Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lendjelio kultūra veng Lengyeli kultúra neolito archeologinė kultūra ją austrų archeologas Osvaldas Menginas pavadino pa
Lendjelio kultūra
Lendjelio kultūra (veng. Lengyeli kultúra) – neolito archeologinė kultūra, ją austrų archeologas Osvaldas Menginas pavadino pagal XIX a. radinius Lengyeli vietovėje (Tolnos komitatas, Vengrija).
| Lendjelio kultūra (Viena Dunojaus kultūrų) | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||
| Moravijos spalvotoji keramika | ||||||
| Dab. valstybės | Moravija, Vengrija, Slovakija, pietų Lenkija | |||||
| Ist. regionas | Dunojaus vidurupis | |||||
| Amžius | Neolitas | |||||
| Kultūros teritorija (oranžinė) apie 3500 m. pr. m. e. | ||||||
| Vikiteka | Lendjelio kultūraVikiteka | |||||
Arealas ir chronologija
Lendjelio kultūra apie 5000 m. pr. m. e. pakeitė Biuko kultūrą, o vėliau – ir Vakarų juostinės keramikos kultūros centrinį arealą. Iki 3400 m. pr. m. e. iš Dunojaus vidurupio baseino išplito šiauriau – į Vyslos, Elbės aukštupius. Lendjelio kultūrai priskiriamų gyvenviečių aptinkama dabartinėje Moravijoje (Čekija), Vakarų Vengrijoje, Vakarų Slovakijoje, Pietų Lenkijoje, t. p. gretimose Austrijos, Slovėnijos ir Kroatijos dalyse.
4400–4200 m. pr. m. e. dėl poveikio Lendjelio kultūros žmonės migravo į vakarus ir šiaurę – dabartinės Vokietijos ir Lenkijos sritis. Apie 3500 m. pr. m. e. iš Lendjelio kultūros ir kitų kultūrų susiklostė Badeno kultūra.
Bruožai
Lendjelio kultūros gyvenvietės didelės, kurtos upių terasose, įtvirtintos. Nemaža dalis jų apsaugota grioviais; prie Nitros, prie (Moravija) ir prie Kutna Horos (Bohemija) buvo apjuosti V raidės formos grioviais ir statinių tvoromis. Kartais gynybiniai įtvirtinimai buvo tik vienoje gyvenvietės pusėje. Žmonės gyveno stačiakampiuose iš molio drėbtose kelių patalpų pastatuose, vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, t. p. medžiokle ir žvejyba, rinko maistą. Darbo įrankius ir ginklus darė iš akmens, titnago ir kaulo. Mokėjo lydyti varį, iš jo gamino papuošalus, dažniausiai karolius.
Lendjelio kultūrai būdinga tapyta keramika – dvigubo kūgio formos, panašios į kriaušę vazos bei dubenys su aukšta kojele. Ankstyvoji keramika tapyta raudona, geltona ir balta spalvomis bei raižyta, vėlyvoji – gludinta. Plito amforos dvigubomis ąselėmis.
Mirusieji laidoti įvairiai: ankstyvuoju laikotarpiu kapinynuose nedeginti, kartais jų kūno dalys (rankos, kojos, galvos) atskirtos ir padėtos šalia, prie jų randama šerno ar kiaulės apatinis žandikaulis arba , vėlyvuoju – nedeginti ir sudeginti kapinynuose, gyvenvietėse ar pilkapiuose. Pietų Lenkijoje aptinkama trikampių ir trapecinių pilkapių. Buvo grupinių kapų. Vyrų kapuose rasta akmeninių skaptų, akmeninių ir raginių kirvių, papuošalų iš kriauklių, kartais titnaginių gremžtukų ir strėlių antgalių, moterų kapuose – kaulinių apyrankių, gyvulių dantų vėrinių, kriauklelių ir varinių karolių vėrinių, kriauklelių juostų ir akmeninių karoliukų, dekoruotos keramikos, ochros, akmeninių plokštelių (manoma, ant jų maišyti dažai), girnų, simbolinių daiktų – deivių statulėlių, molinių namų modelių.
