Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Mana angl Mannea akadų kalba Mannai urartų kalba Mana senovinė valstybė egzistavusi X VII a pr m e dabartinio Irano teri
Mana (valstybė)
Mana (angl. Mannea, akadų kalba: Mannai, urartų kalba: Mana) – senovinė valstybė, egzistavusi X–VII a. pr. m. e. dabartinio Irano teritorijoje (Pietų Azerbaidžane), kurios politinis ir kultūrinis centras buvo į pietus nuo Urmijos ežero (dabartinė Vakarų Azerbaidžano provincija). Klestėjimo laikais VIII–VII a. pr. m. e. ji valdė didžiąją dalį istorinio Zamua regiono šiauriniame Zagrose ir dalį istorinio Azerbaidžano.
| Mana | ||||
| ||||
| Manos provincijos ir aplinkinės šalys | ||||
| Sostinė | ||||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Istorija | ||||
| - Įkūrimas | X a. pr. m. e. m. | |||
| - Žlugimas | 616 m. pr. m. e. m. | |||
Kadangi Manos gyventojai neturėjo rašto, neišliko jų kalbos įrašų. Visa informacija apie Maną yra paremta jos vakarinių kaimynių Urartu (šiaurės vakaruose) ir Asirijos (vakaruose) imperijų šaltiniais.
Raida
Mana buvo viena iš daugybės smulkių valstybėlių, susiformavusių istoriniame Zamua regione. Ji koncentravosi derlingame upės slėnyje ir palyginti su aplinkinėmis kalnų valstybėmis buvo turtingesnė ir stipresnė. Tuometiniuose asirų tekstuose ji buvo vadinama Manaš arba Munna. Iki 820 m. pr. m. e. ji jau valdė palyginus dideles teritorijas aplink tvirtovę, kuri kartais tapatinama su Kalaiči archeologine vietove. Asirų tekstai mini, kad Mana jau tada valdė Teurli, Sunbi, Messi, Kumurdi, Dali vietoves.
Kadangi dėl Zamua per IX–VIII a. konkuravo dvi kaimyninės imperijos – Asirija ir Urartu, tai skatino krašto konsolidaciją, ir prielaidos susidaryti stipriai valstybei susidarė VIII a. pr. m. e. vidurio, laikinai nausilpus abiem kaimynėms. VIII a. pr. m. e. II pusėje, pasibaigus Urartu viešpatavimui, ji aktyviai išplėtė savo teritorijas, valdant karaliui Iranzu (740–719). Siekdamas išvengti Urartu valdžios, Iranzu sudarė sąjungą su Asirija, ir tokiu būdu sėkmingai laviravo tarp dviejų galybių. Nors Asirija jo laikais prisijungė žemes piečiau (t. y. Paršua), Mana išsaugojo nepriklausomybę.
Baigiantis Iranzu valdymui prasidėjo atskirų provincijų bruzdėjimai, kuriuos padėjo malšinti Asirija. Po karaliaus mirties į sostą sėdo jo sūnus Aza. Tačiau provincijų gubernatoriai pradėjo sukilimą ir jį nužudė. Į reikalus įsikišo Asirija, kuri numalšino maištą ir pasodino į Manos sostą kitą Iranzu sūnų – Ulusunu. Šis, vengdamas Asirijos įsigalėjimo, sudarė anti-asirišką koaliciją su kaimynėmis Alabrija ir Karala, bet pralaimėjo, ir Mana buvo nusiaubta, bet išsaugojo nepriklausomybę. Tik pietinės provincijos buvo prijungtos prie Asirijos kaip Harši provincija.
