Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Romanas SteikūnasGimė 1888 m rugpjūčio 1 d AnykščiaiMirė 1953 m sausio 10 d 64 metai Rio de Žaneiras BrazilijaPalaidotas
Romanas Steikūnas
| Romanas Steikūnas | |
|---|---|
| Gimė | 1888 m. rugpjūčio 1 d. Anykščiai |
| Mirė | 1953 m. sausio 10 d. (64 metai) Rio de Žaneiras, Brazilija |
| Palaidotas (-a) | Rio de Žaneiro Šv. Pranciškaus Ksavero kapinės |
| Veikla | statybos inžinierius, architektas |
| Alma mater | 1914 m. Rygos politechnikos institutas |
Rytis Romanas Steikūnas (1888 m. rugpjūčio 1 d. Anykščiuose – 1953 m. sausio 10 d. Rio de Žaneire, Brazilijoje) – Lietuvos statybos inžinierius, architektas.
Biografija
Gimė Juozapo Steikūno (iš Anykščių) ir Stefanijos Kontrimavičiūtės-Steikūnienės (iš Lanauskų dvaro) šeimoje. 1908 m. gegužę baigė realinę mokyklą Rygoje, 1914 m. rudenį – Rygos politechnikos institutą, įgijo inžinieriaus architekto išsilavinimą. Po baigimo iškart paskirtas Batumio apygardos architektu. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, prisidėjo prie Batumio tvirtovės statybos, vėliau komandiruotas į Persiją generolo Nikolajaus Baratovo armijos inžinerijos viršininko padėjėju. 1917 m. išvyko į Maskvą, dirbo Nukentėjusių nuo karo šelpti lietuvių komitete, padėjo lietuviams grįžti į tėvynę. Komitetą likvidavus, 1918 m. grįžo į Lietuvą, gyveno Panevėžyje, dalyvavo steigiant lietuviškas įstaigas. 1921 m. paskirtas Lietuvos konsulu sostinėje Batumyje. 1922 m. pabaigoje Gruzijai tapus Užkaukazės TFSR dalimi, pasitraukė su kitais diplomatais į Konstantinopolį Turkijoje. 1923 m. grįžo į Lietuvą. Gyveno Kaune, vertėsi architekto praktika, buvo statybų priežiūros inžinierius, 1927–1934 m. – Raudonojo Kryžiaus draugijos Lietuvos organizacijos statybos darbų vedėjas, nuo 1929 m. – Lietuvos inžinierių ir architektų sąjungos narys.
1927 m. vasario 26 d. Kaune vedė Janiną Mariją Černiauskaitę (1894–1944 m.), susilaukė dviejų vaikų: Stepo Jurgio (1927 m.) ir Algirdo Jono (1931 m.). 1944 m., artėjant Raudonajai armijai, kartu su sūnumis pasitraukė į Vakarus. Iki 1949 m. gyveno karo pabėgėlių stovyklose Rėgensburge, Zėdorfe (Vokietijoje) ir Banjolyje (Italijoje). Dirbo kelių projektuotoju. 1949 m. iš Neapolio išplaukė į Braziliją, įsikūrė Rio de Žaneire, dirbo inžinieriumi „Urbanizadora Central Limitada” bendrovėje.