Literatūra
- Internationales Symposium über die Lengyel-Kultur, 1888–1988. Masaryk-Universität, Brünn 1994. ISBN 80-210-0961-6.
- Archäologische Zeugnisse religiöser Vorstellungen und Praktiken der frühen und mittleren Jungsteinzeit in Niederösterreich, IDOLE, Kunst und Kult im Waldviertel vor 7000 Jahren, Horn 1998.
- Michael Doneus. Die Keramik der mittelneolithischen Kreisgrabenanlage von Kamegg, Niederösterreich. Ein Beitrag zur Chronologie der Stufe MOG I der Lengyelkultur. Austrian Academy of Sciences Press, Wien 2001. ISBN 3-7001-3015-5
- Palliardi, J. Die neolitischen Ansiedelungen mit bemalter Keramik in Mähren und in Niederösterreich. / Mittheilungen d. Praehistorschen Commission d. keiserlichen Akademie d. Wissenschaften in Wien, I Band, No. 4, 1897. S. 237–264.
- J. Regenye (Hrsg.), Sites and stones. Lengyel culture in Western Hungary and beyond, Veszprém 2001.
- Hertha Ladenbauer-Orel: Die neolithische Frauenstatuette von Lang-Enzersdorf bei Wien. / IPEK 19, 1954–1959, S. 7ff
- Die Ausgrabungen in Lang-Enzersdorf und die Auffindungen des Idols. / Rund um den Bisamberg. Ein Heimatbuch. Band 2/1961, S7ff.
- Gregor-Anatol Bockstefl, Franz Mandl. Die Venus von Langenzersdorf. Begleitschrift zur Ausstellung der Original-Venus im Festsaal der Marktgemeinde Langenzersdorf am 21. September 2008 (erhältlich im Ortskundemuseum Langenzersdorf).
- 900 Jahre Langenzersdorf, Hrsg. von der Marktgemeinde Langenzersdorf 2008, S. 149
- 900 Jahre Langenzersdorf – Geschichte und Heimatkunde, Hrsg. Franz Karl Schwarzmann, mit Beiträgen von Josef Germ und Erich Gusel, 2008; S. 51
Šaltiniai
- Lendjelio kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 724 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lendjelio kultūra, Kas yra Lendjelio kultūra? Ką reiškia Lendjelio kultūra?
Lendjelio kultura veng Lengyeli kultura neolito archeologine kultura ja austru archeologas Osvaldas Menginas pavadino pagal XIX a radinius Lengyeli vietoveje Tolnos komitatas Vengrija Lendjelio kultura Viena Dunojaus kulturu 5000 m pr m e Moravijos spalvotoji keramikaDab valstybes Moravija Vengrija Slovakija pietu LenkijaIst regionas Dunojaus vidurupisAmzius NeolitasKulturos teritorija oranzine apie 3500 m pr m e Vikiteka Lendjelio kulturaVikitekaArealas ir chronologijaLendjelio kultura apie 5000 m pr m e pakeite Biuko kultura o veliau ir Vakaru juostines keramikos kulturos centrinį areala Iki 3400 m pr m e is Dunojaus vidurupio baseino isplito siauriau į Vyslos Elbes aukstupius Lendjelio kulturai priskiriamu gyvenvieciu aptinkama dabartineje Moravijoje Cekija Vakaru Vengrijoje Vakaru Slovakijoje Pietu Lenkijoje t p gretimose Austrijos Slovenijos ir Kroatijos dalyse 4400 4200 m pr m e del poveikio Lendjelio kulturos zmones migravo į vakarus ir siaure dabartines Vokietijos ir Lenkijos sritis Apie 3500 m pr m e is Lendjelio kulturos ir kitu kulturu susikloste Badeno kultura BruozaiLendjelio kulturos gyvenvietes dideles kurtos upiu terasose įtvirtintos Nemaza dalis ju apsaugota grioviais prie Nitros prie Moravija