Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Respublikinė Klaipėdos ligoninė
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Respublikinė Klaipėdos ligoninė – sveikatos apsauga įstaiga įsikūrusi Klaipėdoje. Ligoninėje yra 24 klinikiniai skyriai, 925 lovos, 1250 darbuotojų, iš jų 210 gydytojų, 504 slaugytojos, per metus gydoma apie 28 tūkst. pacientų, atliekama 12 tūkst. operacijų, suteikiama 380 tūkst. ambulatorinių konsultacijų.
Istorija
Po 1923 m. sukilimo Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą, medicinos pagalbą vis dar reglamentavo buvusios Vokietijos imperijos dekretai, laisva gydytojo praktika galėjo verstis tik Vokietijos universitetų diplomus turintys gydytojai. Dėl medicinos paslaugų brangumo, kalbinio barjero, gydytojų kabinetų ir ligoninių stokos Klaipėdos bei Šiaurės vakarų Lietuvos krašto gyventojams lietuviams medicinos pagalbą gauti buvo sunku, todėl Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija jos pirmininko daktaro Roko Šliūpo iniciatyva 1931 m. nutarė įsteigti Klaipėdoje gerai įrengtą ligoninę. Ligoninę projektavo inžinierius Romanas Steikūnas, jos statyba kainavo 1 mln. 150 tūkst. litų, dar apie 0,5 mln. litų kainavo tuometinė moderni įranga. Lėšas skyrė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.
Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninė atidaryta 1933 m. birželio 20 dieną. Pirmasis ligoninės direktorius buvo dr. J. Ciplijauskas (1887–1943). Įstaiga turėjo 100 lovų, veikė 3 skyriai: vidaus ligų, moterų ligų ir chirurgijos. 1936 m. buvo įkurtas ausų-nosies-gerklės skyrius ir ambulatorija. Ligoninėje dirbo 12 etatinių gydytojų ir 20 gailestingųjų seserų bei akušerių. Nuo 1934 m. prie ligoninės veikė gailestingųjų seserų kursai. Ligoninėje nuolat gydydavosi 140–160 ligonių, ji būdavo perpildyta. Todėl 1938 m. buvo pradėtas statyti gydomojo korpuso 4-as aukštas, kuris liko neužbaigtas dėl 1939 m. Vokietijos įvykdytos Klaipėdos krašto aneksijos, po kurios ligoninė netrukus buvo uždaryta. Antrojo pasaulinio karo metais ligoninėje veikė karo jūreivių . Vykstant mūšiams dėl Klaipėdos, ligoninės pastatas, kaip ir dauguma pastatų mieste, buvo gerokai apgriautas, vidaus įrengimai suniokoti, medicininė įranga išgrobstyta.
Nuo 1945 m. kovo mėnesio sunkiomis pokario sąlygomis per labai trumpą laiką buvo suremontuoti pastatai, sukomplektuota minimali įranga ir inventorius, surinkti darbuotojai – gydytojai ir medicinos seserys. Visą šią veiklą organizavo, jai vadovavo ir pats betarpiškai dalyvavo pirmasis po karo į Klaipėdą atvykęs gydytojas dr. Alfonsas Dirsė. Jis buvo pirmasis atsikuriančios ligoninės vyr. gydytojas, tais pačiais 1945 m. įsteigęs ir medicinos seserų mokyklą, ilgus metus jai vadovavęs. 1945 m. pabaigoje atnaujino savo veiklą 50 lovų ligoninė. Bėgant metams, ji augo, vystėsi ir plėtojosi, didėjo stacionaro lovų skaičius, daugėjo paslaugų profilių, buvo steigiamos poliklinikos, statomi priestatai.
Ligoninei įvairiais laikotarpiais vadovavo Ch. Cukermanas, J. Voskoboinikovas, J. Korneva, Z. Juškevičius, B. Pliuškys, V. Vasiliauskas. Keitėsi ligoninės pavadinimai – srities, respublikinė, Klaipėdos klinika prie SAM. 1989 m. ligoninei grąžintas Raudonojo Kryžiaus pavadinimas. Keletą dešimtmečių ligoninė buvo vienintelė, teikianti kvalifikuotą ir specializuotą medicininę pagalbą ne tik Klaipėdos miesto, bet ir viso krašto, aplinkinių rajonų gyventojams, o rajoninių gydymo įstaigų medikams – organizacinę metodinę, skubią ir planinę konsultacinę pagalbą.
2003 m. pasikeitė ligoninės pavadinimas, ji tapo Klaipėdos apskrities ligonine. 2004 m. prijungta Skuodo ligoninė, tapusi filialu. 2008 m. pabaigoje ligoninės filialu tapo Klaipėdos psichiatrijos ligoninė. 2010 m. įstaigos filialu tapo Klaipėdos tuberkuliozės ligoninė. 2010 m. birželio mėnesį dėl apskričių reorganizavimo įstaigos steigėju tapo Sveikatos apsaugos ministerija. Ligoninė įgijo respublikinio lygmens statusą ir pakeitė pavadinimą – tapo Respublikine Klaipėdos ligonine.
Nuorodos
- Ligoninės tinklalapis Archyvuota kopija 2014-12-05 iš Wayback Machine projekto.
