Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Socialdemokratijos istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Socialdemokratai – platų ideologinį spektrą apimanti politinė srovė, atsiradusi XIX amžiaus viduryje.
Istorija
Po 1848 m. revoliucijų Europoje, darbininkų profesinėms sąjungoms supratus, kad be politinės kovos metodų bus sudėtinga pasiekti pergalių ekonominėje kovoje, pradėjo formuotis pirmosios darbininkų politinės organizacijos. Jeigu iki tol daugumos darbininkų organizacijų ideologiniu pagrindu buvo anarchizmas, pripažinęs tik streikų kovą ir , naudojęs ir kitus ekonominės kovos metodus, tai po 1863 m. sukilimo Lenkijoje ir Lietuvoje susikūręs I Internacionalas darbininkų judėjimą pasuko Parlamentinės kovos keliu.
Socialdemokratų ideologija aprėpė platų filosofinį spektrą. Joje ir sutarė, ir kovojo tarpusavyje marksizmas, lasalizmas, prudonizmas, bernšteinizmas, leninizmas, , reformizmas bei kitos kairiosios ir kairiojo centro ideologijos.
Pirmosiomis socialdemokratinėmis organizacijomis buvo 1863 m. įkurtos Vokietijos visuotinė darbininkų sąjunga ir Vokiečių darbininkų draugijų sąjunga, 1869 m. Vokietijos socialdemokratų darbininkų partija (Eizenachiečiai), 1871 m. Danijos socialdemokratų partija, 1875 m. Vokietijos socialdemokratų partija, 1884 m. Didžiosios Britanijos socialdemokratų federacija, 1888 m. Austrijos socialdemokratų partija, 1889 m. Švedijos socialdemokratų darbininkų partija, 1890 m. Vengrijos socialdemokratų partija, 1891 m. Bulgarijos socialistų partija, 1893 m. Rumunijos socialdemokratų partija ir Lenkijos karalystės socialdemokratija, 1894 m. Nyderlandų socialdemokratų darbininkų partija, 1896 m. Lietuvos socialdemokratų partija, 1897 m. JAV .
Dauguma jų 1889 m. įkūrę II Internacionalą, jau laikėsi reformistinės krypties, priešinosi revoliucinėms nuotaikoms darbininkų judėjime, nepripažino teroristinės kairuoliškos veiklos. Skirtumai ypač išryškėjo Rusijoje valdžią užgrobus radikaliems marksistams.
Po pirmojo pasaulinio karo dešinieji socialdemokratai įkūrė Berno internacionalą, O Vakarų ir Vidurio Europos bei JAV centristai 1921 m. susibūrė į Dviejų su puse internacionalą. 1923 m. abi tarptautinės organizacijos susivienijo į Socialistų Darbininkų Internacionalą.
Šiame internacionale susiformavo trys pagrindinės socialdemokratų partijų grupės – tai:
- Socialistai, naudojantys šiek tiek radikalesnius metodus, laikantys save kairiaisiais, socialinės demokratijos šalininkais. Socialistais vadinasi daugiausia pietinės Europos ir Centrinės Amerikos šalių partijos.
- Leiboristai, veikiantys daugiausia Didžiosios Britanijos sandraugos šalyse ir kitose buvusiose Didžiosios Britanijos kolonijose, taip pat Norvegijoje. Šių partijų narėmis iki šiol likę profesinės sąjungos ar jų susivienijimai.
- Socialdemokratai, laikantys save kairiojo centro demokratinio socializmo politine srove. Socialdemokratais save vadina šiaurinės ir vidurio Europos, pietinių Amerikos šalių, Japonijos, daugelio Afrikos šalių socialdemokratinės partijos.
1918–1939 m., Danijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos, Švedijos, Vokietijos socialdemokratai buvo sudarę vyriausybes, kitose šalyse dalyvavo valdančiosiose koalicijose. Kai kuriose šalyse socialdemokratai pasiekė žymių laimėjimų, ypač Didžiosios depresijos metais. Švedijoje socialdemokratų vyriausybei per dvejus metus pavyko pažaboti ekonominę krizę ir pradėti kurti gerovės valstybę.
