Vokiečių ordino didysis magistras

Vokiečių ordino magistras arba Didysis magistras (vok. Großmeister) – Vokiečių ordino vyriausiasis vadovas, mokytojas, aukščiausias kryžiuočių vokiečių ordino ir jo valdomos teritorijos pareigūnas, vyriausiasis ordino kariuomenės vadas.

Kiti pavadinimai:

1190-1191 m. Ligonių slaugos ordino (lot. Fratrum Theutonicorum ecclesiae Sanctae Mariae Hiersolymitanae) vyresnysis (vok. Oberer der Hospitalbruderschaft),
1191-1198 m. Vokiečių brolių ir seserų Šv. Marijos namų Jeruzalėje (lot. Ordo domus Sanctae Mariae Teutonicorum in Jerusalem, vok. Brüder und Schwestern vom Deutschen Haus Sankt Mariens in Jerusalem) vyresnysis.
1198-1525 m. Vokiečių riterių ordino (Deutschherrenorden, Kreuzritterorden, Deutschritterorden) Didysis magistras (Hochmeister des Ritterordens),
nuo 1527 m. Aukščiausias meistras arba Vokietijos meistras (Hoch- und Deutschmeister).

Rinkimai

redaguoti

Ordino vyresnysis, vėliau didysis magistras visada buvo renkamas ordino brolių, tačiau nebūtinai iš savo tarpo. Mirus didžiajam magistrui, jo pavaduotojas ar krašto magistras sukviesdavo pagrindinių ordino pareigūnų kapitulą, kuri išrinkdavo dvylikos asmenų rinkėjų kolegiją, sudarytą iš septynių riterių, keturių seržantų, ir vieno dvasininko. Kolegijos dauguma balsų išrinktą kandidatą, kad išlaikytų ordino vieningumą, mažuma visada pripažindavo. Rinkimai paprastai įvykdavo per tris mėnesius.

Kandidatai į didžiuosius magistrus paprastai turėjo turėti vyresniojo administratoriaus patirtį ir būdavo renkami už nuopelnus, o ne pagal giminystės liniją. Tai pasikeitė tiktai po to, kai ordinas pradėjo smukti, kai buvo pasirinkti Frydrichas iš galingos Saksonijos Vetinų dinastijos ir Albrechtas iš Hohencolernų Brandenburgo-Ansbacho dinastijos.

Įgaliojimai

redaguoti

Kol Vokiečių ordinas bazavosi iš pradžių Akroje, didieji magistrai didžiąją dalį savo laiko praleisdavo popiežiaus ir imperatoriaus dvare. Didžiausią galią jie įgijo po užkariavimų Prūsijoje, kai buvo sukurta sukarinta vienuoliška Vokiečių ordino valstybė (Ordenstaat), ypač, kai 1309 m. ordino sostinė buvo perkelta iš Venecijos į Marienburgą. Didysis magistras asmeniškai per savo administraciją kontroliavo visą Prūsiją. Didysis magistras taip pat buvo Marienburgo pilies komendantas ir ordino iždininkas. Jis taip pat buvo Hanzos Lygos narys, gaudamas dalį Lygos muitų mokesčių.

Kai Albrechtas Brandenburgietis 1525 m. kartu su visa Ordino valstybe priėmė liuteronų tikėjimą ir įkūrė pasaulietišką Prūsijos kunigaikštystę, Ordinas išsaugojo savo valdas Vokietijoje ir iki 1562 m. autonominėje Livonijoje. Jai valdyti Šv. Romos imperijos imperatorius Karolis V paskyrė Valterį fon Kronbergą, kuris pasivadino ordino aukščiausių magistru, (Hochmeister) arba Vokietijos magistru (Deutschmeister). Austrijos kariuomenėje išliko netgi buvusios Ordino kariuomenės jėgerių pulkas „Hoch-und Deutschmeister Jägerregiment Wien“.

