Liudvigas fon ErlichshauzenasLiudvigo fon Erlichshauzeno herbasGimė 1410 m ŠvabijaMirė 1467 m balandžio 4 d 57 metai Kar
Liudvigas fon Erlichshauzenas

Liudvigas fon Erlichshauzenas | |
---|---|
Liudvigo fon Erlichshauzeno herbas | |
Gimė | 1410 m. Švabija |
Mirė | 1467 m. balandžio 4 d. (~57 metai) Karaliaučius |
Religija | katalikybė |
Vikiteka | Liudvigas fon Erlichshauzenas |
Liudvigas fon Erlichshauzenas (vok. Ludwig von Erlichshausen, 1410 m. Švabija – 1467 m. balandžio 4 d. Karaliaučius) – Vokiečių ordino ir Vokiečių ordino valstybės karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras.
Biografija
Į Vokiečių ordiną įstojo 1434 m. Iš pradžių Pokarvių komtūro patikėtinis, vėliau didžiojo magistro Paulio Rusdorfo patikėtinis. 1441 m. dėdė Konradas fon Erlichshauzenas jį paskyrė Grabinų . 1442 m. (Kujavijos Pamario vaivadija) komtūro padėjėjas, 1447 m. komtūras.
1450 m. kovo 21 d. konservatyvaus Vokiečių ordino kapitulos sparno balsais išrinktas Vokiečių ordino didžiuoju magistru. Nesėkmingai kovojo su ordinui priešiška Prūsijos sąjunga, kurią sudarė miestiečiai ir pasaulietiniai bajorai. Išsiuntęs iš šalies popiežiaus legatą Liudviką Perezą, kuris kiršino Prūsų sąjungą prieš Vokiečių ordiną, jis paramos kreipėsi į Lietuvos didįjį kunigaikštį ir Lenkijos karalių Kazimierą Jogailaitį, bet Prūsijos sąjunga šiam pasiūlė Prūsiją paimti globon.
Lenkija 1454 m. paskelbė Vokiečių ordinui karą, kuris truko 13 metų. Vokiečių ordinas pardavė Lenkijai savo sostinę Marienburgą ir Liudvigas fon Erlichshauzenas turėjo persikelti į Karaliaučių, kuris 1457 m. tapo naująja Vokiečių ordino sostine. 1463 m. rugsėjo 15 d. pralaimėjęs , 1466 m. spalio 19 d. Torunės taikos sutartimi jis perleido Lenkijai žemes prie Vyslos žemupio, Torunę ir Varmę, o pats Vokiečių ordinas tapo Lenkijos karaliaus lenininku.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai, kovodami su Lenkijos ponais dėl atplėštos nuo Lietuvos Podolės, nepasinaudojo valdovo siūlymu atgauti Prūsijos dalį prie Nemuno žemupio ir Lietuvos valstybei gauti išėjimą į Baltijos jūrą. Oficialiai tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino buvo taika.
Po karinių nesėkmių užsidarė Karliaučiaus pilyje, ten ir mirė. Palaidotas Karaliaučiaus katedroje.
Šaltiniai
- Edvardas Gudavičius. Liudvigas fon Erlichshauzenas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 563 psl.
Prieš tai: Konradas fon Erlichshauzenas | Vokiečių ordino magistras 1450–1467 | Po to: Heinrichas Roisas Plauenas |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Liudvigas fon Erlichshauzenas, Kas yra Liudvigas fon Erlichshauzenas? Ką reiškia Liudvigas fon Erlichshauzenas?
Liudvigas fon ErlichshauzenasLiudvigo fon Erlichshauzeno herbasGime 1410 m SvabijaMire 1467 m balandzio 4 d 57 metai KaraliauciusReligija katalikybeVikiteka Liudvigas fon Erlichshauzenas Liudvigas fon Erlichshauzenas vok Ludwig von Erlichshausen 1410 m Svabija 1467 m balandzio 4 d Karaliaucius Vokieciu ordino ir Vokieciu ordino valstybes karinis ir valstybes veikejas Vokieciu ordino magistras BiografijaMalborko silingas Į Vokieciu ordina įstojo 1434 m Is pradziu Pokarviu komturo patiketinis veliau didziojo magistro Paulio Rusdorfo patiketinis 1441 m dede Konradas fon Erlichshauzenas jį paskyre Grabinu 1442 m Kujavijos Pamario vaivadija komturo padejejas 1447 m komturas 1450 m kovo 21 d konservatyvaus Vokieciu ordino kapitulos sparno balsais isrinktas Vokieciu ordino didziuoju magistru Nesekmingai kovojo su ordinui priesiska Prusijos sajunga kuria sudare miestieciai ir pasaulietiniai bajorai Issiuntes is salies popieziaus legata Liudvika Pereza kuris kirsino Prusu sajunga pries Vokieciu ordina jis paramos kreipesi į Lietuvos didįjį kunigaikstį ir Lenkijos karaliu Kazimiera Jogailaitį bet Prusijos sajunga siam pasiule Prusija paimti globon Lenkija 1454 m paskelbe Vokieciu ordinui kara kuris truko 13 metu Vokieciu ordinas pardave Lenkijai savo sostine Marienburga ir Liudvigas fon Erlichshauzenas turejo persikelti į Karaliauciu kuris 1457 m tapo naujaja Vokieciu ordino sostine 1463 m rugsejo 15 d pralaimejes 1466 m spalio 19 d Torunes taikos sutartimi jis perleido Lenkijai zemes prie Vyslos zemupio Torune ir Varme o pats Vokieciu ordinas tapo Lenkijos karaliaus lenininku Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes didikai kovodami su Lenkijos ponais del atplestos nuo Lietuvos Podoles nepasinaudojo valdovo siulymu atgauti Prusijos dalį prie Nemuno zemupio ir Lietuvos valstybei gauti isejima į Baltijos jura Oficialiai tarp Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes ir Vokieciu ordino buvo taika Po kariniu nesekmiu uzsidare Karliauciaus pilyje ten ir mire Palaidotas Karaliauciaus katedroje SaltiniaiEdvardas Gudavicius Liudvigas fon Erlichshauzenas Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 563 psl Pries tai Konradas fon Erlichshauzenas Vokieciu ordino magistras 1450 1467 Po to Heinrichas Roisas Plauenas