Lietuvos socialdemokratai
Socialdemokratų judėjimas Lietuvoje pradėjo formuotis XIX a. pabaigoje pramonės centruose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Gardine, Baltstogėje, Liepojoje. 1861 m. panaikinus baudžiavą, atsivėrė galimybės plėtotis pramonei ir amatams – darbininkai tapo laisvi nuo baudžiavos varžtų. Pradėjo formuotis darbininkų ir darbdavių socialiniai sluoksniai. Tad netrukus iškilo poreikis darbininkams ginti savo interesus organizuotai.
Lietuvoje be ekonominės priespaudos žymią įtaką turėjo ir carinė politinė, tautinė bei religinė priespauda. Netrukus po 1861–1863 m. sukilimo numalšinimo buvo uždrausta spauda lotyniškais rašmenimis, tad netruko susiformuoti ir unikalus tautinis, ekonominis ir socialinis darbininkų judėjimas. Jo poreikį pirmiausia sugebėjo išreikšti ne darbininkai, o smulkūs bajorai ir net dvarininkai. Pirmieji socialdemokratijos idėjų platintojai buvo Liudvikas Janavičius, , , Jonas Ambrozaitis.
Pirmoji Lietuvoje susiformavusi socialdemokratų organizacija buvo lenkų ir lietuvių partija „Proletariatas“, kuriai vadovavo Liudvikas Varynskis ir Liudvikas Janavičius. Pirmoji lietuviška savo kilme organizacija buvo 1887–1893 m. Vilniuje veikusi L. Mikalausko ir Broniaus Urbanavičiaus socialdemokratų grupė, kurios nariai netrukus buvo susekti, suimti ir ištremti į Sibirą. 1893 m. Vilniuje Antakalnio miškuose susirinkę apie 40 darbininkų atšventė Gegužės pirmąją. Tarp šventės organizatorių rusų žandarai savo ataskaitose minėjo ir buvusį Rusijos kariuomenės karininką Eugenijų Spontį.
1894 m. vilniečiai užmezgė ryšius su Kaunu, kur metalo fabrikuose dirbo iš Mažosios Lietuvos atvykę ir jau vokiečių socialdemokratams priklausę darbininkai. Pradėjo kurtis masinės organizacijos. 1891–1897 m. jau veikė Vilniaus žydų darbininkų socialdemokratų grupė, 1893–1896 m. Lietuvių socialdemokratų grupė, 1893–1896 m. Lenkijos socialistų partijos Lietuvos organizacija, „II Proletariato“ partija. 1898 m. savo organizaciją įsisteigė ir Rusijos socialdemokratų darbininkų partija.
Naujų idėjų iš Petrapilio atvežė ten mokslus baigęs ir 1892 m. Vilniuje apsigyvenęs gydytojas Andrius Domaševičius. Jis ir Alfonsas Moravskis su savo grupe pradėjo aktyvią propagandą tarp odininkų, kurpių, stalių, kurie tada dirbdavo po 16 val. per dieną ir neturėjo ne tik jokių teisių, bet ir pakankamai tvirto jų gynėjo. Jų iniciatyva buvo kuriami „kovos iždai“ streikininkams remti, steigiamos profesinės sąjungos, organizuojami streikai.
1896 m. gegužės 1 d. po darbininkų solidarumo mitingo buvo įkurtos Lietuvių socialdemokratų partija ir Lietuvos darbininkų sąjunga. Abiejų organizacijų steigime dalyvavo tie patys žmonės, tiktai į Darbininkų sąjungą susibūrė daugiau lenkų darbininkai, nepatenkinti socialdemokratų partijos „signatarų“ prolietuviškomis nuostatomis, jų siekiu atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, taip pat nepasitikėdami jų dvarininkiška kilme. Pagrindinis Lietuvos socialdemokratų partijos politinis tikslas buvo išdėstytas programos pirmame straipsnyje. Tai savarankiškos demokratiškos respublikos, susidedančios iš Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių laisvos federacijos, siekis.
