Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Juostinės keramikos kultūra vok Linearbandkeramik LBK neolito archeologinė kultūra pavadinta pagal puodų puošimo juostom
Juostinės keramikos kultūra
Juostinės keramikos kultūra (vok. Linearbandkeramik, LBK) – neolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal puodų puošimo juostomis, vingiuotu ar kampuotu raštu, tradiciją.
| Juostinės keramikos kultūra (Viena Dunojaus kultūrų) | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||
| Juostinės keramikos kultūros puodai | ||||||
| Dab. valstybės | Belgija, Vokietija, Čekija, Vengrija, Slovakija, Lenkija | |||||
| Ist. regionas | Vidurio Europa | |||||
| Amžius | ankstyvasis neolitas | |||||
| Vakarų (geltona) ir rytų (žalia) kultūrų VI tūkst. pr. m. e. | ||||||
| Vikiteka | Juostinės keramikos kultūraVikiteka | |||||
Arealas ir chronologija
Juostinės keramikos kultūra egzistavo apie 5600–4500 m. pr. m. e. Ji buvo pirmoji iš visų , todėl dar vadinama Dunojaus I kultūra. Iš pradžių jos arealas apsiribojo Dunojaus vidurupiu. Kadangi artimiausia geografiškai jai buvo neolitinė Kerešo kultūra pietuose, viena iš hipotezių teigia, jog Juostinės keramikos kultūra išsivystė pastarosios atstovams migruojant į šiaurę. Kita hipotezė sieja kultūros atsiradimą su natūraliu vietos mezolito gyventojų perėjimu į neolito fazę.
Kultūros ankstyvuoju laikotarpiu susiformavo du kultūriniai arealai: Rytinė juostinės keramikos kultūra (kitaip Biuko kultūra, dab. rytų Vengrija) ir Vakarinė juostinės keramikos kultūra. Pastarosios atstovai migravo tolyn į vakarus (Reino slėniu), šiaurę (Elbės slėniu) ir į rytus, išplėsdami teritorijas didžiuliame areale. Didžiausio išsiplėtimo metu kultūra buvo paplitusi Vidurio Europoje nuo Reino vakaruose iki Dniestro rytuose. Juostinės keramikos kultūros gyvenviečių rasta dabartinėje Vengrijoje, Rytų Austrijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Rytų Prancūzijoje.
V tūkst. pr. m. e. vakarinės kultūros areale ryškėjo vidiniai skirtumai. Labiausiai į rytus nutolusiuose regionuose formavosi Dniestro-Bugo kultūra, Tripolės kultūra, Bojano kultūra. Šiaurinėse ir vakarinėse periferijose susiklostė , , . Centrinėse juostinės keramikos kultūros teritorijose (Dunojaus vidurupyje) išsivystė tiesioginė palikuonė – Lendjelio kultūra.
Kultūra
Juostinės keramikos kultūros žmonės gyvenvietes kūrė upių terasose, Tatrų kalnuose. Prie Dubnios, Pietų Lenkijoje, 25 km² plote rasta apie 20 gyvenviečių. Iš vertikalių rąstų, kurių vienas galas dažnai buvo storesnis, statėsi 20–45 m ilgio ir 5, 5–7,0 m pločio namus, kurių 3 vidinės sienos (stulpų eilės) rėmė stogą, 2 išorinės buvo glaistytos moliu. Bylanų (Čekija) gyvenvietėje rasti 108 ilgieji namai. Juose buvo duonkepė, grįstų duobių grūdams ir daug puodų maisto atsargoms laikyti, žemdirbystės įrankių. Manoma, dažniausiai Juostinės keramikos kultūros gyvenvietėse buvo 5–8 ilgieji namai. Prie kai kurių namų buvo keturkampiai gardai gyvuliams.
Juostinės keramikos kultūros žmonės vertėsi žemdirbyste – augino kviečius, žirnius, pupas, linus, gyvulininkyste – laikė galvijus, avis, ožkas, kiaules, užsiėmė žvejyba, medžiokle, rinko maistą.
Mirusiuosius laidojo per 100–500 m nuo gyvenvietės ovaliose duobėse suriestus. Įkapės: vazos, kartais papuošalai ir įrankiai. (Slovakija) rasti 72 kapai, išdėstyti grupėmis po penkis ir dešimt, vyrų kapuose rasta akmeninių kaltų ir apyrankių iš kriauklių.
Literatūra
- B. Birkenhagen, Studien zum Siedlungswesen der westlichen Linearbandkeramik. Saarbrücker Beiträge zur Altertumskunde Bd. 75 (Bonn 2003).
- Daniela Kern, Eine linearbandkeramische Siedlung von Thomasl, Niederösterreich, Archaeologia Austriaca 67, 1983, S. 97ff.
- Norbert Nieszery: Linearbandkeramische Gräberfelder in Bayern. Internationale Archäologie, Bd. 16, Rahden/Westfalen, 1995
- W. Meier-Arendt, Die bandkeramische Kultur im Untermaingebiet (Bonn 1966).
