Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Mažosios Azijos istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šiame straipsnyje apžvelgiama Mažosios Azijos pusiasalio istorija iki XI a. Apie tolimesnę šio regiono istoriją žiūrėkite straipsnį Turkijos istorija
| Mažosios Azijos istorija |
| Hatai |
| Hetitų valstybė |
| kaškai, , palai, luviai |
| Siro-hetitai, kitos valstybės: |
| Kapadokija, Lydija, Pontas, Karija, Likija, Kilikija, Kipras, Pamfilija, Likaonija, Pisidija, Mysija, Troada, Aeolidė, Jonija, Frygija |
| Achemenidų imperija |
| Makedonija > Antigonidai |
| Seleukidai, Galatija, Kapadokija, Bitinija, Paflagonija, Pergamas, Pontas, Armėnija |
| Romos imperija (Azija) |
| Bizantijos imperija |
| Turkijos istorija |
Mažosios Azijos istorija – įvairių tautų ir valstybių, egzistavusių Mažosios Azijos pusiasalyje, istorija.
Nors Mažosios Azijos pusiasalis atrodo gana vientisas, ir jau ilgą laiką sudaro vientisą valstybinį vienetą (tokį, kaip Turkija nuo XV a., Bizantijos imperija anksčiau), senovėje šis pasaulio regionas buvo kultūriškai labai nevienalytis, sudarytas iš daugybės skirtingų tautų ir valstybių. Dėl tos priežasties senoji Mažosios Azijos istorija – tai daugiau atskirų istorinių regionų istorija.
Priešistorė
Mažojoje Azijoje, Kapadokijoje, žemė buvo nederlinga, jos paviršius nusėtas kalnagūbriais. Tačiau kalnuose buvo gausu rūdos, vario ir geležies, taip pat statybinio akmens ir medienos. Tai skatino vystyti prekybą ir atsirasti pirmuosius prekybinius miestus. Žymiausias jų buvo , įkurtas jau VII tūkst. pr. m. e.
III tūkst. pr. m. e. pabaigoje teritorijoje ypač reiškėsi asirai, kurie kolonizavo Mažąją Aziją, kūrė savo prekybinius miestus, vadinamus karum. Jų liekanų yra randama rytinėje pusiasalio dalyje.
Hetitų valstybės
Pagrindinis straipsnis: Hetitai
Mažosios Azijos istorija prasideda centrinėje jos dalyje, Kizilirmako vingyje, regione, kuris vėliau buvo vadinama Kapadokija, o seniausiais laikais vietiniai gyventojai hatai jį vadino Hatti. Šį pavadinimą pasisavino ir II tūkst. pr. m. e. pradžioje čia atsikėlę indoeuropiečiai hetitai.
Hetitai atkeliavo čia nuo Juodosios jūros rytų, asimiliavo vietinius hatus ir įsitvirtino jų miestuose. Jų sukurtoji valstybė apėmė visą Hatti regioną ir jos sostine buvo Hatušas. Greta jų valstybės Mažojoje Azijoje egzistavo kitos tautos ir valstybės, kurios konkuravo su hetitais. Didžiąją dalį vakarinio ir pietinio pusiasalio buvo apgyvendinę hetitams giminingi luviai. Jų sukurtos valstybės buvo Kicuvatna ir pietuose, Arcava vakaruose, Assuva šiaurės vakaruose, Luqqa pietvakariuose. Kalnuotose teritorijose į rytus nuo hetitų buvo Azzi ir Hayasa (šiaurės rytuose), ir Išuva (rytuose). Į šiaurę nuo hetitų gyveno jiems giminingi palai ir lingvistiškai skirtingos kaškų gentys.
Tik XIV a. pr. m. e. hetitams pavyko pajungti daugumą (bet ne visas) šių aplinkinių valstybių ir tautų, laikinai sukuriant daugiatautę imperiją. Ši imperija buvo paremta geležies gamyba, vežimo ir arklio panaudojimu, kurie suteikė hetitams karinę galią, leidusią aršiai kariauti su Egiptu ir Babilonu. Tai buvo vienas pirmųjų Mažosios Azijos dalinio suvienijimo atvejų, trukęs labai trumpai, nes jau XIII a. pr. m. e. pabaigoje Hetitų imperija vėl suiro.
Smulkių valstybių laikotarpis
XII a. pr. m. e. hetitų imperija krito prieš asirus, taip pat prieš piratines , kas nulėmė valstybės dezintegraciją. Tai sudarė sąlygas Mažojoje Azijoje vėl iškilti smulkioms indoeuropietiškoms valstybėms, tokioms, kaip Likija, Kilikija, Pamfilija, Frygija, Lydija, Kapadokija. Dauguma jų susidarė senųjų regioninių valstybių pagrindu.