Ypač nedraugiškai Lietuvių socialdemokratų partijos įsikūrimą sutiko Lenkijos socialistų partija (PPS), kuri norėjo išlaikyti monopolines teises į visų Lietuvos darbininkų organizaciją. Buvo atvejų, kai PPS nariai net policijai įskųsdavo lietuvių socialdemokratus, o jų lyderiai trukdė LSDP tapti Darbininkų Internacionalo nare.
1897 m. įsikūrė Visuotinė žydų darbininkų sąjunga (Bundas), taip pat pripažinęs tautų apsisprendimo teisę ir greitai išplėtęs savo veiklą visoje Lietuvoje ir Lenkijoje. 1900 m. lyg atsvaras šioms „nacionalistinėms“ organizacijoms, buvo įkurta Lenkijos karalystės ir Lietuvos socialdemokratija, nekėlusi nacionalinių klausimų. Be to, 1904–1905 m. Vilniuje, Kaune ir Šiaurės Lietuvoje veikė ir kairuoliška organizacija „Draugas“.
Tiek Lietuvos socialdemokratiniame judėjime, tiek ir visame politinės diferenciacijos fronte pagrindiniai skirtumai buvo ne tarp kairesnių ir dešinesnių pažiūrų, o tarp požiūrio į Lietuvos valstybingumą. Vienos grupės (Bundas) sutiko su Lietuvos autonomija Rusijos sudėtyje, kitos (PPS) siekė Lietuvos ir Lenkijos valstybės atkūrimo, o dauguma lietuvių, susibūrusių į LSDP, siekė nepriklausomos valstybės. Dešiniųjų partijų veikėjai pastarojo kelio nepripažino iki pat 1918 m. vasario 16 d., kai buvo pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės aktas.
Jau 1896 m. Vilniuje streikavo, reikalaudami savo teisių, 300 darbininkų, o 1897 m. įvyko 32 streikai, kuriuose dalyvavo 3542 darbininkai. LSDP išleido daug atsišaukimų lenkų ir lietuvių kalbomis, kviesdama darbininkus burtis draugėn ir siekti geresnio gyvenimo. Pasirodė jų laikraščiai „Lietuvos darbininkas„, „Aidas Lietuvos Darbininkų Gyvenimo“, Genių Dėdės ir Krumplių Jono knygelės. Jas į lietuvių kalbą vertė Maskvos universiteto studentas Baltrus Matusevičius.
Lietuvos socialdemokratai aktyviai dalyvavo 1905–1907 m. metų įvykiuose, Didžiajame Vilniaus Seime, Lietuvos Taryboje, kuriant Lietuvos Respubliką ir savivaldybes, visuose Lietuvos Seimuose, priešinantis Antano Smetonos diktatūrai, sovietinei ir hitlerinei okupacijoms, organizuojant tiek pogrindinę, tiek ir ginkluotą veiklą. LSDP Užsienio delegatūra, socialistų organizacijos JAV, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Australijoje nenutraukė savo veiklos ir emigracijoje, dalyvavo atkuriant Lietuvos nepriklausomybę.
Socialdemokratai šiandien
1951 m. įkurtas Socialistų Internacionalas, priimta programinė Paryžiaus deklaracija, kurios principų laikosi visos socialdemokratinės partijos. Tiesa, kai kurios partijos, nors ir turi savo pavadinimuose šį žodį, pavyzdžiui, Portugalijos socialdemokratų partija, nepripažįstamos nei socialdemokratinėmis, nei socialistinėmis. Socialdemokratai – vyraujanti politinė srovė Europos Sąjungos šalyse. Jie vieni pirmųjų dar XIX a. pabaigoje iškėlė Jungtinės Europos idėją ir nuosekliai ją gynė. Europos Sąjungos ekonominė ir socialinė politika ilgą laiką buvo formuojama socialdemokratų ideologijos pagrindu. Jų pagrindiniai principai yra:
- kiekvieno žmogaus ir kiekvienos tautos laisvė,
- socialinis teisingumas,
- solidarumas,
- lyčių ir galimybių lygybė,
- darnusis vystymasis,
- politinė, ekonominė, socialinė ir .
