Pehr Evind Svinhufvud

Gimė jūrų laivyno karininko Gustavo Svinhufvudo ir Olgos fon Beker šeimoje. Tėvas žuvo prie Graikijos krantų, kai sūnui tebuvo dveji metai. Vaikystę leido senelio šeimoje, o 1866 m. su motina ir seserimi persikėlė į Helsinkį. 1882 m. vietos universitete gavo menų magistro laipsnį, 1886 m. – teisės magistro laipsnį. 1889 m. vedė Ellen Timgren, su kuria susilaukė 6 vaikų.

Užsiėmė advokato praktika teismuose, vėliau tapo Turku apeliacinio teismo teisėjo padėjėju. Nuo 1892 m. senato komitete užsiėmė mokesčių klausimais. 1902 m. grįžo į apeliacinį teismą teisėjo padėjėju. Čia sprendė bylas, susijusias su vietos gyventojų protestais prieš suomių rusifikaciją. Dėl savo nesutaikomos pozicijos generalgubernatoriaus Nikolajaus Bobrikovo buvo atleistas iš pareigų ir išvyko dirbti advokatu į Helsinkį.

1907–1914 m. išrinktas Suomijos parlamento deputatu ir jo pirmuoju pirmininku iki 1912 m. Būdamas valsčiaus teismo pirmininku, 1914 m. nesutiko pripažinti iš Rusijos atsiųsto prokuratūros valdininko įgaliojimų, už ką buvo ištremtas į Sibirą, Tomsko ir Novosibirsko gubernijas. 1917 m. paleistas iš tremties, tėvynėje buvo sutiktas kaip didvyris.

Rusijos imperijos sudėtyje buvusioje Suomijos Didžiojoje Kunigaikštystėje, P. Svinhufvudas suvaidino svarbų vaidmenį Suomijos nepriklausomybės judėjime. 1917 m. lapkričio 27 d. buvo paskirtas pirmuoju Suomijos Senato pirmininku (vėliau ši pozicija pavadinta ministro pirmininko pareigomis). Jis tapo pagrindiniu asmeniu paskelbiant Suomijos nepriklausomybės deklaraciją, vyko į Petrogradą asmeniškai derėtis su Vladimiru Leninu, iš kurio 1917 m. gruodžio 31 d. gavo Suomijos nepriklausomybės pripažinimo aktą. 1917-1918 m. buvo pirmasis nepriklausomos Suomijos vadovas, valstybės regentas, monarchijos įvedimo šalininkas.

Suomijos pilietinio karo metais kreipėsi karinės pagalbos į Vokietijos ir Švedijos vyriausybes. Pasibaigus karui, amnestavo 36 tūkst. jo dalyvių, kariavusių „raudonųjų“ pusėje.

P. Svinhufvudas buvo Suomijos ministras pirmininkas nuo 1930 iki 1931 m., trečiasis prezidentas nuo 1931 iki 1937 m. Šalies vadovo poste vykdė kaip antikomunistinę, taip ir antifašistinę politiką. Iš vienos pusės inicijavo visų komunistų, parlamento narių, areštą, iš kitos – užgniaužė suomių ultradešiniųjų jėgų 1932 m. sukeltą karinį maištą Mantsaloje.

Žiemos karo metu nesėkmingai bandė susitikti su Hitleriu ir Musoliniu, tačiau buvo priimtas tik pas popiežių Pijų XII.

P. Svinhufvudas turėjo didelį šalies gyventojų pasitikėjimą, buvo jų pramintas „Seniu Peka“ (Ukko-Pekka). Vienas didžiausių keleivinių garvežių, 1937–1957 m. gamintų Suomijoje (P1/Hr1, tipas 2-3-1 / Pasific, svoris 155 t.), buvo pavadintas tuo pačiu Ukko-Pekka vardu. Buvo pagaminti 22 šios serijos lokomotyvai. Du iš jų pastatyti kaip paminklai Karjos ir Otamiakės gyvenvietėse.

• Peras Svinhufvudas (anglų k.)
• 100 garsių suomių biografijos (rusų k.)