- H. Maurer, Zur ältesten Linearkeramik im niederösterreichischen Waldviertel, Mitteilungsblatt der Gesellschaft für Vor- und Frühgeschichte 21, Bonn 1990, S. 35 – 45.
- H. Maurer, Eine frühneolithische Plastik mit Röntgenstilmerkmalen aus der Slowakei. Mannus 49, 1983, S. 55ff.
- Hermann Maurer und Norbert Jama, Linearbandkeramische Kultgefäße aus dem nördlichen Niederösterreich, Archäologie Österreichs 17/1, 2006, 18-20.
- H. Maurer, Steinzeitlicher Kult, Horner Schriften zur Ur- und Frühgeschichte Nr. 7/8, Horn 1983, S. 7 – 46.
- Hermann Maurer, Archäologische Zeugnisse religiöser Vorstellungen und Praktiken der frühen und mittleren Jungsteinzeit in Niederösterreich. In: Friedrich Berg/Hermann Maurer, IDOLE, Kunst und Kult im Waldviertel vor 7000 Jahren. Horn 1998, S. 23 – 138.
- N. Kotova, Neolithization in Ukraine (Oxford 2005).
- Jens Lüning (Hrsg.), Die Bandkeramiker. Erste Steinzeitbauern in Deutschland. Bilder einer Ausstellung beim Hessentag in Heppenheim / Bergstraße im Juni 2004 (Rahden/Westfalen 2005). ISBN 3-89646-027-7
- Jens Lüning, Grundlagen sesshaften Lebens, in: Spuren der Jahrtausende. Katalog zur Ausstellung, Stuttgart 2002, S. 217–218. ISBN 3-8062-1337-2
- P. J. R. Modderman, The Linear Pottery Culture – Diversity in Uniformity. In: Berichten van de Rijksdienst voor her Oudheidkundig Bodemonderzoek. 38, 1988.
- A. Zimmermann, Austauschsysteme von Silexartefakten in der Bandkeramik Mitteleuropas. Universitätsforschungen zur prähistorischen Archäologie 26 (Bonn 1995).
- Oliver Rück, Neue Aspekte und Modelle in der Siedlungsforschung zur Bandkeramik. Die Siedlung Weisweiler 111 auf der Aldenhovener Platte, Kr. Düren. Internationale Archäologie 105 (Rahden/Westf. 2007). ISBN 978-3-89646-377-7
- Harald Stäuble, Häuser und absolute Datierung der Ältesten Bandkeramik. Universitätsforschungen zur prähistorischen Archäologie, 117. ISBN 3-7749-3199-2
- Ina Wunn: Götter, Mütter, Ahnenkult, Leidorf 2001, Dissertation, beschäftigt sich mit der Religion der Bandkeramiker, PDF Archyvuota kopija 2010-03-30 iš Wayback Machine projekto.
Šaltiniai
- Juostinės keramikos kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 28 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juostinės keramikos kultūra, Kas yra Juostinės keramikos kultūra? Ką reiškia Juostinės keramikos kultūra?
Juostines keramikos kultura vok Linearbandkeramik LBK neolito archeologine kultura pavadinta pagal puodu puosimo juostomis vingiuotu ar kampuotu rastu tradicija Juostines keramikos kultura Viena Dunojaus kulturu 4500 m pr m e Juostines keramikos kulturos puodaiDab valstybes Belgija Vokietija Cekija Vengrija Slovakija LenkijaIst regionas Vidurio EuropaAmzius ankstyvasis neolitasVakaru geltona ir rytu zalia kulturu VI tukst pr m e Vikiteka Juostines keramikos kulturaVikitekaArealas ir chronologijaJuostines keramikos kultura egzistavo apie 5600 4500 m pr m e Ji buvo pirmoji is visu todel dar vadinama Dunojaus I kultura Is pradziu jos arealas apsiribojo Dunojaus vidurupiu Kadangi artimiausia geografiskai jai buvo neolitine Kereso kultura pietuose viena is hipoteziu teigia jog Juostines keramikos kultura issivyste pastarosios atstovams migruojant į siaure Kita hipoteze sieja kulturos atsiradima su naturaliu vietos mezolito gyventoju perejimu į neolito faze Kulturos ankstyvuoju laikotarpiu susiformavo du kulturiniai arealai Rytine juostines keramikos kultura kitaip Biuko kultura dab rytu Vengrija ir Vakarine juostines keramikos kultura Pastarosios atstovai migravo tolyn į vakarus Reino sleniu siaure Elbes sleniu ir į rytus isplesdami teritorijas didziuliame areale Didziausio issipletimo metu kultura buvo paplitusi Vidurio Europoje nuo Reino vakaruose iki Dniestro rytuose Juostines keramikos kulturos gyvenvieciu rasta dabartineje Vengrijoje Rytu Austrijoje Cekijoje Slovakijoje Vokietijoje Nyderlanduose ir Rytu Prancuzijoje V tukst pr m e vakarines kulturos areale