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Socialdemokratijos istorija, Kas yra Socialdemokratijos istorija? Ką reiškia Socialdemokratijos istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Socialdemokratai platu ideologinį spektra apimanti politine srove atsiradusi XIX amziaus viduryje IstorijaPo 1848 m revoliuciju Europoje darbininku profesinems sajungoms supratus kad be politines kovos metodu bus sudetinga pasiekti pergaliu ekonomineje kovoje pradejo formuotis pirmosios darbininku politines organizacijos Jeigu iki tol daugumos darbininku organizaciju ideologiniu pagrindu buvo anarchizmas pripazines tik streiku kova ir naudojes ir kitus ekonomines kovos metodus tai po 1863 m sukilimo Lenkijoje ir Lietuvoje susikures I Internacionalas darbininku judejima pasuko Parlamentines kovos keliu Socialdemokratu ideologija aprepe platu filosofinį spektra Joje ir sutare ir kovojo tarpusavyje marksizmas lasalizmas prudonizmas bernsteinizmas leninizmas reformizmas bei kitos kairiosios ir kairiojo centro ideologijos Pirmosiomis socialdemokratinemis organizacijomis buvo 1863 m įkurtos Vokietijos visuotine darbininku sajunga ir Vokieciu darbininku draugiju sajunga 1869 m Vokietijos socialdemokratu darbininku partija Eizenachieciai 1871 m Danijos socialdemokratu partija 1875 m Vokietijos socialdemokratu partija 1884 m Didziosios Britanijos socialdemokratu federacija 1888 m Austrijos socialdemokratu partija 1889 m Svedijos socialdemokratu darbininku partija 1890 m Vengrijos socialdemokratu partija 1891 m Bulgarijos socialistu partija 1893 m Rumunijos socialdemokratu partija ir Lenkijos karalystes socialdemokratija 1894 m Nyderlandu socialdemokratu darbininku partija 1896 m Lietuvos socialdemokratu partija 1897 m JAV Dauguma ju 1889 m įkure II Internacionala jau laikesi reformistines krypties priesinosi revoliucinems nuotaikoms darbininku judejime nepripazino teroristines kairuoliskos veiklos Skirtumai ypac isryskejo Rusijoje valdzia uzgrobus radikaliems marksistams Po pirmojo pasaulinio karo desinieji socialdemokratai įkure Berno internacionala O Vakaru ir Vidurio Europos bei JAV centristai 1921 m susibure į Dvieju su puse internacionala 1923 m abi tarptautines organizacijos susivienijo į Socialistu Darbininku Internacionala Siame internacionale susiformavo trys pagrindines socialdemokratu partiju grupes tai Socialistai naudojantys siek tiek radikalesnius metodus laikantys save kairiaisiais socialines demokratijos salininkais Socialistais vadinasi daugiausia pietines Europos ir Centrines Amerikos saliu partijos Leiboristai veikiantys daugiausia Didziosios Britanijos sandraugos salyse ir kitose buvusiose Didziosios Britanijos kolonijose taip pat Norvegijoje Siu partiju naremis iki siol like profesines sajungos ar ju susivienijimai Socialdemokratai laikantys save kairiojo centro demokratinio socializmo politine srove Socialdemokratais save vadina siaurines ir vidurio Europos pietiniu Amerikos saliu Japonijos daugelio Afrikos saliu socialdemokratines partijos 1918 1939 m Danijos Didziosios Britanijos Latvijos Svedijos Vokietijos socialdemokratai buvo sudare vyriausybes kitose salyse dalyvavo