Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Zootoca viviparaGyvavedis driežasApsaugos būklėNekeliantys susirūpinimo IUCN 3 1 Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai
Gyvavedis driežas
| Zootoca vivipara | ||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Gyvavedis driežas | ||||||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||||||
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), | ||||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||||
| Zootoca vivipara , 1823 | ||||||||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||
| Paplitimas | ||||||||||||||||||||
Gyvavedžių driežų apytikslis paplitimo arealas Eurazijoje |
Gyvavedis driežas (Zootoca vivipara) – žvynaroplių (Squamata) būrio, tikrųjų driežų (Lacertidae) šeimos roplių rūšis.
Paplitimas
Gyvavedžių driežų savaiminis išplitimo arealas labai platus apimantis Eurazijos vidutinių platumų klimato juostą nuo vakarinių Airijos pakraščių prie Atlanto vandenyno, tęsiasi beveik per visą Europą, įskaitant Baltijos valstybes, Baltarusiją, šiaurvakarių Ukrainą, europinę Rusiją (išskyrus jos pietinius ir dalį centrinių regionų), bei Rusijai priklausančią Šiaurės Aziją, Sachalino salą į Japonijos Hokaido salą.
Jie aptinkami didesnėje Europos dalyje, ir šiauriausios populiacijos Fenoskandijoje gyvena už šiaurės poliaračio, pietinės populiacijos Iberijos pusiasalio ir Italijos šiaurinėse dalyse, Albanijoje, Šiaurės Makedonijoje ir Bulgarijoje iki šiaurinės Graikijos pakraščių.
Taip pat jų populiacijos gyvena šiauriniame Kazachstane ir šiaurinėje Mongolijoje bei Kinijai priklausančių Sindziango ir Heilongdziango provincijų šiaurinėse srytyse.
Paplitimas Lietuvoje
Lietuvoje labai dažna, plačiai paplitusi rūšis.
Buveinės
Gyvena lapuočių, mišriuosiuose ir spygliuočių miškuose, uželiančiose senose kirtavietėse, durpynuose, krūmais apaugusių kanalų, melioracijos griovių, upių šlaituose, pakelių grioviuose, aukštapelkėse, proskynose, miško aikštelėse.
Ir skirtingai nei vikrieji driežai (Lacerta agilis), gyvavedžiai driežai mėgsta drėgnesnius biotopus, o sausų, atvirų vietų vengia.
Išvaizda
Gyvavedis driežas už vikrujį driežą (Lacerta agilis) žymiai smulkesnis - jo kūnas iki 6-7 cm ilgio, o uodega dar ilgesnė - iki 9-10 cm. Brandaus amžiaus bendras ilgis įskaitant uodegą apie 13-15 cm, tačiau patinai gali užaugti ir iki 20 cm. Patinų galva didesnė, jų kūnas už patelių yra lieknesnis, o uodegos pagrindas žymiau išsipūtęs.
Išilgai suaugusių nugaros driekiasi tamsi, siaura juosta, o per kūno šonus driekiasi plati tamsi juosta, per kurių abiem kraštais eina siauri balti ištisiniai ir neištisiniai ruoželiai. Patinų kūno apačia oranžinė arba raudonai ruda su tamsiomis dėmelėmis, o pas pateles kūno apačia vienspalvė - balkšva arba gelsva. Už šnervės į akies pusę tik vienas mažas užnosinis skydelis.
Retkarčiais pasitaiko grynai , grynai rudai gelsvos arba su jiems būdingais išmarginimais bet žalios spalvos individų ir pastaruosius - retai pasitaikančios žalios spalvos individus lengvai galima supainioti su vikriaisiais driežais
Jaunikliai tamsiai rudi arba beveik juodi, bet augdami šviesėja ir jų kūnas įgauna subrendusiems būdingą rusvai gelsvą spalvą.
Elgsena
Pavasaryje, tirpstant sniegui kuomet pradeda juoduoti atviros žemės plotai, ima pasirodyti pirmieji gyvavedžiai driežai. Gyvavedžiai driežai, skirtingai negu vikrujį driežą (Lacerta agilis), pavasari pabunda anksčiau ir net vėsiomis dienomis būna judrūs ir aktyviai ieškosi maisto.