Kūryba
Kūrybai būdingos nacionalinio architektūros stiliaus paieškos, neoromaninių, neogotikinių, neobarokinių, liaudies architektūros formų variacijos. Sukūrė bažnyčių, bankų, ligoninių ir kitų visuomeninių pastatų bei gyvenamųjų namų projektus Kaune ir kituose Lietuvos miestuose. R. Steikūnui priskiriami Marijonų vienuolyno priestato – bibliotekos (1928 m., Laisvės al. 101), Kazimiero Ambraziūno namo (1929 m., Parodos g. 7), Raudonojo Kryžiaus tuberkuliozės sanatorijos (1932 m., Raudonojo Kryžiaus g. 1), Prano Mažylio privačios ligoninės (1936 m., V. Putvinskio g. 3) ir 25 gyvenamųjų namų (1925–1940 m., Žaliakalnyje) projektai Kaune; katedros (1929 m., kartu su A. Gordevičiumi ir P. Markūnu) ir Panevėžio apskrities ligoninės korpuso (1930 m.) projektai Panevėžyje; Raudonojo Kryžiaus ligoninės projektas (1933 m., S. Nėries g. 3) Klaipėdoje; Šv. arkangelo Mykolo parapijos salės su kino teatru projektas (1942 m., dabar Marijampolės dramos teatras) Marijampolėje. Suprojektavo Pamūšio Šv. Antano Paduviečio bažnyčią (1935 m.), Skardupių Šv. Juozapo bažnyčią su varpine (1941 m.), Kvėdarnos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią (1943 m.). Stilistiškai vientisiausi yra R. Steikūno sukurti kurortinės paskirties mediniai pastatai: kurorto valdybos pastatas (1930 m., B. Sruogos g. 4) ir kurorto svetainė (1931 m., perstatyta 1960 m., B. Sruogos g. 2) Birštone, I. Slavino vasarnamis Lampėdžiuose (suprojektuotas 1937 m.). Birštone R. Steikūnas suprojektavo ir mūrinius mineralinių vonių rūmus (1933 m., Birutės g. 21).
Anykštėnų biografijų žinyne minima, kad R. Steikūnas galėjo prisidėti prie Marakanos stadiono (pastatytas 1950 m.) ir mažosios Marakanos arenos (1954 m.) projektavimo.
Galerija
- Birštono kurorto valdybos namas, restauruotas 2010–2012 m., dabar – Birštono turizmo informacijos centras
- Raudonojo Kryžiaus tuberkuliozės sanatorija Kaune
- Modernistinės stilistikos Raudonojo Kryžiaus ligoninė Klaipėdoje (dabar Klaipėdos respublikinė ligoninė)
- Kvėdarnos bažnyčia
- Skardupių bažnyčia
- Pamūšio bažnyčia
Šaltiniai
- Romanas Steikūnas, Anykštėnų biografijos žinynas. Nuoroda tikrinta 2023-08-19.
- Morta Baužienė, Duomenys apie architekto Ryčio Romano Steikūno kūrybą, Kultūros paminklai, Nr. 18, 2014 m., p. 101–110. Nuoroda tikrinta 2023-08-19.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Romanas Steikūnas, Kas yra Romanas Steikūnas? Ką reiškia Romanas Steikūnas?
Romanas SteikunasGime 1888 m rugpjucio 1 d AnyksciaiMire 1953 m sausio 10 d 64 metai Rio de Zaneiras BrazilijaPalaidotas a Rio de Zaneiro Sv Pranciskaus Ksavero kapinesVeikla statybos inzinierius architektasAlma mater 1914 m Rygos politechnikos institutas Rytis Romanas Steikunas 1888 m rugpjucio 1 d Anyksciuose 1953 m sausio 10 d Rio de Zaneire Brazilijoje Lietuvos statybos inzinierius architektas BiografijaGime Juozapo Steikuno is Anyksciu ir Stefanijos Kontrimaviciutes Steikunienes is Lanausku dvaro seimoje 1908 m geguze baige realine mokykla Rygoje 1914 m rudenį Rygos politechnikos instituta įgijo inzinieriaus architekto issilavinima Po baigimo iskart paskirtas Batumio apygardos architektu Prasidejus Pirmajam pasauliniam karui prisidejo prie Batumio tvirtoves statybos veliau komandiruotas į Persija generolo Nikolajaus Baratovo armijos inzinerijos virsininko padejeju 