valdanciosiose koalicijose Kai kuriose salyse socialdemokratai pasieke zymiu laimejimu ypac Didziosios depresijos metais Svedijoje socialdemokratu vyriausybei per dvejus metus pavyko pazaboti ekonomine krize ir pradeti kurti geroves valstybe Lietuvos socialdemokrataiSocialdemokratu judejimas Lietuvoje pradejo formuotis XIX a pabaigoje pramones centruose Vilniuje Kaune Siauliuose Gardine Baltstogeje Liepojoje 1861 m panaikinus baudziava atsivere galimybes pletotis pramonei ir amatams darbininkai tapo laisvi nuo baudziavos varztu Pradejo formuotis darbininku ir darbdaviu socialiniai sluoksniai Tad netrukus iskilo poreikis darbininkams ginti savo interesus organizuotai Lietuvoje be ekonomines priespaudos zymia įtaka turejo ir carine politine tautine bei religine priespauda Netrukus po 1861 1863 m sukilimo numalsinimo buvo uzdrausta spauda lotyniskais rasmenimis tad netruko susiformuoti ir unikalus tautinis ekonominis ir socialinis darbininku judejimas Jo poreikį pirmiausia sugebejo isreiksti ne darbininkai o smulkus bajorai ir net dvarininkai Pirmieji socialdemokratijos ideju platintojai buvo Liudvikas Janavicius Jonas Ambrozaitis Pirmoji Lietuvoje susiformavusi socialdemokratu organizacija buvo lenku ir lietuviu partija Proletariatas kuriai vadovavo Liudvikas Varynskis ir Liudvikas Janavicius Pirmoji lietuviska savo kilme organizacija buvo 1887 1893 m Vilniuje veikusi L Mikalausko ir Broniaus Urbanaviciaus socialdemokratu grupe kurios nariai netrukus buvo susekti suimti ir istremti į Sibira 1893 m Vilniuje Antakalnio miskuose susirinke apie 40 darbininku atsvente Geguzes pirmaja Tarp sventes organizatoriu rusu zandarai savo ataskaitose minejo ir buvusį Rusijos kariuomenes karininka Eugeniju Spontį 1894 m vilnieciai uzmezge rysius su Kaunu kur metalo fabrikuose dirbo is Mazosios Lietuvos atvyke ir jau vokieciu socialdemokratams priklause darbininkai Pradejo kurtis masines organizacijos 1891 1897 m jau veike Vilniaus zydu darbininku socialdemokratu grupe 1893 1896 m Lietuviu socialdemokratu grupe 1893 1896 m Lenkijos socialistu partijos Lietuvos organizacija II Proletariato partija 1898 m savo organizacija įsisteige ir Rusijos socialdemokratu darbininku partija Nauju ideju is Petrapilio atveze ten mokslus baiges ir 1892 m Vilniuje apsigyvenes gydytojas Andrius Domasevicius Jis ir Alfonsas Moravskis su savo grupe pradejo aktyvia propaganda tarp odininku kurpiu staliu kurie tada dirbdavo po 16 val per diena ir neturejo ne tik jokiu teisiu bet ir pakankamai tvirto ju gynejo Ju iniciatyva buvo kuriami kovos izdai streikininkams remti steigiamos profesines sajungos organizuojami streikai 1896 m geguzes 1 d po darbininku solidarumo mitingo buvo įkurtos Lietuviu socialdemokratu partija ir Lietuvos darbininku sajunga Abieju organizaciju steigime dalyvavo tie patys zmones tiktai į Darbininku sajunga susibure daugiau lenku darbininkai nepatenkinti socialdemokratu partijos signataru prolietuviskomis nuostatomis ju siekiu atkurti nepriklausoma Lietuvos valstybe taip pat nepasitikedami ju dvarininkiska kilme Pagrindinis Lietuvos socialdemokratu partijos politinis tikslas buvo isdestytas programos pirmame