Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Johannes VirolainenJohannes Virolainen 1955 metaisGimė 1914 m sausio 13 d 111 metų Vyborgo apskritisMirė 2000 m gruodžio
Johannes Virolainen
| Johannes Virolainen | |
|---|---|
| Johannes Virolainen 1955 metais | |
| Gimė | 1914 m. sausio 13 d. Vyborgo apskritis |
| Mirė | 2000 m. gruodžio 11 d. (86 metai) Lohja |
| Sutuoktinis (-ė) | Kaarina Virolainen Kyllikki Virolainen (1981–2000) |
| Veikla | Suomijos politinis veikėjas |
| Partija | Agrarų partija, Suomių centras |
Johannes Virolainen (1914 m. sausio 31 d. Vyborgo kaimiškoje apylinkėje – 2000 m. gruodžio 11 d. ) – Suomijos politikas ir 30-asis ministras pirmininkas (1964–1966 m.).
Kilmė ir Antrasis pasaulinis karas
Virolainenas gimė netoli Karelijos miesto Vyborgo, kuris tuomet buvo antras pagal dydį Suomijos miestas. Po Tolesnio karo tarp Suomijos ir Sovietų Sąjungos 1941–1944 m. Karelija atiteko sovietams. Virolainenas buvo evakuotas ir apsigyveno Lohjoje, ten buvo vienas iš evakuotųjų Karelijos gyventojų lyderių. Niekada neatsisakė vilties, kad Sovietų Sąjunga ar vėliau Rusija grąžins Suomijai jos prarastą Kareliją. Virolainenas, kuris buvo įsitikinęs blaivybės judėjimo narys, yra sakęs, kad paragaus alaus pirmą kartą tada, kai Sovietų Sąjunga grąžins Kareliją Suomijai.
Politinė karjera
Po Antrojo pasaulinio karo tapo Maaseudun Nuorten Liitto, vėliau žinomo kaip Suomijos Centro Jaunimas, pirmuoju prezidentu. Politinę karjerą pradėjo 1945 m. parlamento rinkimuose. Parlamente jis iki 1983 m. ir dar kartą nuo 1987 iki 1991 m. atstovavo Agrarų partiją, kuri 1965 m. buvo pervadinta į Centro partiją (Keskustapuolue, KESK), o 1968 m. į Suomių centrą (Suomen Keskusta).
J.Virolainenas užėmė įvairius postus , 1950–1951 m. buvo Vidaus reikalų ministro padėjėju; 1951 m. ir 1956–1957 m. – Valstybės kanceliarijos tarybos ministras; 1953, 1954, 1956–1957 m. ir 1968–1970 m. – švietimo ministras; 1954–1956 m., 1957 ir 1958 m. – užsienio reikalų ministras (1958 m. atsistatydino per „nakties šalčio“ krizę); ministro pirmininko pavaduotojas 1957 m., 1958 m., 1962–1963 m., 1968–1970 m. ir 1977–1979 m.; 1961–1962 m. ir 1962–1963 m. žemės ūkio ministras; finansų ministras 1972–1975 m.; žemės ūkio ir miškininkystės ministras 1976–1977 ir 1977–1979 m.
1964 m. rugsėjo 12 d. tapo koalicinės KESK, Švedų liaudies partijos, Liberaliosios Liaudies partijos ir Nacionalinės koalicijos partijos vyriausybės ministru pirmininku. Pareigose išbuvo iki 1966 m. 1966–1968 m. ir 1979–1982 m. buvo parlamento spykeris. J.Virolainenas laikomas vienu stipriausių Centro partijos lyderių pokario Suomijoje, nusileidžiančiu tik Urho Kekkonenui.