Pusiasalio pakrantes apgyvendino graikai, kūrę čia savo klestinčias kolonijas. Kolonizatoriai naudojosi tik pakrantėmis ir į krašto gilumą nesiveržė. Jie maišėsi su vietos tautomis. Didžiausios graikų miestų sankaupos buvo Lydijos pakrantėje (Jonija ir Eolidė), Karijos pakrantėje (Doridė, Mezijos pakrantėje (Troada), Bitinijos ir Ponto pakrantėje.
Pietinėje pusiasalio pakrantėje susiformavo Likijos, Kilikijos, Pamfilijos valstybės, atsiradusios po Hetitų imperijos suirimo. Pusiasalio vidinėje dalyje iš pradžių (nuo VIII a. pr. m. e.) viešpatavo Frygija, kuri laikinai buvo užvaldžiusi didelę dalį Anatolijos, o nuo 560 m. pr. m. e. įsitvirtino Lydija, kurios karalius Krezas greitai privertė visas graikų kolonijas (Joniją) paklusti jo įsakymams.
Persų ir graikų hegemonija
Pagrindiniai straipsniai: Achemenidų imperija, Aleksandras Makedonietis
Nuo VI a. pr. m. e. Mažoji Azija buvo užkariauta Persijos imperijos (Achemenidų). Persai užėmė ir graikų Joniją, visame pusiasalyje įsteigė savo satrapijas ir daugiau nei šimtui metų įtvirtino valdžią Mažojoje Azijoje.
IV a. pr. m. e. Aleksandras Didysis pradėjo užkariavimus iš Makedonijos, ir užkariavo Mažąją Aziją, kuri trumpam tapo jo imperijos dalimi.
Po Aleksandro mirties
Pagrindiniai straipsniai: Pergamas, Pontas
Po Aleksandro mirties 316 m. pr. m. e. Makedonijos imperija buvo padalinta tarp atskirų karvedžių dinastijų. Mažoji Azija atiteko vienam iš penkių svarbiausių – Antigonui Vienaakiui, tačiau būtent ši teritorija tapo didžiausių nesutarimų šaltiniu. Tačiau po 301 m. pr. m. e. Mažoji Azija buvo padalinta tarp trijų dinastijų: Lagidai užvaldo Kilikiją, Seleukidai – Kapadokiją, o , iki tol valdžiusiam tik Trakiją, atitenka vakarų ir šiaurės Mažoji Azija. Iki 200 m. pr. m. e. Seleukidai sugeba užvaldyti visą pietinę Mažąją Aziją.
Apie 280 m. pr. m. e. didžiuliai kataklizmai sukrečia Lisimacho imperiją. Įsiveržus , Mažosios Azijos centre įkuriama Galatija, atskyla Bitinija, Paflagonija, Pontas, Pergamas, todėl Lisimacho dinastija nėra pratęsiama.
Tarp Lisimacho imperijos įpėdinių Pergamas Jonijoje ir Pontas išvysto labai aukštą helenistinę kultūrą ir tuo metu tampa graikiško meno židiniais.
Romos imperija
Pagrindinis straipsnis: Romos imperija
Nuo II a. pr. m. e. teritorijoje pamažu įsigalėjo Romos imperija. 133 m. pr. m. e. romėnai gavo Pergamo karalystę, kur įkūrė Azijos provinciją. 74 m. pr. m. e. jiems atiteko Bitinija, 65 m. pr. m. e. jie nugalėjo Seleukidus, užimdami teritorijas taip pat ir Sirijoje, o 62 m. pr. m. e. atiteko paskutinioji Mažosios Azijos karalystė – Pontas.
Tokiu būdu visa Mažoji Azija atiteko Romos imperijai ir buvo sudalinta į provincijas.
Bizantijos imperija
Pagrindiniai straipsniai: Bizantijos imperija
Bizantijos imperija yra viena iš ilgiausiai išsilaikiusių imperijų pasaulio istorijoje. Jos pavadinimas kilo nuo Bizantijaus miesto. Imperiją taip pavadino XIX a. istorikai. Bizantiečiai visą laiką save vadino ir laikė romėnais. 330 m. imperatorius Konstantinas įkūrė antrąją – Bizantijos Romą, pavadindamas ją Konstantinopoliu, kas reiškė ”Konstantino miestas”.
Viduriniajame Bizantijos periode (610–1081 m.) prasideda su Heraklijaus triumfu kare su persais ir jo tolesniu pralaimėjimu arabams. Po 634 m. arabai užgrobė Palestiną, Siriją ir Egiptą, taip pat prasiskverbė gilyn į Anatoliją.
