Birutė Jonuškaitė Augustinienė g 1959 m spalio 5 d Seivų kaime šiaurės rytų Lenkijoje Palenkės vaivadijos Seinų apskriti

Birutė Jonuškaitė-Augustinienė (g. 1959 m. spalio 5 d. Seivų kaime, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos Seinų apskrities Punsko valsčiuje) – Lietuvos prozininkė, publicistė ir poetė.Lietuvos rašytojų sąjungos narė nuo 1994 m.

Biografija

Mokėsi Vaitakiemio pradinėje mokykloje, vėliau – Punsko lietuvių licėjuje. 1978 m. įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti žurnalistiką. Gavusi diplomą, grįžo į Lenkiją; dirbo Suvalkų vaivadijos savaitraštyje „Krajobrazy“ bei lietuviškame žurnale „Aušra“, ėjo atstovės spaudai padėjėjos pareigas Suvalkų savivaldybėje.

1985 metais atvyko gyventi pas vyrą į Lietuvą. Gyveno Ukmergėje, dirbo kraštotyros muziejuje jaunesniąja moksline bendradarbe, vėliau – Kultūros rūmų metodininke spaudai. 1990 metais išvyko su šeima į Kanadą, ten gimė jos antroji dukra. Grįžusi į Lietuvą įsikūrė Vilniuje. 1994 metais pradėjo dirbti „Šeimos“ žurnale, 1995–2002 buvo vyriausiąja jo redaktore. 2002–2003 – žurnalo „“ sumanytoja ir vyriausioji redaktorė. 2003 m. pradėjo dirbti Lietuvos rašytojų sąjungos Valdybos sekretore, nuo 2004 iki 2018 – pirmininko pavaduotoja, o nuo 2018 m. sausio Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininke.

Spausdintis pradėjo 1986 m. tuometiniame „Pergalės“ žurnale. Nuo to laiko jos proza, publicistika bei eseistika yra spausdinama įvairiuose kultūros leidiniuose, eilėraščiai publikuoti bendruose rinkiniuose, 2004 ir 2005 m. „Poezijos pavasario“ almanachuose. B. Jonuškatė verčia iš lenkų kalbos, o jos apsakymų ir eilėraščių yra išversta į anglų, baltarusių, ukrainiečių, lenkų, vokiečių, kroatų, rusų, ispanų, prancūzų, gruzinų, slovėnų, latvių kalbas.

Bibliografija

„Pateisinti save“ (apysaka ir apsakymai), Vaga, Vilnius, 1989.
„Ievos neišvarė iš rojaus“ (romanas), Periodika, Vilnius, 1991.
„Rugių laukas“ (apsakymai), Aušra, Punskas, 1996.
„Didžioji sala“ (romanas, pirmas leidimas), Vaga, Vilnius, 1997.
„Metų laikai“ (apsakymų rinkinys vokiečių kalba), Bodoni, 1998.
„Didžioji sala“ (romanas, antras leidimas), Vaga, Vilnius, 1999.
„Žalčių tiltas“ (apysaka ir apsakymai), Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 2002.
„Vaikas pražilusiom akim“ (eilėraščiai), Aušra, Punskas 2004.
„Ūsuota Levuko istorija“, (apysaka – pasaka vaikams), Homo liber, Vilnius, 2007.
„Vusata historia Levaka“, (apysaka vaikams baltarusių kalba), 2007.
„Eksperimentas“, (eseistika ir interviu), Gimtasis žodis, Vilnius, 2005.
„Kregždėlaiškis“, (apsakymai), Vilnius, Versus aureus, 2007.
„Baltų užtrauktukų tango“, (romanas), Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 2009.
„Užsagstyk mane“, (novelės),Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011,
„Mūsų poetas“ (Cz. Miłoszo takais), Naujoji Romuva, 2012.
„Tylus žydėjimas“ (apsakymų rinkinys gruzinų kalba) – Tbilisi: Kavkazkij dom, 2013.
„Maranta“ (romanas), Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015.
„Maestro“ (romanas), Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019.
„Laikas ir likimai“: pokalbių knyga. – Vilnius: Homo liber, 2019
„Ūsuota Levuko istorija“: apysaka vaikams gruzinų kalba, Tbilisi, 2019
"Maranta" (romanas lenkų kalba), Seinai: Pogranicze, 2020
"Maranta" (romanas estų kalba), Talinas: Eesti Raamat, 2021
"Maestro" (romanas lenkų kalba), – Seinai: leidykla Pogranicze, 2022
"Esamoji" (eilėraščiai) - Vilnius: Slinktys, 2024