Didieji magistrai

redaguoti

Nr.	Vardas lietuviškai	Vardas vokiškai	nuo	iki	Pastabos
1	Meistras Zibrandas	Meister Sibrand	1190	1198	Akoje
2	Gerhardas	Gerhard	1192
3	Heinrichas	Heinrich	1193	1194	Prioras
4	Ulrichas	Ulrich	1190	1198	Ligonių slaugos ordino vyresnysis
5	Heinrichas	Heinrich	1190	1198	preceptorius
6	Heinrichas Valpotas	Heinrich Walpot von Bassenheim	1198	1200	Pirmasis riterių ordino didysis magistras
7	Otas Kerpenas	Otto von Kerpen	1200	1208
8	Henrikas Tuna	Heinrich von Tunna	1208	1209
9	Hermanas Salza	Hermann von Salza	1209	1239	Mozūrijos užkariautojas. Būstinė Monforte. Palaidotas Barletoje
10	Konradas Tiuringietis	Konrad von Thüringen	1239	1240	Palaidotas Marburgo Elžbietos bažnyčioje
11	Gerhardas Malbergas	Gerhard von Malberg	1240	1244
12	Heinrichas Hohenlojė	Heinrich von Hohenlohe	1244	1249
13	Giunteris Viulerslėbenas	Gunther von Wüllersleben	1249	1252
14	Popomas Osternachas	Poppo von Osterna	1252	1256	Nuo 1264 m Regensburgo kontūras; m 12 Juni 1267 m birželio 12 d
15	Anas Zangershauzenas	Anno von Sangershausen	1256	1273	Nuo 1271 m. būstinė Akoje
16	Hartmanas Helderungenas	Hartmann von Helderungen	1273	1282
17	Burchardas Švandenas	Burchard von Schwanden	1283	1290
18	Konradas Foichtvangenas	Konrad von Feuchtwangen	1291	1296	Perkėlė didžiųjų magistrų sostą į Veneciją
19	Gotfridas Hohenlojė	Gottfried von Hohenlohe	1297	1303	Atsistatydino
20	Zygfridas fon Foichtvangenas	Siegfried von Feuchtwangen	1303	1311	1309 m. ordino sostinę perkėlė į Marienburgą. Palaidotas Kulmo katedroje
21	Karlas fon Tryras	Karl von Trier	1311	1324
22	Verneris fon Orselnas	Werner von Orseln	1324	1330	Nužudytas
23	Liuteris fon Braunšveigas	Luther von Braunschweig	1331	1335
24	Ditrichas fon Altenburgas	Dietrich von Altenburg	1335	1341	Palaidotas Marienburgo Šv. Onos koplyčioje
25	Liudolfas Kenigas	Ludolf König	1342	1345
26	Heinrichas Dusemeris	Heinrich Dusemer	1345	1351	Palaidotas Marienburgo Šv. Onos koplyčioje
27	Vinrichas Kniprodė	Winrich von Kniprode	1352	1382	Palaidotas Marienburgo Šv. Onos koplyčioje
28	Konradas Ciolneris fon Rotenšteinas	Konrad Zöllner von Rotenstein	1382	1390
29	Konradas Valenrodas	Konrad von Wallenrode	1391	1393
30	Konradas fon Jungingenas	Konrad von Jungingen	1393	1407
31	Ulrichas fon Jungingenas	Ulrich von Jungingen	1407	1410	Žuvo Žalgirio mūšyje. Palaidotas Marienburgo Šv. Onos koplyčioje
32	Heinrichas fon Plauenas	Heinrich der Ältere von Plauen	1410	1413
33	Mykolas Kiuchmeisteris	Michael Küchmeister von Sternberg	1414	1422
34	Paulis Rusdorfas	Paul von Rusdorf	1422	1441	Mirė savaitė po atsistatydinimo. Palaidotas Marienburgo Šv. Onos koplyčioje
35	Konradas fon Erlichshauzenas	Konrad von Erlichshausen	1422	1441
36	Liudvigas fon Erlichshauzenas	Ludwig von Erlichshausen	1450	1467	1457 m. sostinę perkėlė į Karaliaučių
37	Heinrichas Roisas Plauenas	Heinrich Reuß von Plauen	1467	1470
