Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Velykų sala arba Rapanujis polinez Rapa Nui Didysis Rapa isp Isla de Pascua sala pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje prik
Velykų sala
Velykų sala arba Rapanujis (polinez. Rapa Nui – „Didysis Rapa“, isp. Isla de Pascua) – sala pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, priklausanti Čilei (sudaro Valparaiso regiono komuną). Administracinis centras – Hanga Roa. Salos plotas – 163,6 km², gyventojų – 3 791. Artimiausia gyvenama sala – už 2000 km vakaruose esantis Pitkernas.
| Velykų sala Isla de Pascua, Rapa Nui | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Laiko juosta: (UTC-6) ------ vasaros: (UTC-5) | |||||||
| Valstybė | Čilė | ||||||
| Regionas | Valparaiso regionas | ||||||
| Administracinis centras | Hanga Roa | ||||||
| Gubernatorius | Pedro Pablo Edmunds Paoa | ||||||
| Gyventojų | 8 601 | ||||||
| Plotas | 163,6 km² | ||||||
| Tankumas | 53 žm./km² | ||||||
| Pašto kodas | 2779001 | ||||||
| Tinklalapis | www.rapanui.co.cl | ||||||
| Vikiteka | Velykų salaVikiteka | ||||||
Velykų sala garsėja rapanujų prieš daugiau nei 400 metų sukurtais moajais – akmeninėmis statulomis, išdėstytomis pakrantėje. Statulų svoris apie 20 tonų, aukštis daugiau nei 6 metrai.
Istorija
Kas ir kada tiksliai apgyvendino Velykų salą nėra žinoma. Manoma, kad ją 700–1100 m. apgyvendino polineziečiai iš Gambijė ar Markizų salų. Tačiau spekuliuojama ir apie ankstesnes datas bei galimą indėnišką gyventojų kilmę. Pagal vietinę legendą, pirmoji gyvenvietė buvusi Anakena. Dėl didelio atstumo nuo aplinkinių salų Velykų saloje susiformavo savita kultūra. Vienas jos reliktų – įspūdinga monumentalioji architektūra: iš ugnikalnių bazalto išskaptuotos skulptūros moai ir altoriai ahu, taip pat turėjo savo raštą . Dėl gyventojų pertekliaus ir resursų stygiaus salos gamta smarkiai nuniokota, iškirsti miškai. Kilo socialinė suirutė.
1722 m. balandžio 5 d. (per Velykas) salą pasiekė pimasis europietis olandas Jakobas Rogevenas. Per kelerius metus salą aplankė ispanų ir Džeimso Kuko ekspedicijos. Keliautojai pastebėjo, kad vietinė rapanujiečių kultūra žlunganti, paminklai apleisti. Vietiniai gyventojai smarkiai priešinosi bandymams užimti salą, todėl tikslesnių duomenų iš to laikotarpio nėra daug. 1862 m. į Velykų salą įsiveržė Peru vergų prekeiviai. Jie nužudė arba paėmė į vergiją ~1500 žmonių, tarp jų ir salos valdovus, mokėjusius senąjį raštą. Dauguma pagrobtųjų mirė kasyklose, o salą užklupo raupų, tuberkuliozės epidemijos. Dauguma gyventojų žuvo. Saloje šeimininkavo krikščionių misionieriai ir avių augintojai. Daug vietinių gyventojų buvo išvežta į Gambijė salas. 1877 m. čia tegyveno 111 žmonių.
1888 m. rugsėjo 9 d. Polikarpas Toras užėmė Velykų salą ir paskelbė ją Čilės valda. Iki XX a. vid. salą valdė karinis Čilės laivynas ir avių augintojai. Nuo 1966 m. rapanujiečiams suteikta Čilės pilietybė.
Pastaruoju laikotarpiu vietos gyventojai kovoja už salos autonomiją, siekia atsiskirti nuo Valparaiso regiono.
Geografija
Velykų sala yra trikampio formos, vulkaninės kilmės. Ilgis 24,6 km, plotis iki 12,3 km. Salos galuose yra trys užgesusios ugnikalnių kalderos: Rano Kau, ir (aukščiausias, 507 m). Šių ugnikalnių krateriuose telkšo trys ežerai – Rano Kau, ir Rano Aroi. Šalia pietvakarinio salos galo yra trys mažos salelės – , Motu Iti ir Motu Kao Kao. Šios salelės kaip ir visa Velykų sala yra ilgo povandeninio kalnagūbrio dalis. Šiam kalnagūbriui taip pat priklauso Sala i Gomeso salos, keletas povandeninių ugnikalnių. Vulkanizmas Velykų saloje liovėsi maždaug prieš 10 tūkst. metų.