XI a. Bizantijos imperijoje prasidėjo dideli nesutarimai tarp generolų, kurie buvo stambūs žemvaldžiai ir biurokratai. Išvarginti nesutarimų imperatoriai nesugebėjo atsilaikyti seldžiukams, pradėjusiems Anatolijos užkariavimą iš rytų. Seldžiukai, priklausantys tiurkų tautoms, buvo dabartinių turkų protėviai, pamažėle apgyvendinę visą Mažają Aziją.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mažosios Azijos istorija, Kas yra Mažosios Azijos istorija? Ką reiškia Mažosios Azijos istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Siame straipsnyje apzvelgiama Mazosios Azijos pusiasalio istorija iki XI a Apie tolimesne sio regiono istorija ziurekite straipsnį Turkijos istorija Mazosios Azijos istorijaHataiHetitu valstybekaskai palai luviaiSiro hetitai kitos valstybes Kapadokija Lydija Pontas Karija Likija Kilikija Kipras Pamfilija Likaonija Pisidija Mysija Troada Aeolide Jonija FrygijaAchemenidu imperijaMakedonija gt AntigonidaiSeleukidai Galatija Kapadokija Bitinija Paflagonija Pergamas Pontas ArmenijaRomos imperija Azija Bizantijos imperijaTurkijos istorija Mazosios Azijos istorija įvairiu tautu ir valstybiu egzistavusiu Mazosios Azijos pusiasalyje istorija Nors Mazosios Azijos pusiasalis atrodo gana vientisas ir jau ilga laika sudaro vientisa valstybinį vieneta tokį kaip Turkija nuo XV a Bizantijos imperija anksciau senoveje sis pasaulio regionas buvo kulturiskai labai nevienalytis sudarytas is daugybes skirtingu tautu ir valstybiu Del tos priezasties senoji Mazosios Azijos istorija tai daugiau atskiru istoriniu regionu istorija PriesistoreMazojoje Azijoje Kapadokijoje zeme buvo nederlinga jos pavirsius nusetas kalnagubriais Taciau kalnuose buvo gausu rudos vario ir gelezies taip pat statybinio akmens ir medienos Tai skatino vystyti prekyba ir atsirasti pirmuosius prekybinius miestus Zymiausias ju buvo įkurtas jau VII tukst pr m e III tukst pr m e pabaigoje teritorijoje ypac reiskesi asirai kurie kolonizavo Mazaja Azija kure savo prekybinius miestus vadinamus karum Ju liekanu yra randama rytineje pusiasalio dalyje Hetitu valstybesMazoji Azija apie XIII a pr m e Pagrindinis straipsnis Hetitai Mazosios Azijos istorija prasideda centrineje jos dalyje Kizilirmako vingyje regione kuris veliau buvo vadinama Kapadokija o seniausiais laikais vietiniai gyventojai hatai jį vadino Hatti Sį pavadinima pasisavino ir II tukst pr m e pradzioje cia atsikele indoeuropieciai hetitai Hetitai atkeliavo cia nuo Juodosios juros rytu asimiliavo vietinius hatus ir įsitvirtino ju miestuose Ju sukurtoji valstybe apeme visa Hatti regiona ir jos sostine buvo Hatusas Greta ju valstybes Mazojoje Azijoje egzistavo kitos tautos ir valstybes kurios konkuravo su hetitais Didziaja dalį vakarinio ir pietinio pusiasalio buvo apgyvendine hetitams giminingi luviai Ju sukurtos valstybes buvo Kicuvatna ir pietuose Arcava vakaruose Assuva siaures vakaruose Luqqa pietvakariuose Kalnuotose teritorijose į rytus nuo hetitu buvo Azzi ir Hayasa siaures rytuose ir Isuva rytuose Į siaure nuo hetitu gyveno jiems giminingi palai ir lingvistiskai skirtingos kasku gentys Tik XIV a pr m e hetitams pavyko pajungti dauguma bet ne visas siu aplinkiniu valstybiu ir tautu laikinai sukuriant daugiataute imperija Si imperija buvo paremta gelezies gamyba vezimo ir arklio panaudojimu kurie suteike hetitams karine galia leidusia arsiai kariauti su Egiptu ir Babilonu Tai buvo vienas pirmuju Mazosios Azijos dalinio suvienijimo atveju trukes labai trumpai nes jau XIII a pr m e pabaigoje Hetitu imperija vel suiro Smulkiu valstybiu laikotarpisMazosios Azijos istoriniai regionai I tukst pr m e XII a pr m e hetitu imperija krito pries asirus taip pat pries piratines kas nuleme valstybes dezintegracija Tai sudare salygas Mazojoje