38	Heinrichas Richtenbergas	Heinrich Reffle von Richtenberg	1470	1477
39	Martynas Vethauzenas	Martin Truchsess von Wetzhausen	1477	1489
40	Johanas Tyfenas	Johann von Tiefen	1489	1497
41	Frydrichas Vetinas	Friedrich von Sachsen	1498	1510
42	Albrechtas Brandenburgietis	Albrecht von Brandenburg-Ansbach	1510	1525
43	Valteris fon Kronbergas	Walther von Cronberg	1527	1543	Ordino atkūrėjas Vokietijoje, būstinė Mergentheime
44	Volfgangas Šulcbaras	Wolfgang Schutzbar gen Milchling	1543	1566
45	Georgas Hundas	Georg Hund von Wenkheim	1566	1572
46	Heinrichas Bobenhauzenas	Heinrich von Bobenhausen	1572	1590/95
47	Maksimilianas Austras	Maximilian von Österreich	1590/95	1618	Tirolio regentas, pretendentas į Lenkijos karūną
48	Karolis Austras	Karl von Österreich	1618	1624	Brikseno ir Breslau vyskupas
49	Johanas Vesternachas	Johann Eustach von Westernach	1625	1627
50	Johanas fon Stadionas	Johann Kaspar von Stadion	1627	1641
51	Leopoldas Vilhelmas Austras	Leopold Wilhelm von Österreich	1641	1662	Ispanijos Nyderlandų vyskupas
52	Karolis Juozapas Austras	Karl Joseph von Österreich	1662	1664	Olmuco, Pasau ir Breslau vyskupas
53	Johanas Kasparas Ampringenas	Johann Caspar von Ampringen	1664	1684
54	Liudvigas Antonas Pfalc-Noiburgas	Ludwig Anton von Pfalz-Neuburg	1684	1694
55	Francas Liudvigas Pfalc-Noiburgas	Franz Ludwig von Pfalz-Neuburg	1694	1732
56	Klemensas Augustas Bavaras	Clemens August von Bayern	1732	1761	Kelno arkivyskupas
57	Karlas Aleksandras Lotaringietis	Karl Alexander von Lothringen	1761	1780	Austrijos Nyderlandų generalgubernatorius. Palaidotas Briuselyje
58	Maksimilijonas Francas Austras	Maximilian Franz von Österreich	1780	1801	Palaidotas Vienoje
59	Karolis Liudvikas Austras	Karl Ludwig von Österreich	1801	1804
60	Antonas Viktoras Austras	Anton Viktor von Österreich	1804	1835	Nuo 1809 m. nominalus magistras, būstinė Vienoje
61	Maksimilijonas Juozapas Austras	Maximilian Joseph von Österreich	1835	1863
62	Vilhelmas Austras	Wilhelm von Österreich	1863	1894
63	Eugenijus Austras	Eugen von Österreich	1894	1923
64	Norbertas Johanas Kleinas	Norbert Johann Klein	1923	1933	1916 m. Kriuno vyskupas, nuo 1923 m. klerikalų ordino rezidenciją perkėlė į Froidentalį
65	Paulis Herderis	Paul Heider	1933	1936
66	Robertas Šelckis	Abt Robert Schälzky	1936	1948
67	Marijonas Tumleris	Abt Dr Marian Tumler	1948	1970	Rezidencija Vienoje
68	Ildefonsas Pauleris	Abt Ildefons Pauler	1970	1988	(Vokietijos provincija)
69	Arnoldas Otmaras Vylandas	Abt Dr Arnold Othmar Wieland	1988	2000	(Pietų Tirolio provincija)
70	Brunas Pliateris	Abt Dr Bruno Platter	2000		(Pietų Tirolio provincija)

Kitos Vokiečių ordino pareigybės

redaguoti

Krašto magistras (Landmeister)
Riteris

Uwe Ziegler. Geschichte des Deutschen Ordens. Böhlau Verlag GmbH & Cie, Köln, 2003; ISBN 3-89996-095-5

Vokiečių ordinas dabar^{[neveikianti nuoroda]}