J.Virolaineno santykiai su prezidentu U.Kekkonenu buvo įvairuojantys, dažnai įtempti. U.Kekkonenas jį laikė nepatikimu, per dažnai nuomonę keičiančiu politiku. Pats J.Virolainenas teigė, kad pagrindinėmis jų įtemptų santykių priežastimis buvo tai, kad jis niekada nebuvo dešiniojo sparno nacionalistinės Karelijos Akademinės Draugijos nariu (Kekkonenas šioje draugijoje buvo iki 1933 m.) bei tai, kad jis buvo blaivininkas (Kekkonenas gėrė alkoholį ir kartais rūkė). Be to, U.Kekkonenas nebuvo įsitikinęs, kad Virolainenas visada palaikė jo oficialią užsienio politiką Sovietų Sąjungos atžvilgiu. 1979 m. birželį jis viešai užsipuolė J.Virolaineną, kuris tuo metu buvo parlamento spykeris, kad jis neva klaidingai pasisako apie Suomijos užsienio politiką ir taip kenkia Suomijos tarptautiniams santykiams.
Po to, kai 1981 m. atsistatydino U.Kekkonenas, J.Virolainenas tapo Centro partijos kandidatu į prezidentus, tačiau 1982 m. rinkimus pralaimėjo socialdemokratų kandidatui Mauno Koivisto. 1983 m. parlamento rinkimuose J.Virolainenas buvo vienas iš didžiųjų partijų atstovų, kurie neteko savo vietų parlamente dėl kaltinimų, kad neteisėtai gavo parlamento išmokas kelionėms tarp Helsinkio ir gimtojo miesto apmokėti. Pasiryžęs garbingai baigti savo parlamentaro karjerą J.Virolainenas 1987 m. buvo vėl išrinktas į parlamentą. Per savo paskutinę kadenciją parlamente J.Virolainenas palaikė konstitucijos pataisas, kuriomis turėjo būti sumažintos prezidento galios.
Per devynerius metus po pasitraukimo iš parlamentinės veiklos J.Virolainenas aktyviai sekė Suomijos politiką ir kartkartėmis duodavo interviu einamaisiais klausimais. Jis taip pat parašė keletą memuarų knygų, tarp jų „Politikos apgynimas“ (Politiikan puolustus), „Iš kelio“ (Polun varrelta), „Vaizdai juda“ (Kuvat kulkevat).
Nuorodos
- Johannes Virolainen, 86, Former Prime Minister of Finland The New York Times. DEC. 18, 2000
- Seppo Zetterberg. Suomija po 1917 metų. Vilnius, Pradai, 1993. P.122
- „Edustajamatrikkeli“. Eduskunta. (suomių k.)
- „Ministry for Foreign Affairs of Finland - Ministers of Foreign Affairs“. Valtioneuvosto.fi. Suarchyvuotas originalas 2018-01-30. Nuoroda tikrinta 2018-01-30.
- Vilho Harle Finland and the Soviet Union. In: Bernard A.Cook (ed.) Europe Since 1945. An Encyclopedia. New York, 2001. P.638. ISBN 0-203-80171-7
- „Council of State - Ministers of Finance“. Valtioneuvosto.fi. Suarchyvuotas originalas 2019-08-02. Nuoroda tikrinta 2018-01-12.
- „Ministerikortisto“ (suomių). Valtioneuvosto. Suarchyvuotas originalas 2009-05-03.
- Juhani Suomi, „A Ski Trail Being Snowed In: Urho Kekkonen 1976–1981“ / Umpeutuva latu. Urho Kekkonen 1976–1981, Helsinki: Otava Publishing Ltd., 2000
- Johannes Virolainen, „The Last Electoral Term“ / Viimeinen vaalikausi, Helsinki: Otava Publishing Ltd., 1991
- Seppo Zetterberg et al., eds., „A Small Giant of the Finnish History“ / Suomen historian pikkujättiläinen, Helsinki: Werner Söderström Publishing Ltd., 2003; Johannes Virolainen, „The Last Electoral Term“ / Viimeinen vaalikausi, Helsinki: Otava Publishing Ltd., 1991
P.E. Svinhufvud | J.K. Paasikivi | | | | | | | | | | | | | | | | P.E. Svinhufvud | | | | | R. Ryti | | | | | | J.K. Paasikivi | | | U. Kekkonen | | | U. Kekkonen | | | | | | | | | A. Karjalainen | | J. Virolainen | R. Paasio | M. Koivisto | | A. Karjalainen | | R. Paasio | K. Sorsa | | | K. Sorsa | M. Koivisto | | K. Sorsa | H. Holkeri | E. Aho | P. Lipponen | A. Jäätteenmäki | M. Vanhanen | M. Kiviniemi | J. Katainen | A. Stubb | | | S. Marin
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Johannes Virolainen, Kas yra Johannes Virolainen? Ką reiškia Johannes Virolainen?