Poruotis pradeda gegužės mėnesio pradžioje. Maždaug po 80-90 dienų patelė padeda nuo 2 iki 10 kiaušinių, apgaubtų permatomu plėvišku dangalu. Padėjusi paskutini kiaušini patelė pasišalina ir jaunikliais visiškai nesirūpina. Po kelių ar keliolikos minučių dangalai plyšta ir iš kiaušinio išlenda apie 4 cm ilgio (įskaitant uodegą) visiškai išsivystę jaunikliai. Toks veisimosi būdas vadinamas pusiau gyvavedyste. Dieną ar dvi susisukę į kamuoliuką (tokia pat poza, kaip buvo susisukę kiaušinyje) jaunikliai nejudėdami tūno įvairiose slėptuvėse — po ant žemės gulinčiomis žievės atplaišomis, įvairiomis medienos atliekomis, pūvančiais medžių lapais, žemės plyšiuose. Vėliau bėgiodami pradeda ieškoti maisto. Visą vasarą, laikosi netoli gimimo vietos. Dažnai dieną po sočios medžioklės, vėsiais rytais ar vakarop kartu šildosi saulėje. Subręsta trečiais metais. Spalio mėnesį slepiasi įvairiuose urveliuose, po medžių šaknimis, akmenimis, po nuvirtusiais ar į krūvas sukrautais medžiais, kelmuose, medžių trūnėsiuose. Jaunikliai į žiemovietes keliauja vėliau už suaugėlius.
Gyvavedžiai driežai dėl tokio veisimosi būdo, kai kiaušiniai vystosi patelės kūne gali gyventi toli šiaurėje ir aptinkami net už poliaračio. Staiga labai atšalus, kas yra būdinga arkties regionams, į šaltą gruntą padėti kiaušiniai ar juose besivystantys gemalai žūtų, todėl evoliucijos bėgyje prisitaikė kiaušiniai vystytis patelės kūne. Tuo tarpu Pietų Europoje, kur klimatas švelnus, gyvavedžiai driežai deda kiaušinius.
Mityba
Minta vorais, vabalais, skruzdėlėmis, drugiais ir jų vikšrais, lervomis, dvisparniais, skėriais ir žiogais, smulkiais moliuskais, bestuburiais, šimtakojais, sliekais. Skirtingai negu vikrieji driežai, gyvavedžiai driežai patys urvelių nekasa. Įsikuria rąstų, malkinės medienos rietuvėse, ant pavienių nuvirtusių medžių su atšokusia žieve ar ant stovinčių sausuolių, priekelmų, medžių šaknų. Čia jie gaudo vabzdžius, šildosi saulėje ar slepiasi. Medžių kamienais užlipa į 1-2 m aukštį. Maisto ieško ir ant žemės. Gerai, vikriai plaukia ir nardo Gaudomi ar pavojaus akimirką šoka į vandenį ir gali pasinerti bei pasislėpti dugne. Sučiupus už uodegos ji nutruksta.
Nauda
Besimaitindami sunaikina daug medžių ir žemės ūkio pasėlių kenkėjų.
Apsauga
Rūšis saugoma Berno konvencijos (III apsaugos kategorija).
Galerija
- Gyvavedis driežas (Oksfordšyras, Anglija)
- Gyvavedis driežas (Nyderlandai)
- Gyvavedžio driežo patelė (Chemnicas, Vokietija)
- Gyvavedis driežas prie Hamburgo apylinkių (Vokietija)
- Gyvavedis driežas
- Gyvavedis driežas
- Medžiu laipiojantis gyvavedis driežas (Ardėnų kalnai, Belgija)
- 12 dienų jaunikliai būna labai tamsios spalvos
- Neįprasto pigmento individas (Hesenas, Vokietija)
- Kitas neįprasto jiems melanistinio pigmento individas aptiktas Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos žemėje
Šaltiniai
- „IUCN Red List - Zootoca vivipara“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 08 May 2018.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|accessdate=() - iucnredlist.org / Viviparous Lizard Zootoca vivipara; LAST ASSESSED: 08 May 2018
- reptile-database.reptarium.cz / Zootoca vivipara (LICHTENSTEIN, 1823); nuoroda tikrinta: 2022.06.05.
- Varliagyviai ir ropliai: Gyvavedis driežas (Lacerta vivipara), 85-87 psl. Pažintinė serija “gamta šalia tavęs“; Jonas Augustauskas | ISBN 978-9955-37-131-1, Leidykla „“, 2012
- surrey-arg.org.uk / Common Lizard (Zootoca vivipara); nuoroda tikrinta: 2022.06.05.
- froglife.org / Common Lizard (Zootoca vivipara); nuoroda tikrinta: 2022.06.05.
- vle.lt / Gyvavedis driežas; Visuotinė lietuvių enciklopedija | nuoroda tikrinta: 2022.06.05.