Vertimai

Aleksandro Fiuto pokalbių su Czesławu Miłoszu knygą „Maištingas Czesławo Miłoszo autoportretas“, Alma littera Vilnius, 1997
Kun. Tadeusz Dajczer, „Jei neatsiversite ir netapsite kaip vaikai…“ Katalikų pasaulis Vilnius, 2001
Kun. Tadeusz Dajczer knygas: „Todėl nesisielokite ir neklausinėkite…“, „Ateinu vykdyti Tavo, o Dieve, valios“
„Krokuva – Vilnius“ – lenkų poezijos antologija (kartu su V. Dekšniu), Krokuva, 2005
Barbara Gruszka-Zych, „Miegu su tavim po oda“ – eilėraščiai, Nemuno leidykla, 2006
Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės knyga (kartu su kitais vertėjais), Pogranicze, Seinai, 2009
Jacek Dehnel, „Lialė“ – romanas, leidykla KRONTA, 2010
Michal Rusinek „Mažasis Šopenas“, leidykla HOMO LIBER, 2010
„Laiko pameistrys“, trikalbis almanachas, vertimai iš lenkų kalbos, leidykla HOMO LIBER, 2010
Jerzy Illg „Gražūs laikai: Czesławas Miłoszas ir Wisława Szymborska“, leidykla HOMO LIBER, 2011
Bohdan Sławiński „Tiramisu karalienė“ – romanas, leidykla BALTOS LANKOS, 2011
Barbara Gruszka-Zych, „Mano poetas“, NAUJOSIOS ROMUVOS leidykla, 2012
Magdalena Tulli, "Itališkos „špilkos“ (romanas), Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 2014
Janusz Rudnicki. Čekų šuns mirtis: novelės. – Žurnalas „Metai“ Nr. 5-6, 2015
Anna Skowrońska. Lenkijos abėcėlė. – Varšuva: Muchomor sp z o.o., 2016
Radvilos: gyvoji LDK istorija, Alfredo Bumblausko pokalbis su Maciejumi ir Mikołajumi Radziwiłłais
Atminties kultūrų dialogai Ukrainos, Lietuvos, Baltarusijos (ULB) erdvėje (straipsnių vertimas iš lenkų kalbos) Sudarytojai: Alvydas Nikžentaitis, Michal Kopczynski. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015
Feliks Bernatowicz. Pajauta, Lizdeikos dukra arba lietuviai XIV amžiuje (Lietuvių literatūros antologija, I tomas). – Vilnius: Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas, 2016
Kun. Mariusz Marszałek. Mano širdies kunigas. – Vilnius, 2016
Maria Duszka. Debesų laisvė. Poezijos rinktinė. – Vilnius, 2016
Marta Guśniowska. Po grybu. („Pod-Grzybek“), pjesė, 2016
Olga Tokarczuk. Ponas Išraiškingasis. – Vilnius: Odilė, 2024
Marta Guśniowska. Ony. pjesė, 2016
Anna Krepsztul. Gyvenimas ir Kūryba. Meno albumas. Vertimas iš lenkų kalbos. 2016
Janusz Korczak. Vaiko teisė į pagarbą. – Vilnius: Vaiko teisių apaugos kontrolieriaus įstaiga, 2016.
Grzegorz Kasdepke. Aš nenoriu būti princesė .Vilnius: 700 eilučių, 2017
Hanna Krall. Širdžių karalius ir vėl suka arklius – Vilnius: Homo liber, 2017
Renata Piątkowska. Kuri iš jūsų Malala? – Vilnius: 700 eilučių, 2018
Janusz Korczak. Kaip mylėti vaiką? – Vilnius: Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2018.
Olga Tokarczuk. Pamesta siela. – Vilnius: Odilė, 2020
Anna Czerwińska-Rydel. Muzika smaližiams. – Vilnius: 700 eilučių, 2020.
Anna Goławska. Artimi daiktai. Poezijos rinktinė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. 2021.
Barbara Gawryluk. Tutu. Kiaulytės, svajojusios apie rojaus salą, istorija. – Vilnius: 700 eilučių, 2021.
Madlena Szeliga. Siaubas. – Vilnius: 700 eilučių, 2021.
Magdalena Majewska, Aleksandra Michalak, Maria Ślebioda. Garsios lenkų moterys. – Vilnius: Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerija, 2021.
Tomasz Snarski. Žiemos visada bus baltos. Poezijos rinktinė. – Kaunas, Kauko laiptai, 2022.
Marek Kamiński. Kaip per metus pasiekti... žemės ašigalius. – Vilnius: 700 eilučių, 2023.
Olga Tokarczuk. Ponas Išraiškingasis. – Vilnius: Odilė, 2024