1917 m isvyko į Maskva dirbo Nukentejusiu nuo karo selpti lietuviu komitete padejo lietuviams grįzti į tevyne Komiteta likvidavus 1918 m grįzo į Lietuva gyveno Panevezyje dalyvavo steigiant lietuviskas įstaigas 1921 m paskirtas Lietuvos konsulu sostineje Batumyje 1922 m pabaigoje Gruzijai tapus Uzkaukazes TFSR dalimi pasitrauke su kitais diplomatais į Konstantinopolį Turkijoje 1923 m grįzo į Lietuva Gyveno Kaune vertesi architekto praktika buvo statybu prieziuros inzinierius 1927 1934 m Raudonojo Kryziaus draugijos Lietuvos organizacijos statybos darbu vedejas nuo 1929 m Lietuvos inzinieriu ir architektu sajungos narys 1927 m vasario 26 d Kaune vede Janina Marija Cerniauskaite 1894 1944 m susilauke dvieju vaiku Stepo Jurgio 1927 m ir Algirdo Jono 1931 m 1944 m artejant Raudonajai armijai kartu su sunumis pasitrauke į Vakarus Iki 1949 m gyveno karo pabegeliu stovyklose Regensburge Zedorfe Vokietijoje ir Banjolyje Italijoje Dirbo keliu projektuotoju 1949 m is Neapolio isplauke į Brazilija įsikure Rio de Zaneire dirbo inzinieriumi Urbanizadora Central Limitada bendroveje KurybaMarijampoles dramos teatro rumai vienas iskiliausiu R Steikuno projektuotu pastatu Kurybai budingos nacionalinio architekturos stiliaus paieskos neoromaniniu neogotikiniu neobarokiniu liaudies architekturos formu variacijos Sukure baznyciu banku ligoniniu ir kitu visuomeniniu pastatu bei gyvenamuju namu projektus Kaune ir kituose Lietuvos miestuose R Steikunui priskiriami Marijonu vienuolyno priestato bibliotekos 1928 m Laisves al 101 Kazimiero Ambraziuno namo 1929 m Parodos g 7 Raudonojo Kryziaus tuberkuliozes sanatorijos 1932 m Raudonojo Kryziaus g 1 Prano Mazylio privacios ligonines 1936 m V Putvinskio g 3 ir 25 gyvenamuju namu 1925 1940 m Zaliakalnyje projektai Kaune katedros 1929 m kartu su A Gordeviciumi ir P Markunu ir Panevezio apskrities ligonines korpuso 1930 m projektai Panevezyje Raudonojo Kryziaus ligonines projektas 1933 m S Neries g 3 Klaipedoje Sv arkangelo Mykolo parapijos sales su kino teatru projektas 1942 m dabar Marijampoles dramos teatras Marijampoleje Suprojektavo Pamusio Sv Antano Paduviecio baznycia 1935 m Skardupiu Sv Juozapo baznycia su varpine 1941 m Kvedarnos Svc Mergeles Marijos Nekaltojo Prasidejimo baznycia 1943 m Stilistiskai vientisiausi yra R Steikuno sukurti kurortines paskirties mediniai pastatai kurorto valdybos pastatas 1930 m B Sruogos g 4 ir kurorto svetaine 1931 m perstatyta 1960 m B Sruogos g 2 Birstone I Slavino vasarnamis Lampedziuose suprojektuotas 1937 m Birstone R Steikunas suprojektavo ir murinius mineraliniu voniu rumus 1933 m Birutes g 21 Anykstenu biografiju zinyne minima kad R Steikunas galejo prisideti prie Marakanos stadiono pastatytas 1950 m ir mazosios Marakanos arenos 1954 m projektavimo GalerijaBirstono kurorto valdybos namas restauruotas 2010 2012 m dabar Birstono turizmo informacijos centras Raudonojo Kryziaus tuberkuliozes sanatorija Kaune Modernistines stilistikos Raudonojo Kryziaus ligonine Klaipedoje dabar Klaipedos respublikine ligonine Kvedarnos baznycia Skardupiu baznycia Pamusio baznyciaSaltiniaiRomanas Steikunas Anykstenu biografijos zinynas Nuoroda tikrinta 2023 08 19 Morta Bauziene Duomenys apie architekto Rycio Romano Steikuno kuryba Kulturos paminklai Nr 18 2014 m p 101 110 Nuoroda tikrinta 2023 08 19