straipsnyje Tai savarankiskos demokratiskos respublikos susidedancios is Lietuvos Lenkijos ir kitu saliu laisvos federacijos siekis Ypac nedraugiskai Lietuviu socialdemokratu partijos įsikurima sutiko Lenkijos socialistu partija PPS kuri norejo islaikyti monopolines teises į visu Lietuvos darbininku organizacija Buvo atveju kai PPS nariai net policijai įskusdavo lietuviu socialdemokratus o ju lyderiai trukde LSDP tapti Darbininku Internacionalo nare 1897 m įsikure Visuotine zydu darbininku sajunga Bundas taip pat pripazines tautu apsisprendimo teise ir greitai ispletes savo veikla visoje Lietuvoje ir Lenkijoje 1900 m lyg atsvaras sioms nacionalistinems organizacijoms buvo įkurta Lenkijos karalystes ir Lietuvos socialdemokratija nekelusi nacionaliniu klausimu Be to 1904 1905 m Vilniuje Kaune ir Siaures Lietuvoje veike ir kairuoliska organizacija Draugas Tiek Lietuvos socialdemokratiniame judejime tiek ir visame politines diferenciacijos fronte pagrindiniai skirtumai buvo ne tarp kairesniu ir desinesniu paziuru o tarp poziurio į Lietuvos valstybinguma Vienos grupes Bundas sutiko su Lietuvos autonomija Rusijos sudetyje kitos PPS sieke Lietuvos ir Lenkijos valstybes atkurimo o dauguma lietuviu susiburusiu į LSDP sieke nepriklausomos valstybes Desiniuju partiju veikejai pastarojo kelio nepripazino iki pat 1918 m vasario 16 d kai buvo pasirasytas Lietuvos nepriklausomybes aktas Jau 1896 m Vilniuje streikavo reikalaudami savo teisiu 300 darbininku o 1897 m įvyko 32 streikai kuriuose dalyvavo 3542 darbininkai LSDP isleido daug atsisaukimu lenku ir lietuviu kalbomis kviesdama darbininkus burtis draugen ir siekti geresnio gyvenimo Pasirode ju laikrasciai Lietuvos darbininkas Aidas Lietuvos Darbininku Gyvenimo Geniu Dedes ir Krumpliu Jono knygeles Jas į lietuviu kalba verte Maskvos universiteto studentas Baltrus Matusevicius Lietuvos socialdemokratai aktyviai dalyvavo 1905 1907 m metu įvykiuose Didziajame Vilniaus Seime Lietuvos Taryboje kuriant Lietuvos Respublika ir savivaldybes visuose Lietuvos Seimuose priesinantis Antano Smetonos diktaturai sovietinei ir hitlerinei okupacijoms organizuojant tiek pogrindine tiek ir ginkluota veikla LSDP Uzsienio delegatura socialistu organizacijos JAV Didziojoje Britanijoje Kanadoje Australijoje nenutrauke savo veiklos ir emigracijoje dalyvavo atkuriant Lietuvos nepriklausomybe Socialdemokratai siandien1951 m įkurtas Socialistu Internacionalas priimta programine Paryziaus deklaracija kurios principu laikosi visos socialdemokratines partijos Tiesa kai kurios partijos nors ir turi savo pavadinimuose sį zodį pavyzdziui Portugalijos socialdemokratu partija nepripazįstamos nei socialdemokratinemis nei socialistinemis Socialdemokratai vyraujanti politine srove Europos Sajungos salyse Jie vieni pirmuju dar XIX a pabaigoje iskele Jungtines Europos ideja ir nuosekliai ja gyne Europos Sajungos ekonomine ir socialine politika ilga laika buvo formuojama socialdemokratu ideologijos pagrindu Ju pagrindiniai principai yra kiekvieno zmogaus ir kiekvienos tautos laisve socialinis teisingumas solidarumas lyciu ir galimybiu lygybe darnusis vystymasis politine ekonomine socialine ir