Įvertinimas

1989 m. Antano Jonyno premija už geriausią jaunųjų prozos knygą „Pateisinti save“.
1996 m. Žemaitės literatūrinė premija už apsakymų rinkinį „Rugių laukas“.
2002 m. Petro Cvirkos premija už geriausią trejų metų novelių knygą „Žalčių tiltas“.
2004 m. Lietuvos Kultūros ministerijos premija už publicistiką kultūros tema.
2006 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija už knygą „Eksperimentas“.
2006 m. Jurgio Kunčino vardo premija už novelę „Ragana ir…“
2006 m. Witoldo Hulewicziaus premija (Varšuvoje) už lietuvių ir lenkų literatūrų suartinimą.
2007 m. „Varpų“ literatūrinė premija už apsakymų ciklą.
2009 m. už romaną „Baltų užtrauktukų tango“.
2015 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“ už filantropinę veiklą, ypač jaunųjų kūrėjų skatinimą ir rėmimą.
2015 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija.
2016 m. Lenkijos Respublikos prezidento sprendimu apdovanota Auksiniu kryžiumi už ypatingus nuopelnus vystant lenkų-lietuvių ryšius kultūros srityje.
2016 m. Liudo Dovydėno premija už romaną „Maranta“.
2019 m. Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimo premija.
2020 m. Baltijos Asamblėjos premija už pastarųjų metų kūrybą.
2020 m. Lietuvos Kultūros ministerijos premija už publicistiką kultūros tema – už pokalbių knygą „Laikas ir likimai“.
2020 m. Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito premija už pokalbių knygą „Laikas ir likimai“.
2021 m. romano „Maranta” lenkiškasis leidimas (vertė Agnieszka Rembialkowska) pateko į Gdynės literatūros premijos finalinį nominuotų knygų penketuką.
2022 m. Jono Avyžiaus literatūrinė premija už romanų dilogiją „Maranta“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015) ir „Maestro“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019).
2025 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai” medalis už išskirtinį gimtosios kalbos pajautimą, meninį savo krašto žmonių įamžinimą ir uolią tarnystę lietuvių literatūros sklaidai.
2025 m. Antano Miškinio premija už eilėraščių knygą "Esamoji" (Slinktys, 2024)

Šaltiniai

Ramutė Dragenytė. Birutė Jonuškaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-04-16.
Lietuvos rašytojų sąjungai metus vadovaus Birutė Jonuškaitė-Augustinienė

Nuorodos

Birutė Jonuškaitė: „Norisi rašyti nepataikaujant jokiems madingiems rašymo vėjams“ (interviu).

[1] Ramutė Dragenytė. Birutė Jonuškaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-04-16.

[2] Lietuvos rašytojų sąjungai metus vadovaus Birutė Jonuškaitė-Augustinienė