Nors sala yra netoli tropikų, klimatas palyginus nuosaikus. Karščiai būna labai retai. Tai lemia netoli esanti tekanti šaltoji Humbolto srovė. Liepą-rugpjūtį vėjas iš Antarktidos atšaldo orą iki 20 °C. Šalčiausias mėnuo – rugpjūtis – temperatūra 18 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 1118 mm, žiemą dažnos smarkios liūtys.
Seniau Velykų salą dengė drėgnieji subtropikų miškai, tačiau žmonių buvo iškirsti. Nustatyta, kad čia augo endeminė palmė Paschalococos disperta. Dabar augalija skurdi (<30 rūšių) salą dengia daugiausia žolė su krūmokšniais, pakrantėse auga kokospalmės. Dauguma augalų įveista iš Amerikos, kitų Okeanijos salų. Iki apgyvendinant salą čia karaliavo jūriniai paukščiai. Vėliau su žmonėmis paplito .
Įsteigtas Rapanujo nacionalinis parkas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Kultūra
Kasmet sausio pabaigoje ir vasario pradžioje rengiamas tradicinis „Rapanujų festivalis“, kurio metu iš dviejų kandidačių išrenkama Festivalio karalienė. Kiekviena kandidatė turi milžiniškus palaikymo būrius – draugus, gimines – kurie ir susiremia tarpusavyje. Rengiamos įvairios rungtys, kuriose dalyvauja joms labiausiai tinkantys palaikymo būrių nariai. Laimėjęs atstovas savo kandidatei į karalienes uždirba taškų. Rungčių būna įvairių: kulinarinių, choreografinių, muzikinių, drabužių kūrimo, drožinėjimo iš akmens, sportinių ir kitokių, dažniausiai jos susietos su rapanujų tradicijomis. Renginys privilioja į salą turistų, tačiau patys rapanujai jį rengia ne turistų pramogai, o laiko renginį tam tikru įrodymu, kad nepaisant kolonizacijos ir sumažėjusio tikrų rapanujų procento saloje, jų kultūra vis dar egzistuoja. Kelias savaites prieš festivalį vykdoma , klijuojami plakatai su kandidačių į karalienes veidais.
Šaltiniai
- CHILE: Administrative Division, citypopulation.de
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Velykų sala, Kas yra Velykų sala? Ką reiškia Velykų sala?
Velyku sala arba Rapanujis polinez Rapa Nui Didysis Rapa isp Isla de Pascua sala pietineje Ramiojo vandenyno dalyje priklausanti Cilei sudaro Valparaiso regiono komuna Administracinis centras Hanga Roa Salos plotas 163 6 km gyventoju 3 791 Artimiausia gyvenama sala uz 2000 km vakaruose esantis Pitkernas Velyku sala Isla de Pascua Rapa Nui Issamiau Laiko juosta UTC 6 vasaros UTC 5 Valstybe CileRegionas Valparaiso regionasAdministracinis centras Hanga RoaGubernatorius Pedro Pablo Edmunds PaoaGyventoju 2022 8 601Plotas 163 6 km Tankumas 2022 53 zm km Pasto kodas 2779001Tinklalapis www rapanui co clVikiteka Velyku salaVikitekaVelyku salos moai Velyku sala garseja rapanuju pries daugiau nei 400 metu sukurtais moajais akmeninemis statulomis isdestytomis pakranteje Statulu svoris apie 20 tonu aukstis daugiau nei 6 metrai IstorijaKas ir kada tiksliai apgyvendino Velyku sala nera zinoma Manoma kad ja 700 1100 m apgyvendino polinezieciai is Gambije ar Markizu salu Taciau spekuliuojama ir apie ankstesnes datas bei galima indeniska gyventoju kilme Pagal vietine legenda pirmoji gyvenviete buvusi Anakena Del didelio atstumo nuo aplinkiniu salu Velyku saloje susiformavo savita kultura Vienas jos reliktu įspudinga monumentalioji architektura is ugnikalniu bazalto isskaptuotos skulpturos moai ir altoriai ahu taip pat turejo savo rasta Del gyventoju pertekliaus ir resursu stygiaus salos gamta smarkiai nuniokota iskirsti miskai Kilo socialine suirute 1722 m balandzio 5 d per