ir prie Kutna Horos Bohemija buvo apjuosti V raides formos grioviais ir statiniu tvoromis Kartais gynybiniai įtvirtinimai buvo tik vienoje gyvenvietes puseje Zmones gyveno staciakampiuose is molio drebtose keliu patalpu pastatuose vertesi zemdirbyste ir gyvulininkyste t p medziokle ir zvejyba rinko maista Darbo įrankius ir ginklus dare is akmens titnago ir kaulo Mokejo lydyti varį is jo gamino papuosalus dazniausiai karolius Lendjelio kulturai budinga tapyta keramika dvigubo kugio formos panasios į kriause vazos bei dubenys su auksta kojele Ankstyvoji keramika tapyta raudona geltona ir balta spalvomis bei raizyta velyvoji gludinta Plito amforos dvigubomis aselemis Mirusieji laidoti įvairiai ankstyvuoju laikotarpiu kapinynuose nedeginti kartais ju kuno dalys rankos kojos galvos atskirtos ir padetos salia prie ju randama serno ar kiaules apatinis zandikaulis arba velyvuoju nedeginti ir sudeginti kapinynuose gyvenvietese ar pilkapiuose Pietu Lenkijoje aptinkama trikampiu ir trapeciniu pilkapiu Buvo grupiniu kapu Vyru kapuose rasta akmeniniu skaptu akmeniniu ir raginiu kirviu papuosalu is kriaukliu kartais titnaginiu gremztuku ir streliu antgaliu moteru kapuose kauliniu apyrankiu gyvuliu dantu veriniu kriaukleliu ir variniu karoliu veriniu kriaukleliu juostu ir akmeniniu karoliuku dekoruotos keramikos ochros akmeniniu ploksteliu manoma ant ju maisyti dazai girnu simboliniu daiktu deiviu statuleliu moliniu namu modeliu LiteraturaInternationales Symposium uber die Lengyel Kultur 1888 1988 Masaryk Universitat Brunn 1994 ISBN 80 210 0961 6 Archaologische Zeugnisse religioser Vorstellungen und Praktiken der fruhen und mittleren Jungsteinzeit in Niederosterreich IDOLE Kunst und Kult im Waldviertel vor 7000 Jahren Horn 1998 Michael Doneus Die Keramik der mittelneolithischen Kreisgrabenanlage von Kamegg Niederosterreich Ein Beitrag zur Chronologie der Stufe MOG I der Lengyelkultur Austrian Academy of Sciences Press Wien 2001 ISBN 3 7001 3015 5 Palliardi J Die neolitischen Ansiedelungen mit bemalter Keramik in Mahren und in Niederosterreich Mittheilungen d Praehistorschen Commission d keiserlichen Akademie d Wissenschaften in Wien I Band No 4 1897 S 237 264 J Regenye Hrsg Sites and stones Lengyel culture in Western Hungary and beyond Veszprem 2001 Hertha Ladenbauer Orel Die neolithische Frauenstatuette von Lang Enzersdorf bei Wien IPEK 19 1954 1959 S 7ff Die Ausgrabungen in Lang Enzersdorf und die Auffindungen des Idols Rund um den Bisamberg Ein Heimatbuch Band 2 1961 S7ff Gregor Anatol Bockstefl Franz Mandl Die Venus von Langenzersdorf Begleitschrift zur Ausstellung der Original Venus im Festsaal der Marktgemeinde Langenzersdorf am 21 September 2008 erhaltlich im Ortskundemuseum Langenzersdorf 900 Jahre Langenzersdorf Hrsg von der Marktgemeinde Langenzersdorf 2008 S 149 900 Jahre Langenzersdorf Geschichte und Heimatkunde Hrsg Franz Karl Schwarzmann mit Beitragen von Josef Germ und Erich Gusel 2008 S 51SaltiniaiLendjelio kultura Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 724 psl