Johannes VirolainenJohannes Virolainen 1955 metaisGime 1914 m sausio 13 d 111 metu Vyborgo apskritisMire 2000 m gruodzio 11 d 86 metai LohjaSutuoktinis e Kaarina Virolainen Kyllikki Virolainen 1981 2000 Veikla Suomijos politinis veikejasPartija Agraru partija Suomiu centras Johannes Virolainen 1914 m sausio 31 d Vyborgo kaimiskoje apylinkeje 2000 m gruodzio 11 d Suomijos politikas ir 30 asis ministras pirmininkas 1964 1966 m Kilme ir Antrasis pasaulinis karasVirolainenas gime netoli Karelijos miesto Vyborgo kuris tuomet buvo antras pagal dydį Suomijos miestas Po Tolesnio karo tarp Suomijos ir Sovietu Sajungos 1941 1944 m Karelija atiteko sovietams Virolainenas buvo evakuotas ir apsigyveno Lohjoje ten buvo vienas is evakuotuju Karelijos gyventoju lyderiu Niekada neatsisake vilties kad Sovietu Sajunga ar veliau Rusija grazins Suomijai jos prarasta Karelija Virolainenas kuris buvo įsitikines blaivybes judejimo narys yra sakes kad paragaus alaus pirma karta tada kai Sovietu Sajunga grazins Karelija Suomijai Politine karjeraPo Antrojo pasaulinio karo tapo Maaseudun Nuorten Liitto veliau zinomo kaip Suomijos Centro Jaunimas pirmuoju prezidentu Politine karjera pradejo 1945 m parlamento rinkimuose Parlamente jis iki 1983 m ir dar karta nuo 1987 iki 1991 m atstovavo Agraru partija kuri 1965 m buvo pervadinta į Centro partija Keskustapuolue KESK o 1968 m į Suomiu centra Suomen Keskusta J Virolainenas uzeme įvairius postus 1950 1951 m buvo Vidaus reikalu ministro padejeju 1951 m ir 1956 1957 m Valstybes kanceliarijos tarybos ministras 1953 1954 1956 1957 m ir 1968 1970 m svietimo ministras 1954 1956 m 1957 ir 1958 m uzsienio reikalu ministras 1958 m atsistatydino per nakties salcio krize ministro pirmininko pavaduotojas 1957 m 1958 m 1962 1963 m 1968 1970 m ir 1977 1979 m 1961 1962 m ir 1962 1963 m zemes ukio ministras finansu ministras 1972 1975 m zemes ukio ir miskininkystes ministras 1976 1977 ir 1977 1979 m 1964 m rugsejo 12 d tapo koalicines KESK Svedu liaudies partijos Liberaliosios Liaudies partijos ir Nacionalines koalicijos partijos vyriausybes ministru pirmininku Pareigose isbuvo iki 1966 m 1966 1968 m ir 1979 1982 m buvo parlamento spykeris J Virolainenas laikomas vienu stipriausiu Centro partijos lyderiu pokario Suomijoje nusileidzianciu tik Urho Kekkonenui J Virolaineno santykiai su prezidentu U Kekkonenu buvo įvairuojantys daznai įtempti U Kekkonenas jį laike nepatikimu per daznai nuomone keicianciu politiku Pats J Virolainenas teige kad pagrindinemis ju įtemptu santykiu priezastimis buvo tai kad jis niekada nebuvo desiniojo sparno nacionalistines Karelijos Akademines Draugijos nariu Kekkonenas sioje draugijoje buvo iki 1933 m bei tai kad jis buvo blaivininkas Kekkonenas gere alkoholį ir kartais ruke Be to