Velykas sala pasieke pimasis europietis olandas Jakobas Rogevenas Per kelerius metus sala aplanke ispanu ir Dzeimso Kuko ekspedicijos Keliautojai pastebejo kad vietine rapanujieciu kultura zlunganti paminklai apleisti Vietiniai gyventojai smarkiai priesinosi bandymams uzimti sala todel tikslesniu duomenu is to laikotarpio nera daug 1862 m į Velyku sala įsiverze Peru vergu prekeiviai Jie nuzude arba paeme į vergija 1500 zmoniu tarp ju ir salos valdovus mokejusius senajį rasta Dauguma pagrobtuju mire kasyklose o sala uzklupo raupu tuberkuliozes epidemijos Dauguma gyventoju zuvo Saloje seimininkavo krikscioniu misionieriai ir aviu augintojai Daug vietiniu gyventoju buvo isvezta į Gambije salas 1877 m cia tegyveno 111 zmoniu 1888 m rugsejo 9 d Polikarpas Toras uzeme Velyku sala ir paskelbe ja Ciles valda Iki XX a vid sala valde karinis Ciles laivynas ir aviu augintojai Nuo 1966 m rapanujieciams suteikta Ciles pilietybe Pastaruoju laikotarpiu vietos gyventojai kovoja uz salos autonomija siekia atsiskirti nuo Valparaiso regiono GeografijaSalos krastovaizdis Velyku sala yra trikampio formos vulkanines kilmes Ilgis 24 6 km plotis iki 12 3 km Salos galuose yra trys uzgesusios ugnikalniu kalderos Rano Kau ir auksciausias 507 m Siu ugnikalniu krateriuose telkso trys ezerai Rano Kau ir Rano Aroi Salia pietvakarinio salos galo yra trys mazos saleles Motu Iti ir Motu Kao Kao Sios saleles kaip ir visa Velyku sala yra ilgo povandeninio kalnagubrio dalis Siam kalnagubriui taip pat priklauso Sala i Gomeso salos keletas povandeniniu ugnikalniu Vulkanizmas Velyku saloje liovesi mazdaug pries 10 tukst metu Nors sala yra netoli tropiku klimatas palyginus nuosaikus Karsciai buna labai retai Tai lemia netoli esanti tekanti saltoji Humbolto srove Liepa rugpjutį vejas is Antarktidos atsaldo ora iki 20 C Salciausias menuo rugpjutis temperatura 18 C Vidutinis metinis krituliu kiekis 1118 mm ziema daznos smarkios liutys Seniau Velyku sala denge dregnieji subtropiku miskai taciau zmoniu buvo iskirsti Nustatyta kad cia augo endemine palme Paschalococos disperta Dabar augalija skurdi lt 30 rusiu sala dengia daugiausia zole su krumoksniais pakrantese auga kokospalmes Dauguma augalu įveista is Amerikos kitu Okeanijos salu Iki apgyvendinant sala cia karaliavo juriniai pauksciai Veliau su zmonemis paplito Įsteigtas Rapanujo nacionalinis parkas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sarasa KulturaKasmet sausio pabaigoje ir vasario pradzioje rengiamas tradicinis Rapanuju festivalis kurio metu is dvieju kandidaciu isrenkama Festivalio karaliene Kiekviena kandidate turi milziniskus palaikymo burius draugus gimines kurie ir susiremia tarpusavyje Rengiamos įvairios rungtys kuriose dalyvauja joms labiausiai tinkantys palaikymo buriu nariai Laimejes atstovas savo kandidatei į karalienes uzdirba tasku Rungciu buna įvairiu kulinariniu choreografiniu muzikiniu drabuziu kurimo drozinejimo is akmens sportiniu ir kitokiu dazniausiai jos susietos su rapanuju tradicijomis Renginys privilioja į sala turistu taciau patys rapanujai jį rengia ne turistu pramogai o laiko renginį tam tikru įrodymu kad nepaisant kolonizacijos ir sumazejusio tikru rapanuju procento saloje ju kultura vis dar egzistuoja Kelias savaites pries festivalį vykdoma klijuojami plakatai su kandidaciu į karalienes veidais SaltiniaiCHILE Administrative Division citypopulation de Vikiteka Velyku sala vaizdine ir garsine medziaga