Nuorodos
- youtube.com / An Observation of UK Common Lizards in 4K (trumpame dokumentiniame filme gyvavedis driežas (Zootoca vivipara))
- youtube.com / Common Lizards on Wild Ireland: The Edge of the World (2017) (trumpame dokumentiniame filme pasakojimas apie Airijoje gyvavenančius gyvavedžius driežus (Zootoca vivipara))
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gyvavedis driežas, Kas yra Gyvavedis driežas? Ką reiškia Gyvavedis driežas?
Zootoca viviparaGyvavedis driezasApsaugos bukleNekeliantys susirupinimo IUCN 3 1 Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Ropliai Reptilia Burys Zvynaropliai Squamata Antseimis Lacertoidea Seima Tikrieji driezai Lacertidae Poseimis Lacertinae Triba Lacertini Gentis Zootoca Zootoca Rusis Gyvavedis driezas Zootoca vivipara BinomasZootoca vivipara 1823SinonimaiLacerta vivipara Lichtenstein 1823PaplitimasGyvavedziu driezu apytikslis paplitimo arealas Eurazijoje Gyvavedis driezas Zootoca vivipara zvynaropliu Squamata burio tikruju driezu Lacertidae seimos ropliu rusis PaplitimasGyvavedziu driezu savaiminis isplitimo arealas labai platus apimantis Eurazijos vidutiniu platumu klimato juosta nuo vakariniu Airijos pakrasciu prie Atlanto vandenyno tesiasi beveik per visa Europa įskaitant Baltijos valstybes Baltarusija siaurvakariu Ukraina europine Rusija isskyrus jos pietinius ir dalį centriniu regionu bei Rusijai priklausancia Siaures Azija Sachalino sala į Japonijos Hokaido sala Jie aptinkami didesneje Europos dalyje ir siauriausios populiacijos Fenoskandijoje gyvena uz siaures poliaracio pietines populiacijos Iberijos pusiasalio ir Italijos siaurinese dalyse Albanijoje Siaures Makedonijoje ir Bulgarijoje iki siaurines Graikijos pakrasciu Taip pat ju populiacijos gyvena siauriniame Kazachstane ir siaurineje Mongolijoje bei Kinijai priklausanciu Sindziango ir Heilongdziango provinciju siaurinese srytyse Paplitimas Lietuvoje Lietuvoje labai dazna placiai paplitusi rusis BuveinesGyvena lapuociu misriuosiuose ir spygliuociu miskuose uzelianciose senose kirtavietese durpynuose krumais apaugusiu kanalu melioracijos grioviu upiu slaituose pakeliu grioviuose aukstapelkese proskynose misko aikstelese Ir skirtingai nei vikrieji driezai Lacerta agilis gyvavedziai driezai megsta dregnesnius biotopus o sausu atviru vietu vengia IsvaizdaGyvavedis driezas uz vikrujį drieza Lacerta agilis zymiai smulkesnis jo kunas iki 6 7 cm ilgio o uodega dar ilgesne iki 9 10 cm Brandaus amziaus bendras ilgis įskaitant uodega apie 13 15 cm taciau patinai gali uzaugti ir iki 20 cm Patinu galva didesne ju kunas uz pateliu yra lieknesnis o uodegos pagrindas zymiau issiputes Isilgai suaugusiu nugaros driekiasi tamsi siaura juosta o per kuno sonus driekiasi plati tamsi juosta per kuriu abiem krastais eina siauri balti istisiniai ir neistisiniai ruozeliai Patinu kuno apacia oranzine arba raudonai ruda su tamsiomis demelemis o pas pateles kuno apacia vienspalve balksva arba gelsva Uz snerves į akies puse tik vienas mazas uznosinis skydelis Retkarciais pasitaiko grynai grynai rudai gelsvos arba su jiems budingais ismarginimais bet zalios spalvos individu ir pastaruosius retai pasitaikancios zalios spalvos individus lengvai galima supainioti su vikriaisiais driezais Jaunikliai tamsiai rudi arba beveik juodi bet augdami svieseja ir ju kunas įgauna subrendusiems budinga rusvai gelsva spalva ElgsenaPavasaryje tirpstant sniegui kuomet pradeda juoduoti atviros zemes plotai ima pasirodyti pirmieji gyvavedziai driezai Gyvavedziai driezai skirtingai negu vikrujį drieza Lacerta agilis pavasari pabunda anksciau ir net vesiomis dienomis buna judrus ir aktyviai ieskosi maisto Poruotis pradeda geguzes menesio pradzioje Mazdaug po 80 90 dienu patele padeda