U Kekkonenas nebuvo įsitikines kad Virolainenas visada palaike jo oficialia uzsienio politika Sovietu Sajungos atzvilgiu 1979 m birzelį jis viesai uzsipuole J Virolainena kuris tuo metu buvo parlamento spykeris kad jis neva klaidingai pasisako apie Suomijos uzsienio politika ir taip kenkia Suomijos tarptautiniams santykiams Po to kai 1981 m atsistatydino U Kekkonenas J Virolainenas tapo Centro partijos kandidatu į prezidentus taciau 1982 m rinkimus pralaimejo socialdemokratu kandidatui Mauno Koivisto 1983 m parlamento rinkimuose J Virolainenas buvo vienas is didziuju partiju atstovu kurie neteko savo vietu parlamente del kaltinimu kad neteisetai gavo parlamento ismokas kelionems tarp Helsinkio ir gimtojo miesto apmoketi Pasiryzes garbingai baigti savo parlamentaro karjera J Virolainenas 1987 m buvo vel isrinktas į parlamenta Per savo paskutine kadencija parlamente J Virolainenas palaike konstitucijos pataisas kuriomis turejo buti sumazintos prezidento galios Per devynerius metus po pasitraukimo is parlamentines veiklos J Virolainenas aktyviai seke Suomijos politika ir kartkartemis duodavo interviu einamaisiais klausimais Jis taip pat parase keleta memuaru knygu tarp ju Politikos apgynimas Politiikan puolustus Is kelio Polun varrelta Vaizdai juda Kuvat kulkevat NuorodosJohannes Virolainen 86 Former Prime Minister of Finland The New York Times DEC 18 2000 Seppo Zetterberg Suomija po 1917 metu Vilnius Pradai 1993 P 122 Edustajamatrikkeli Eduskunta suomiu k Ministry for Foreign Affairs of Finland Ministers of Foreign Affairs Valtioneuvosto fi Suarchyvuotas originalas 2018 01 30 Nuoroda tikrinta 2018 01 30 Vilho Harle Finland and the Soviet Union In Bernard A Cook ed Europe Since 1945 An Encyclopedia New York 2001 P 638 ISBN 0 203 80171 7 Council of State Ministers of Finance Valtioneuvosto fi Suarchyvuotas originalas 2019 08 02 Nuoroda tikrinta 2018 01 12 Ministerikortisto suomiu Valtioneuvosto Suarchyvuotas originalas 2009 05 03 Juhani Suomi A Ski Trail Being Snowed In Urho Kekkonen 1976 1981 Umpeutuva latu Urho Kekkonen 1976 1981 Helsinki Otava Publishing Ltd 2000 Johannes Virolainen The Last Electoral Term Viimeinen vaalikausi Helsinki Otava Publishing Ltd 1991 Seppo Zetterberg et al eds A Small Giant of the Finnish History Suomen historian pikkujattilainen Helsinki Werner Soderstrom Publishing Ltd 2003 Johannes Virolainen The Last Electoral Term Viimeinen vaalikausi Helsinki Otava Publishing Ltd 1991 Suomijos ministrai pirmininkai P E Svinhufvud J K Paasikivi P E Svinhufvud R Ryti J K Paasikivi U Kekkonen U Kekkonen A Karjalainen J Virolainen R Paasio M Koivisto A Karjalainen R Paasio K Sorsa K Sorsa M Koivisto K Sorsa H Holkeri E Aho P Lipponen A Jaatteenmaki M Vanhanen M Kiviniemi J Katainen A Stubb S Marin