ryskejo vidiniai skirtumai Labiausiai į rytus nutolusiuose regionuose formavosi Dniestro Bugo kultura Tripoles kultura Bojano kultura Siaurinese ir vakarinese periferijose susikloste Centrinese juostines keramikos kulturos teritorijose Dunojaus vidurupyje issivyste tiesiogine palikuone Lendjelio kultura KulturaJuostines keramikos kulturos zmones gyvenvietes kure upiu terasose Tatru kalnuose Prie Dubnios Pietu Lenkijoje 25 km plote rasta apie 20 gyvenvieciu Is vertikaliu rastu kuriu vienas galas daznai buvo storesnis statesi 20 45 m ilgio ir 5 5 7 0 m plocio namus kuriu 3 vidines sienos stulpu eiles reme stoga 2 isorines buvo glaistytos moliu Bylanu Cekija gyvenvieteje rasti 108 ilgieji namai Juose buvo duonkepe grįstu duobiu grudams ir daug puodu maisto atsargoms laikyti zemdirbystes įrankiu Manoma dazniausiai Juostines keramikos kulturos gyvenvietese buvo 5 8 ilgieji namai Prie kai kuriu namu buvo keturkampiai gardai gyvuliams Juostines keramikos kulturos zmones vertesi zemdirbyste augino kviecius zirnius pupas linus gyvulininkyste laike galvijus avis ozkas kiaules uzsieme zvejyba medziokle rinko maista Mirusiuosius laidojo per 100 500 m nuo gyvenvietes ovaliose duobese suriestus Įkapes vazos kartais papuosalai ir įrankiai Slovakija rasti 72 kapai isdestyti grupemis po penkis ir desimt vyru kapuose rasta akmeniniu kaltu ir apyrankiu is kriaukliu LiteraturaB Birkenhagen Studien zum Siedlungswesen der westlichen Linearbandkeramik Saarbrucker Beitrage zur Altertumskunde Bd 75 Bonn 2003 Daniela Kern Eine linearbandkeramische Siedlung von Thomasl Niederosterreich Archaeologia Austriaca 67 1983 S 97ff Norbert Nieszery Linearbandkeramische Graberfelder in Bayern Internationale Archaologie Bd 16 Rahden Westfalen 1995 W Meier Arendt Die bandkeramische Kultur im Untermaingebiet Bonn 1966 H Maurer Zur altesten Linearkeramik im niederosterreichischen Waldviertel Mitteilungsblatt der Gesellschaft fur Vor und Fruhgeschichte 21 Bonn 1990 S 35 45 H Maurer Eine fruhneolithische Plastik mit Rontgenstilmerkmalen aus der Slowakei Mannus 49 1983 S 55ff Hermann Maurer und Norbert Jama Linearbandkeramische Kultgefasse aus dem nordlichen Niederosterreich Archaologie Osterreichs 17 1 2006 18 20 H Maurer Steinzeitlicher Kult Horner Schriften zur Ur und Fruhgeschichte Nr 7 8 Horn 1983 S 7 46 Hermann Maurer Archaologische Zeugnisse religioser Vorstellungen und Praktiken der fruhen und mittleren Jungsteinzeit in Niederosterreich In Friedrich Berg Hermann Maurer IDOLE Kunst und Kult im Waldviertel vor 7000 Jahren Horn 1998 S 23 138 N Kotova Neolithization in Ukraine Oxford 2005 Jens Luning Hrsg Die Bandkeramiker Erste Steinzeitbauern in Deutschland Bilder einer Ausstellung beim Hessentag in Heppenheim Bergstrasse im Juni 2004 Rahden Westfalen 2005 ISBN 3 89646 027 7 Jens Luning Grundlagen sesshaften Lebens in Spuren der Jahrtausende Katalog zur Ausstellung Stuttgart 2002 S 217 218 ISBN 3 8062 1337 2 P J R Modderman The Linear Pottery Culture Diversity in Uniformity In Berichten van de Rijksdienst voor her Oudheidkundig Bodemonderzoek 38 1988 A Zimmermann Austauschsysteme von Silexartefakten in der Bandkeramik Mitteleuropas Universitatsforschungen zur prahistorischen Archaologie 26 Bonn 1995 Oliver Ruck Neue Aspekte und Modelle in der Siedlungsforschung zur Bandkeramik Die Siedlung Weisweiler 111 auf der Aldenhovener Platte Kr Duren Internationale Archaologie 105 Rahden Westf 2007 ISBN 978 3 89646 377 7 Harald Stauble Hauser und absolute Datierung der Altesten Bandkeramik Universitatsforschungen zur prahistorischen Archaologie 117 ISBN 3 7749 3199 2 Ina Wunn Gotter Mutter Ahnenkult Leidorf 2001 Dissertation beschaftigt sich mit der Religion der Bandkeramiker PDF Archyvuota kopija 2010 03 30 is Wayback Machine projekto SaltiniaiJuostines keramikos kultura Visuotine lietuviu enciklopedija T IX Juocevicius Khiva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 28 psl