielučių, žaliavos gabalėlių, skardelių, apkalų, molinio tiglio dalis, rakto galvutė, žiedas, pasidabruotas kryželis, pasaginės segės dalis, stiklo karolis, kaulinių apkalų, žiestos keramikos, gyvulių kaulų. XV a. – XX a. papilyje stovėjo dvaro bei klebonijos pastatai, rasta to laiko radinių. Pylime išskirti du pagrindiniai jo statybos etapai.
Papilys datuojamas I tūkstantmečiu - XIV a. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1999-12-23; Nr. 1465. Paminklo teritorijos plotas 59600 m². Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Janionių piliakalnis 13 km Paparčių piliakalnis 7 km | Šeimyniškėlių piliakalnis 74 km Bartkūnų piliakalnis 27 km Dainių piliakalnis 17 km | Šeimyniškių piliakalnis 97 km Laužiškio piliakalnis 26 km Sadūniškių piliakalnis 14 km | |||||||||
Žaslių piliakalnis 16 km Mančiūnų piliakalnis 16 km | | Bernotų piliakalnis 29 km Veršiobalio piliakalnis 10 km | |||||||||
Latvių piliakalnis 3 km Kalninių Mijaugonių piliakalnis 18 km | Paalkių piliakalnis 3,5 km Bražuolės piliakalnis 21 km Trakų salos pilis 25 km | Kriveikiškio piliakalnis 0,4 km Bielazariškių piliakalnis 7 km Gedimino pilis 35 km |
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 84 (Nr. 312)
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.184
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 38-43.
- Tomas Baranauskas. Lietuvos medinės pilys rašytinių šaltinių duomenimis // Lietuvos archeologija. Vilnius. 2003. T. 24, p. 66, 82.
- Romas Jarockis. Kaulinių – raginių dirbinių gamyba Kernavėje XIII–XIV a. // Lietuvos archeologija. Vilnius. 1992. T. 9, p. 168–182.
- Romas Jarockis. XIII–XIV amžių Kernavės kauliniai – raginiai dirbiniai // Lituanistica. 1996. Nr. 4, p. 11–24.
- . Miesto Pajautos slėnyje Kernavėje tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994. p. 236–238.
- Vytautas Kazakevičius. Geležies amžiaus strėlės Lietuvoje II–XII/XIII a. Vilnius. 2004, p. 28, 35, 37-38, 43.
- Pranas Kulikauskas, Aleksiejus Luchtanas. Archeologiniai tyrinėjimai Kernavėje 1979 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais. Vilnius, 1980. p. 35–38.
- Aleksiejus Luchtanas. Gyvenvietės prie Kernavės tyrinėjimai 1983 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, 1984. p. 28–31.
- Aleksiejus Luchtanas. Kernavės Pilies kalno tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. Vilnius, 1986. p. 34–35.
- Aleksiejus Luchtanas. Tyrinėjimai Kernavėje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, 1988. p. 137–142.
- Aleksiejus Luchtanas. Žvalgomieji tyrinėjimai Kernavėje ir jos apylinkėse // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p. 195–196.
- Aleksiejus Luchtanas. Tyrinėjimai Pajautos slėnyje Kernavėje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p. 148–152.
- Aleksiejus Luchtanas. Kernavė: Pajautos slėnio paslaptys // Kultūros barai. Vilnius. 1990. Nr. 3, p. 64–68; Nr. 4, p. 58–62.
- Aleksiejus Luchtanas. Kernavės pušyno prie Neries archeologiniai tyrinėjimai 1991 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. 1992. T. I, p. 27–29.
- Aleksiejus Luchtanas. Kapinyno ir gyvenviečių tyrinėjimai Kernavėje, Pajautos slėnyje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. 1992. T. I, p. 103–107.
- Aleksiejus Luchtanas. „Aukuro kalno“ piliakalnio Kernavėje tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994. p. 50–53.
- Aleksiejus Luchtanas. „Aukuro kalno“ piliakalnis Kernavėje // Baltų archeologija ir etnologija. Vilnius, 1994. p. 11–13.