Azijoje vel iskilti smulkioms indoeuropietiskoms valstybems tokioms kaip Likija Kilikija Pamfilija Frygija Lydija Kapadokija Dauguma ju susidare senuju regioniniu valstybiu pagrindu Pusiasalio pakrantes apgyvendino graikai kure cia savo klestincias kolonijas Kolonizatoriai naudojosi tik pakrantemis ir į krasto giluma nesiverze Jie maisesi su vietos tautomis Didziausios graiku miestu sankaupos buvo Lydijos pakranteje Jonija ir Eolide Karijos pakranteje Doride Mezijos pakranteje Troada Bitinijos ir Ponto pakranteje Pietineje pusiasalio pakranteje susiformavo Likijos Kilikijos Pamfilijos valstybes atsiradusios po Hetitu imperijos suirimo Pusiasalio vidineje dalyje is pradziu nuo VIII a pr m e viespatavo Frygija kuri laikinai buvo uzvaldziusi didele dalį Anatolijos o nuo 560 m pr m e įsitvirtino Lydija kurios karalius Krezas greitai priverte visas graiku kolonijas Jonija paklusti jo įsakymams Persu ir graiku hegemonijaPagrindiniai straipsniai Achemenidu imperija Aleksandras Makedonietis Nuo VI a pr m e Mazoji Azija buvo uzkariauta Persijos imperijos Achemenidu Persai uzeme ir graiku Jonija visame pusiasalyje įsteige savo satrapijas ir daugiau nei simtui metu įtvirtino valdzia Mazojoje Azijoje IV a pr m e Aleksandras Didysis pradejo uzkariavimus is Makedonijos ir uzkariavo Mazaja Azija kuri trumpam tapo jo imperijos dalimi Po Aleksandro mirtiesPagrindiniai straipsniai Pergamas Pontas Po Aleksandro mirties 316 m pr m e Makedonijos imperija buvo padalinta tarp atskiru karvedziu dinastiju Mazoji Azija atiteko vienam is penkiu svarbiausiu Antigonui Vienaakiui taciau butent si teritorija tapo didziausiu nesutarimu saltiniu Taciau po 301 m pr m e Mazoji Azija buvo padalinta tarp triju dinastiju Lagidai uzvaldo Kilikija Seleukidai Kapadokija o iki tol valdziusiam tik Trakija atitenka vakaru ir siaures Mazoji Azija Iki 200 m pr m e Seleukidai sugeba uzvaldyti visa pietine Mazaja Azija Apie 280 m pr m e didziuliai kataklizmai sukrecia Lisimacho imperija Įsiverzus Mazosios Azijos centre įkuriama Galatija atskyla Bitinija Paflagonija Pontas Pergamas todel Lisimacho dinastija nera pratesiama Tarp Lisimacho imperijos įpediniu Pergamas Jonijoje ir Pontas isvysto labai auksta helenistine kultura ir tuo metu tampa graikisko meno zidiniais Romos imperijaPagrindinis straipsnis Romos imperija Nuo II a pr m e teritorijoje pamazu įsigalejo Romos imperija 133 m pr m e romenai gavo Pergamo karalyste kur įkure Azijos provincija 74 m pr m e jiems atiteko Bitinija 65 m pr m e jie nugalejo Seleukidus uzimdami teritorijas taip pat ir Sirijoje o 62 m pr m e atiteko paskutinioji Mazosios Azijos karalyste Pontas Tokiu budu visa Mazoji Azija atiteko Romos imperijai ir buvo sudalinta į provincijas Bizantijos imperijaPagrindiniai straipsniai Bizantijos imperija Bizantijos imperija yra viena is ilgiausiai issilaikiusiu imperiju pasaulio istorijoje Jos pavadinimas kilo nuo Bizantijaus miesto Imperija taip pavadino XIX a istorikai Bizantieciai visa laika save vadino ir laike romenais 330 m imperatorius Konstantinas įkure antraja Bizantijos Roma pavadindamas ja Konstantinopoliu kas reiske Konstantino miestas Viduriniajame Bizantijos periode 610 1081 m prasideda su Heraklijaus triumfu kare su persais ir jo tolesniu pralaimejimu arabams Po 634 m arabai uzgrobe Palestina Sirija ir Egipta taip pat prasiskverbe gilyn į Anatolija XI a Bizantijos imperijoje prasidejo dideli nesutarimai tarp generolu kurie buvo stambus zemvaldziai ir biurokratai Isvarginti nesutarimu imperatoriai nesugebejo atsilaikyti seldziukams pradejusiems Anatolijos uzkariavima is rytu Seldziukai priklausantys tiurku tautoms buvo dabartiniu turku proteviai pamazele apgyvendine visa Mazaja Azija Vikiteka Mazosios Azijos istorija vaizdine ir garsine medziaga