nuo 2 iki 10 kiausiniu apgaubtu permatomu plevisku dangalu Padejusi paskutini kiausini patele pasisalina ir jaunikliais visiskai nesirupina Po keliu ar keliolikos minuciu dangalai plysta ir is kiausinio islenda apie 4 cm ilgio įskaitant uodega visiskai issivyste jaunikliai Toks veisimosi budas vadinamas pusiau gyvavedyste Diena ar dvi susisuke į kamuoliuka tokia pat poza kaip buvo susisuke kiausinyje jaunikliai nejudedami tuno įvairiose sleptuvese po ant zemes gulinciomis zieves atplaisomis įvairiomis medienos atliekomis puvanciais medziu lapais zemes plysiuose Veliau begiodami pradeda ieskoti maisto Visa vasara laikosi netoli gimimo vietos Daznai diena po socios medziokles vesiais rytais ar vakarop kartu sildosi sauleje Subresta treciais metais Spalio menesį slepiasi įvairiuose urveliuose po medziu saknimis akmenimis po nuvirtusiais ar į kruvas sukrautais medziais kelmuose medziu trunesiuose Jaunikliai į ziemovietes keliauja veliau uz suaugelius Gyvavedziai driezai del tokio veisimosi budo kai kiausiniai vystosi pateles kune gali gyventi toli siaureje ir aptinkami net uz poliaracio Staiga labai atsalus kas yra budinga arkties regionams į salta grunta padeti kiausiniai ar juose besivystantys gemalai zutu todel evoliucijos begyje prisitaike kiausiniai vystytis pateles kune Tuo tarpu Pietu Europoje kur klimatas svelnus gyvavedziai driezai deda kiausinius MitybaMinta vorais vabalais skruzdelemis drugiais ir ju viksrais lervomis dvisparniais skeriais ir ziogais smulkiais moliuskais bestuburiais simtakojais sliekais Skirtingai negu vikrieji driezai gyvavedziai driezai patys urveliu nekasa Įsikuria rastu malkines medienos rietuvese ant pavieniu nuvirtusiu medziu su atsokusia zieve ar ant stovinciu sausuoliu priekelmu medziu saknu Cia jie gaudo vabzdzius sildosi sauleje ar slepiasi Medziu kamienais uzlipa į 1 2 m aukstį Maisto iesko ir ant zemes Gerai vikriai plaukia ir nardo Gaudomi ar pavojaus akimirka soka į vandenį ir gali pasinerti bei pasislepti dugne Suciupus uz uodegos ji nutruksta NaudaBesimaitindami sunaikina daug medziu ir zemes ukio paseliu kenkeju ApsaugaRusis saugoma Berno konvencijos III apsaugos kategorija GalerijaGyvavedis driezas Oksfordsyras Anglija Gyvavedis driezas Nyderlandai Gyvavedzio driezo patele Chemnicas Vokietija Gyvavedis driezas prie Hamburgo apylinkiu Vokietija Gyvavedis driezas Gyvavedis driezas Medziu laipiojantis gyvavedis driezas Ardenu kalnai Belgija 12 dienu jaunikliai buna labai tamsios spalvos Neįprasto pigmento individas Hesenas Vokietija Kitas neįprasto jiems melanistinio pigmento individas aptiktas Vokietijos Meklenburgo Pomeranijos zemejeSaltiniai IUCN Red List Zootoca vivipara IUCN Red list Nuoroda tikrinta 08 May 2018 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a Patikrinkite date reiksmes accessdate iucnredlist org Viviparous Lizard Zootoca vivipara LAST ASSESSED 08 May 2018 reptile database reptarium cz Zootoca vivipara LICHTENSTEIN 1823 nuoroda tikrinta 2022 06 05 Varliagyviai ir ropliai Gyvavedis driezas Lacerta vivipara 85 87 psl Pazintine serija gamta salia taves Jonas Augustauskas ISBN 978 9955 37 131 1 Leidykla 2012 surrey arg org uk Common Lizard Zootoca vivipara nuoroda tikrinta 2022 06 05 froglife org Common Lizard Zootoca vivipara nuoroda tikrinta 2022 06 05 vle lt Gyvavedis driezas Visuotine lietuviu enciklopedija nuoroda tikrinta 2022 06 05 Nuorodosyoutube com An Observation of UK Common Lizards in 4K trumpame dokumentiniame filme gyvavedis driezas Zootoca vivipara youtube com Common Lizards on Wild Ireland The Edge of the World 2017 trumpame dokumentiniame filme pasakojimas apie Airijoje gyvavenancius gyvavedzius driezus Zootoca vivipara Vikiteka Gyvavedis driezas vaizdine ir garsine medziaga