- Aleksiejus Luchtanas. Kapinyno ir gyvenviečių tyrinėjimai Pajautos slėnyje Kernavėje 1993 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994. p. 158–160.
- Aleksiejus Luchtanas. Kernavė, Kernavė… // Liaudies kultūra. Vilnius. 1995. Nr. 5, p. 1–9.
- Aleksiejus Luchtanas. Kernavės ekspedicijai 15 metų // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai. Vilnius, 1995. p. 42–44.
- Aleksiejus Luchtanas. Miesto Pajautos slėnyje Kernavėje tyrinėjimai 1995 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, 1996. p. 254–255.
- Aleksiejus Luchtanas. Kapinyno ir gyvenviečių tyrinėjimai Kernavėje, Pajautos slėnyje 1994 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, 1996. p. 115–117.
- Aleksiejus Luchtanas. Gyvenviečių ir kapinyno tyrinėjimai Kernavėje, Pajautos slėnyje 1996 ir 1997 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998. p. 82–86.
- Aleksiejus Luchtanas. Kernavė // Lithuanian archaeology: investigations and findings. Vilnius, 1998. p. 22–23.
- Aleksiejus Luchtanas. Kernavė – litewska Troja // Kernavė – litewska Troja. Warszawa, 2002. p. 11–33.
- Aleksiejus Luchtanas, Gintautas Vėlius. Katalog // Kernavė – litewska Troja. Warszawa, 2002. p. 95–201.
- Aleksiejus Luchtanas, Gintautas Vėlius. Archeologinių tyrinėjimų Kernavėje istorija // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius, 2005. p. 43–51.
- Aleksiejus Luchtanas, Manvydas Vitkūnas. Kernavės gynybinis kompleksas // Karo archyvas. Vilnius, 2004. T. XIX, p. 30–83.
- Лухтан А. Селище в Кернаве на берегу р. Нярис // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija. Vilnius. 1987. T. XXVIII, p. 3–21.
- Лухтан А. Клад из Кернаве // Coветская археология. Москва. 1988. № 2, c. 251–256.
- Лухтан А, Сазонов Ю. В. Строительство в Кернаве в I и первой половине II тысячелетия н. э. // Археология и история Пскова и Псковской земли. 1988. Псков, 1989. c. 36–38.
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Виленской губернии. Вильна, 1893, c. 73.
- . Arbaletas ir lankas Lietuvoje XIII–XVI a. Vilnius. 2002, p. 93, 100-101, 149-150, 167-169.
- Petras Tarasenka. 1922. Ieškojimai Neries ir Šventosios santeklyje // Mūsų senovė. Tilžė. T. I. Kn. 4–5, p. 580.
- Petras Tarasenka. Lietuvos piliakalniai. Vilnius. 1956, p. 65-66.
- Adolfas Tautavičius. Iš seniausių laikų // Kernavė. Vilnius, 1972. p. 26–44.
- . Kernavės viršutinio miesto tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p. 131–134.
- . Kernavės viršutinis miestas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais. Vilnius, 2002. p. 40–41.
- . Kernavės viršutinis miestas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, 2002. p. 59–60.
- Regina Volkaitė-Kulikauskienė. „Mindaugo sostu“ vadinamo Kernavės piliakalnio tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1980 ir 1981 metais. Vilnius, 1982. p. 28–31.
- Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Kernavės piliakalnio „Mindaugo sostas“ tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, 1984. p. 35–38.
- Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Kernavės „Pilies kalno“ tyrinėjimai 1983 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, 1984. p. 38–40.
- Regina Volkaitė-Kulikauskienė. 1984. Ką slepia Kernavės piliakalniai // Mokslas ir gyvenimas. Vilnius. Nr. 3, p. 12–14.
Nuorodos
- Sąrašas:Lietuvos piliakalniai
- Krenavės piliakalnių kompleksas[neveikianti nuoroda]
- UNESCO Kernavės archeologinė vietovė
- Lietuvos pilys ir piliakalniai: Kernavės piliakalniai Archyvuota kopija 2009-12-24 iš Wayback Machine projekto.