Šaltiniai
- Ligoninės istorija Archyvuota kopija 2014-12-05 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Respublikinė Klaipėdos ligoninė, Kas yra Respublikinė Klaipėdos ligoninė? Ką reiškia Respublikinė Klaipėdos ligoninė?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Respublikine Klaipedos ligonine sveikatos apsauga įstaiga įsikurusi Klaipedoje Ligonineje yra 24 klinikiniai skyriai 925 lovos 1250 darbuotoju is ju 210 gydytoju 504 slaugytojos per metus gydoma apie 28 tukst pacientu atliekama 12 tukst operaciju suteikiama 380 tukst ambulatoriniu konsultaciju Ligonines centrinis pastatasSenieji ligonines pastataiIstorijaPo 1923 m sukilimo Lietuvai atgavus Klaipedos krasta medicinos pagalba vis dar reglamentavo buvusios Vokietijos imperijos dekretai laisva gydytojo praktika galejo verstis tik Vokietijos universitetu diplomus turintys gydytojai Del medicinos paslaugu brangumo kalbinio barjero gydytoju kabinetu ir ligoniniu stokos Klaipedos bei Siaures vakaru Lietuvos krasto gyventojams lietuviams medicinos pagalba gauti buvo sunku todel Lietuvos Raudonojo Kryziaus draugija jos pirmininko daktaro Roko Sliupo iniciatyva 1931 m nutare įsteigti Klaipedoje gerai įrengta ligonine Ligonine projektavo inzinierius Romanas Steikunas jos statyba kainavo 1 mln 150 tukst litu dar apie 0 5 mln litu kainavo tuometine moderni įranga Lesas skyre Lietuvos Raudonojo Kryziaus draugija Klaipedos Raudonojo Kryziaus ligonine atidaryta 1933 m birzelio 20 diena Pirmasis ligonines direktorius buvo dr J Ciplijauskas 1887 1943 Įstaiga turejo 100 lovu veike 3 skyriai vidaus ligu moteru ligu ir chirurgijos 1936 m buvo įkurtas ausu nosies gerkles skyrius ir ambulatorija Ligonineje dirbo 12 etatiniu gydytoju ir 20 gailestinguju seseru bei akuseriu Nuo 1934 m prie ligonines veike gailestinguju seseru kursai Ligonineje nuolat gydydavosi 140 160 ligoniu ji budavo perpildyta Todel 1938 m buvo pradetas statyti gydomojo korpuso 4 as aukstas kuris liko neuzbaigtas del 1939 m Vokietijos įvykdytos Klaipedos krasto aneksijos po kurios ligonine netrukus buvo uzdaryta Antrojo pasaulinio karo metais ligonineje veike karo jureiviu Vykstant musiams del Klaipedos ligonines pastatas kaip ir dauguma pastatu mieste buvo gerokai apgriautas vidaus įrengimai suniokoti medicinine įranga isgrobstyta Nuo 1945 m kovo menesio sunkiomis pokario salygomis per labai trumpa laika buvo suremontuoti pastatai sukomplektuota minimali įranga ir inventorius surinkti darbuotojai gydytojai ir medicinos seserys Visa sia veikla organizavo jai vadovavo ir pats betarpiskai dalyvavo pirmasis po karo į Klaipeda atvykes gydytojas dr Alfonsas Dirse Jis buvo pirmasis atsikuriancios ligonines vyr gydytojas tais paciais 1945 m įsteiges ir medicinos seseru mokykla ilgus metus jai vadovaves 1945 m pabaigoje atnaujino savo veikla 50 lovu ligonine Begant metams ji augo vystesi ir pletojosi didejo stacionaro lovu skaicius daugejo paslaugu profiliu buvo steigiamos poliklinikos statomi priestatai Ligoninei įvairiais laikotarpiais vadovavo Ch Cukermanas J Voskoboinikovas J Korneva Z Juskevicius B Pliuskys V Vasiliauskas Keitesi ligonines pavadinimai srities respublikine Klaipedos klinika prie SAM 1989 m ligoninei grazintas Raudonojo Kryziaus pavadinimas Keleta desimtmeciu ligonine buvo vienintele teikianti kvalifikuota ir specializuota medicinine pagalba ne tik Klaipedos miesto bet ir viso krasto aplinkiniu rajonu gyventojams o rajoniniu gydymo įstaigu medikams organizacine metodine skubia ir planine konsultacine pagalba 2003 m pasikeite ligonines pavadinimas ji tapo Klaipedos apskrities ligonine 2004 m prijungta Skuodo ligonine tapusi filialu 2008 m pabaigoje ligonines filialu tapo Klaipedos psichiatrijos ligonine 2010 m įstaigos filialu tapo Klaipedos tuberkuliozes ligonine 2010 m birzelio menesį del apskriciu reorganizavimo įstaigos steigeju tapo Sveikatos apsaugos ministerija Ligonine įgijo respublikinio lygmens statusa ir pakeite pavadinima tapo Respublikine Klaipedos ligonine Vikiteka Respublikine Klaipedos ligonine vaizdine ir garsine medziagaNuorodosLigonines tinklalapis Archyvuota kopija 2014 12 05 is Wayback Machine projekto SaltiniaiLigonines istorija Archyvuota kopija 2014 12 05 is Wayback Machine projekto