Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Dniestro Bugo kultūra 5000 m pr m e Dab valstybės vakarų UkrainaIst regionas Dniepro baseino rytinė dalisAmžius neolitas
Dniestro Bugo kultūra
| Dniestro-Bugo kultūra | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||
| Dab. valstybės | vakarų Ukraina | |||||
| Ist. regionas | Dniepro baseino rytinė dalis | |||||
| Amžius | neolitas | |||||
Dniestro-Bugo kultūra arba Bugo-Dniestro kultūra – neolito archeologinė kultūra, 6500–5000 m. iki m. e. paplitusi Moldovos ir Ukrainos juodžemio srityje tarp Dniestro ir Pietų Bugo baseinų. Pavadinta pagal Dniestro baseine tirtą Sorokų gyvenvietę.
Arealas ir chronologija
Susiformavo apie 6500 m. pr. m. e. po mezolitinės ir buvo viena pirmųjų neolitinių kultūrų Ukrainos teritorijoje. Skiriami 3-6 Dniestro-Bugo kultūros periodai.
Ankstyvuoju laikotarpiu kultūros atstovai prekiavo su Kerešo kultūra toliau pietvakariuose, iš kurios atėjo pažangesnės neolito technologijos. Apie 5500 Kerešo įtaką pakeitė pakeitė vakarų juostinės keramikos kultūros įtaka iš dab. Vengrijos teritorijos, kuri išsilaikė iki pat kultūros pabaigos, t. y. apie 5000 m. pr. m. e. Tuo metu Dniestro-Bugo kultūros gyventojai sukūrė labai pažangią Tripolės kultūrą. Dalis jų migravo į šiaurę, t. y. į Dniepro-Doneco kultūros arealą, kur prisidėjo kuriantis .
Bruožai
Mažos gyvenvietės kurtos prie upių. Ankstyvuoju laikotarpiu žmonės gyveno pusiau žeminėse ir antžeminiuose pastatuose. Vertėsi žvejyba, medžiokle, rinko maistą, iš dalies plito žemdirbystė ir gyvulininkystė. Naudojo titnaginius įrankius: trapecijas, ašmenėlius, gremžtukus, ylas, peilius ir raginius įrankius: antgalius, žeberklus, ylas, kirvius, kaplius. Keramika silpnai degta, su augalinėmis priemaišomis. Puodai šiek tiek profiliuoti, pūstais šonais, smailiadugniai, puošti įvairiais geometriniais ornamentais.
Vėlyvuoju laikotarpiu gyveno keturkampiuose pastatuose. Vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, iš dalies žvejyba, medžiokle ir maisto rinkimu. Naudojo trinamąsias girnas, raginius ir akmeninius kaplius, kaltus. Keramika su mineralinėmis priemaišomis. Indai įvairių tipų, dažniausiai plokščiadugniai, profiliuoti, puošti įvairiais ornamentais ir prilipdytomis formomis. Paplitęs ornamentų stilius vadinamas "muzikinių natų keramika" (vok. Notenkopfkeramik) dėl panašumo į natų galvutes.
Mirusiuosius, suriestus, paguldytus ant šono, dažniausiai be įkapių, laidojo gyvenvietės teritorijoje ar pastatuose.
Šaltiniai
- Egidijus Šatavičius. Dniestro-Bugo kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 37 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dniestro Bugo kultūra, Kas yra Dniestro Bugo kultūra? Ką reiškia Dniestro Bugo kultūra?
Dniestro Bugo kultura 5000 m pr m e Dab valstybes vakaru UkrainaIst regionas Dniepro baseino rytine dalisAmzius neolitas Dniestro Bugo kultura arba Bugo Dniestro kultura neolito archeologine kultura 6500 5000 m iki m e paplitusi Moldovos ir Ukrainos juodzemio srityje tarp Dniestro ir Pietu Bugo baseinu Pavadinta pagal Dniestro baseine tirta Soroku gyvenviete Arealas ir chronologijaSusiformavo apie 6500 m pr m e po mezolitines ir buvo viena pirmuju neolitiniu kulturu Ukrainos teritorijoje Skiriami 3 6 Dniestro Bugo kulturos periodai Ankstyvuoju laikotarpiu kulturos atstovai prekiavo su Kereso kultura toliau pietvakariuose is kurios atejo pazangesnes neolito technologijos Apie 5500 Kereso įtaka pakeite pakeite vakaru juostines keramikos kulturos įtaka is dab Vengrijos teritorijos kuri issilaike iki pat kulturos pabaigos t y apie 5000 m pr m e Tuo metu Dniestro Bugo kulturos gyventojai sukure labai pazangia Tripoles kultura Dalis ju migravo į siaure t y į Dniepro Doneco kulturos areala kur prisidejo kuriantis BruozaiMazos gyvenvietes kurtos prie upiu Ankstyvuoju laikotarpiu zmones gyveno pusiau zeminese ir antzeminiuose pastatuose Vertesi zvejyba medziokle rinko maista is dalies plito zemdirbyste ir gyvulininkyste Naudojo titnaginius įrankius trapecijas asmenelius gremztukus ylas peilius ir raginius įrankius antgalius zeberklus ylas kirvius kaplius Keramika silpnai degta su augalinemis priemaisomis Puodai siek tiek profiliuoti pustais sonais smailiadugniai puosti įvairiais geometriniais ornamentais Velyvuoju laikotarpiu gyveno keturkampiuose pastatuose Vertesi zemdirbyste ir gyvulininkyste is dalies zvejyba medziokle ir maisto rinkimu Naudojo trinamasias girnas raginius ir akmeninius kaplius kaltus Keramika su mineralinemis priemaisomis Indai įvairiu tipu dazniausiai ploksciadugniai profiliuoti puosti įvairiais ornamentais ir prilipdytomis formomis Paplites ornamentu stilius vadinamas muzikiniu natu keramika vok Notenkopfkeramik del panasumo į natu galvutes Mirusiuosius suriestus paguldytus ant sono dazniausiai be įkapiu laidojo gyvenvietes teritorijoje ar pastatuose SaltiniaiEgidijus Satavicius Dniestro Bugo kultura Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 37 psl