- Monografija „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“
- Lietuvos piliakalniai. Kernavė I
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Įgulos kalnas, Kas yra Įgulos kalnas? Ką reiškia Įgulos kalnas?
Kitos reiksmes Pilies kalnas reiksmes Įgulos kalnas Image 250px Įgulos kalnasKoordinates 54 53 1 39 s pl 24 51 0 69 r ilg 54 8837194 s pl 24 8501917 r ilg 54 8837194 24 8501917Vieta Sirvintu rajonasSeniunija Kernaves seniunijaAukstis 25 30 mPlotas 180x100Naudotas I tukstantmetis XIV a Zvalgytas 1970Tirtas 1983 1985 m Registro Nr AR1134 3411 A1472P Kernaves Įgulos kalnas Kernave IV Pilies kalnas Piliaviete piliakalnio vadinamo Aukuro kalnu papilys vienas is Kernaves piliakalniu ir gyvenviete Sirvintu rajono savivaldybes teritorijoje Kernaves pietineje pakrastyje Neries slenio desiniajame slaite Kernaves seniunija Kernaves kulturinis rezervatasKernaves archeologine vietove valstybinis Kernaves kulturinis rezervatas įkurtas 1989 m nuo 2004 m liepos men yra UNESCO Pasaulio paveldo sarase Archeologiniu paminklu kompleksa sudaro daugiau nei 50 archeologijos istorijos ir kulturos paminklu piliakalnis Aukuro kalnas du priespiliai Mindaugo sostas ir Lizdeikos kalnas papilys Įgulos kalnas piliakalniams vardai sugalvoti XIX a apie 0 4 km į pietrycius nuo ju esantis Kriveikiskio piliakalnis taip pat Kernaves kapinynas Kernaves pilkapynas ir Kernaves gyvenvietes Piliakalnis3D modelisMindaugo pilys Papilys įrengtas aukstumos kysulyje į siaures vakarus nuo piliakalnio uz 15 m gylio 80 m plocio naturalaus griovio Jo aikstele netaisyklingo trikampio formos pailga rytu vakaru kryptimi 180x100 m dydzio Jos siauriniame ir siaures vakaru pakrasciuose supiltas 150 m ilgio 3 5 m aukscio 10 m plocio lanko formos pylimas kurio isorinis 6 m aukscio slaitas leidziasi į 20 m plocio 3 m gylio griovį Pietiniame slaite 10 m zemiau aiksteles yra 5 m plocio terasa Slaitai status 25 30 m aukscio Papilio siaures rytu puseje ant pylimo griovyje ir aiksteleje auga paskiri medziai Tyrimai1970 m papilį zvalge Istorijos institutas 1983 m Regina Kulikauskiene ir 1985 m Aleksiejus Luchtanas istyre bendra 518 m plota rado iki 0 5 m storio kulturinį sluoksnį su įvairiais X a XIV a radiniais Vakariniame kraste padarytas pusinis papilį juosusio pylimo pjuvis Gyvenviete papilio vietoje įsikure I tukstantmecio viduryje Jos kulturiniame sluoksnyje rastas gelezinis lazdelinis smeigtukas molinis verpstukas grubletos keramikos Papilys įtvirtintas greiciausiai tik XIV a Tuo metu jį juose 0 8 m aukscio pylimas 1365 m jame stoveje mediniai ukiniai pastatai buvo sudeginti tyrinetos 4 pastatu vietos tarp ju juvelyro dirbtuviu vieta ir kalve Kulturiniame sluoksnyje rastas lietuvisku pusapvales lazdeles formos lydiniu lobis geleziniu peiliu moliniu verpstuku gelezinio ietigalio plunksna zalvariniu vieluciu zaliavos gabaleliu skardeliu apkalu molinio tiglio dalis rakto galvute ziedas pasidabruotas kryzelis pasagines seges dalis stiklo karolis kauliniu apkalu ziestos keramikos gyvuliu kaulu XV a XX a papilyje stovejo dvaro bei klebonijos pastatai rasta to laiko radiniu Pylime isskirti du pagrindiniai jo statybos etapai Papilys datuojamas I tukstantmeciu XIV a Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas del paskelbimo kulturos paminklu 1999 12 23 Nr 1465 Paminklo teritorijos plotas 59600 m Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus Pajautos slenio panorama Mindaugo sostas uz jo Lizdeikos kalnas ir desineje Aukuro kalnasAplinkiniai piliakalniaiJanioniu piliakalnis 13 km Paparciu piliakalnis 7 km Seimyniskeliu piliakalnis 74 km Bartkunu piliakalnis 27 km Dainiu piliakalnis 17 km Seimyniskiu piliakalnis 97 km Lauziskio piliakalnis 26 km Saduniskiu piliakalnis 14 kmZasliu piliakalnis 16 km Manciunu piliakalnis 16 km Bernotu piliakalnis 29 km Versiobalio piliakalnis 10 kmLatviu piliakalnis 3 km Kalniniu Mijaugoniu piliakalnis 18 km Paalkiu piliakalnis 3 5 km Brazuoles piliakalnis 21 km Traku salos pilis 25 km Kriveikiskio piliakalnis 0 4 km Bielazariskiu piliakalnis 7 km Gedimino pilis 35 km Pastaba Noredami pamatyti Vikipedijoje aprasytu gyvenvieciu ir kulturos paveldo objektu zemelapį paspauskite prie koordinaciu esancia Zemes ikonaSaltiniaiLietuvos TSR archeologijos atlasas II Piliakalniai Vilnius Mintis 1975 m t 2 p 84 Nr 312 Lietuvos TSR kulturos paminklu sarasas V 1973 p 184 Lietuvos piliakalniai atlasas Vilnius 2005 t 3 p 38 43 Tomas Baranauskas Lietuvos medines pilys rasytiniu saltiniu duomenimis Lietuvos archeologija Vilnius 2003 T 24 p 66 82 Romas Jarockis Kauliniu raginiu dirbiniu gamyba Kernaveje XIII XIV a Lietuvos archeologija Vilnius 1992 T 9 p 168 182 Romas Jarockis XIII XIV amziu Kernaves kauliniai raginiai dirbiniai Lituanistica 1996 Nr 4 p 11 24 Miesto Pajautos slenyje Kernaveje tyrinejimai Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais Vilnius 1994 p 236 238 Vytautas Kazakevicius Gelezies amziaus streles Lietuvoje II XII XIII a Vilnius 2004 p 28 35 37 38 43 Pranas Kulikauskas Aleksiejus Luchtanas Archeologiniai tyrinejimai Kernaveje 1979 metais Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais Vilnius 1980 p 35 38 Aleksiejus Luchtanas Gyvenvietes prie Kernaves tyrinejimai 1983 m Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais Vilnius 1984 p 28 31 Aleksiejus Luchtanas Kernaves Pilies kalno tyrinejimai Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais Vilnius 1986 p 34 35 Aleksiejus Luchtanas Tyrinejimai Kernaveje Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais Vilnius 1988 p 137 142 Aleksiejus Luchtanas Zvalgomieji tyrinejimai Kernaveje ir jos apylinkese Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais Vilnius 1990 p 195 196 Aleksiejus Luchtanas Tyrinejimai Pajautos slenyje Kernaveje Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais Vilnius 1990 p 148 152 Aleksiejus Luchtanas Kernave Pajautos slenio paslaptys Kulturos barai Vilnius 1990 Nr 3 p 64 68 Nr 4 p 58 62 Aleksiejus Luchtanas Kernaves pusyno prie Neries archeologiniai tyrinejimai 1991 m Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais Vilnius 1992 T I p 27 29 Aleksiejus Luchtanas Kapinyno ir gyvenvieciu tyrinejimai Kernaveje Pajautos slenyje Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais Vilnius 1992 T I p 103 107 Aleksiejus Luchtanas Aukuro kalno piliakalnio Kernaveje tyrinejimai Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais Vilnius 1994 p 50 53 Aleksiejus Luchtanas Aukuro kalno piliakalnis Kernaveje Baltu archeologija ir etnologija Vilnius 1994 p 11 13 Aleksiejus Luchtanas Kapinyno ir gyvenvieciu tyrinejimai Pajautos slenyje Kernaveje 1993 metais Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais Vilnius 1994 p 158 160 Aleksiejus Luchtanas Kernave Kernave Liaudies kultura Vilnius 1995 Nr 5 p 1 9 Aleksiejus Luchtanas Kernaves ekspedicijai 15 metu Baltu archeologija Naujausiu tyrimu rezultatai Vilnius 1995 p 42 44 Aleksiejus Luchtanas Miesto Pajautos slenyje Kernaveje tyrinejimai 1995 metais Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais Vilnius 1996 p 254 255 Aleksiejus Luchtanas Kapinyno ir gyvenvieciu tyrinejimai Kernaveje Pajautos slenyje 1994 metais Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais Vilnius 1996 p 115 117 Aleksiejus Luchtanas Gyvenvieciu ir kapinyno tyrinejimai Kernaveje Pajautos slenyje 1996 ir 1997 metais Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais Vilnius 1998 p 82 86 Aleksiejus Luchtanas Kernave Lithuanian archaeology investigations and findings Vilnius 1998 p 22 23 Aleksiejus Luchtanas Kernave litewska Troja Kernave litewska Troja Warszawa 2002 p 11 33 Aleksiejus Luchtanas Gintautas Velius Katalog Kernave litewska Troja Warszawa 2002 p 95 201 Aleksiejus Luchtanas Gintautas Velius Archeologiniu tyrinejimu Kernaveje istorija Musninkai Kernave Ciobiskis Vilnius 2005 p 43 51 Aleksiejus Luchtanas Manvydas Vitkunas Kernaves gynybinis kompleksas Karo archyvas Vilnius 2004 T XIX p 30 83 Luhtan A Selishe v Kernave na beregu r Nyaris Lietuvos TSR aukstuju mokyklu mokslo darbai Istorija Vilnius 1987 T XXVIII p 3 21 Luhtan A Klad iz Kernave Covetskaya arheologiya Moskva 1988 2 c 251 256 Luhtan A Sazonov Yu V Stroitelstvo v Kernave v I i pervoj polovine II tysyacheletiya n e Arheologiya i istoriya Pskova i Pskovskoj zemli 1988 Pskov 1989 c 36 38 Pokrovskij F V Arheologicheskaya karta Vilenskoj gubernii Vilna 1893 c 73 Arbaletas ir lankas Lietuvoje XIII XVI a Vilnius 2002 p 93 100 101 149 150 167 169 Petras Tarasenka 1922 Ieskojimai Neries ir Sventosios santeklyje Musu senove Tilze T I Kn 4 5 p 580 Petras Tarasenka Lietuvos piliakalniai Vilnius 1956 p 65 66 Adolfas Tautavicius Is seniausiu laiku Kernave Vilnius 1972 p 26 44 Kernaves virsutinio miesto tyrinejimai Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais Vilnius 2000 p 131 134 Kernaves virsutinis miestas Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 2000 metais Vilnius 2002 p 40 41 Kernaves virsutinis miestas Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 2001 metais Vilnius 2002 p 59 60 Regina Volkaite Kulikauskiene Mindaugo sostu vadinamo Kernaves piliakalnio tyrinejimai Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1980 ir 1981 metais Vilnius 1982 p 28 31 Regina Volkaite Kulikauskiene Kernaves piliakalnio Mindaugo sostas tyrinejimai Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais Vilnius 1984 p 35 38 Regina Volkaite Kulikauskiene Kernaves Pilies kalno tyrinejimai 1983 m Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais Vilnius 1984 p 38 40 Regina Volkaite Kulikauskiene 1984 Ka slepia Kernaves piliakalniai Mokslas ir gyvenimas Vilnius Nr 3 p 12 14 NuorodosSarasas Lietuvos piliakalniai Krenaves piliakalniu kompleksas neveikianti nuoroda UNESCO Kernaves archeologine vietove Lietuvos pilys ir piliakalniai Kernaves piliakalniai Archyvuota kopija 2009 12 24 is Wayback Machine projekto Monografija Musninkai Kernave Ciobiskis Lietuvos piliakalniai Kernave I Hillforts eu atviruju duomenu istekliai