Nuo VII a. pr. m. e. pradžios minimi Manos teritorijoje klestėję klajokliai , kurie sudarė sąjungą su Mana ir bandė veržtis į Asiriją, bet 679 m. pr. m. e. galutinai sutramdyti jungtinėmis Asirijos ir Urartijos pajėgomis.
| Senovės Persijos istorija |
| Elamas, |
| Kasitai, Mana |
| Senovės Irano regionai: |
| Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija, Fergana, Turanas |
| Medijos imperija |
| Achemenidų imperija |
| Makedonijos imperija |
| Seleukidai, Graikai-baktrai |
| Partai, Kušanai |
| Sasanidai, Eftalitai |
| Irano istorija, Afganistano istorija |
Apie 676 m. pr. m. e. Mana vėl tapo nepriklausoma valdant karaliui Achšeri, tačiau jo laikais valstybę siaubė tie patys kimerai (ar skitai), kurie vėliau sunaikino ir Urartiją. Tai vedė valstybę į nusilpimą. 660 m. pr. m. e. Asirijos užėmė Manos sostinę ir pavertė ją savo vasale. Netrukus Achšeri buvo nužudytas valstiečių sukilimo metu ir į sostą sėdo paskutinis žinomas Manos karalius – Uali. Vėliau Mana susivienijo su Asirija prieš bendrą priešę rytuose – Mediją, tačiau 616 m. pr. m. e. ši nukariavo Maną, taip pabaigdama jos istoriją. Nežinomos kilmės Manos gyventojai buvo įjungti į Medijos teritoriją ir vėliau traktuoti kaip Medijos regiono dalis.
Administravimas
Mana nebuvo vieninga valstybė, o greičiau federacija, kontroliuojama iš sostinės Izirtu (tiksli vieta nėra žinoma). Provincijos (arba vasalinės valstybėlės) buvo valdomos „gubernatorių“ (ak.: šaknu). Iranzu laikais be centrinės teritorijos valstybę sudarė šios provincijos:
- Surikaš – lygumos šiaurėje, į pietus nuo Urmijos. Turbūt jai priklausė (Ida) tvirtovė (prie dab. Mahabado);
- Uišdiš (Uyšti) – lygumos į pietryčius nuo Urmijos. Tikriausiai jai priklausė archeologinė vietovė. 716 m. pr. m. e. minimas jos gubernatorius Bagdattu
- Messi – pietinis regionas greičiausiai su centru . Gali būti, kad 716 m. pr. m. e. ją valdė vietininkas Daiukku;
- Zikirtu – rytuose, 716 m. pr. m. e. minimas jos gubernatorius Metatti;
- Andija dar toliau rytuose (dab. Zandžano provincijos) vakarinė dalis). 716 m. pr. m. e. minimas jos gubernatorius Telusina;
Didžiausio išsiplėtimo laikais Manai galėjo priklausyti ir labiau nutolusios valstybėlės-regionai:
- Gilzanas (į vakarus nuo Urmijos);
- Subi (į rytus nuo Urmijos, lyguma ties Tabrizu);
- (žinomas jos valdovas Itti) ir (žinomas jos valdovas Aššurle) (vakaruose);
- (toli pietuose) ir kt.
Visuomenė ir kultūra
Skirtingai nei kitose Artimųjų Rytų visuomenėse, manoma, kad Manoje nemažą įtaką turėjo liaudis, nes valdovas valdė remdamasis senių taryba. Panašiai, kaip kai kuriose kitose šalyse (senoji Hetitų imperija, ankstyvosios Šumero valstybės, churitų miestai-valstybės) vietos valdymo santvarką galima apibūdinti kaip archainę oligarchiją.
Nėra žinoma, kokia kalba kalbėjo Manos gyventojai, nors manoma, kad tai buvo etniškai labai marga karalystė, kurioje gyveno ir , ir medai, ir kitos indoeuropiečių bei ne-indoeuropiečių tautos. Dėl valstybę sukūrusios tautos (mannaeans), dalis mokslininkų iškėlė hipotezę apie iranėnišką jos kilmę. Tuo atveju jie būtų giminingi medams. Kita teorija laiko juos senųjų Armėnijos kalnyno gyventojų churitų atšaka (kaip ir urartus).
Mana garsėjo savo žirgais, kurie turėjo paklausą Mesopotamijoje.
Žinomi valdovai
- Iranzu (740–719 m. pr. m. e.)
- Aza (718–716 m. pr. m. e.)
- Ulusunu (716–680 m. pr. m. e.)
- Achšeri (675–650 m. pr. m. e.)
- Uali (650–630 m. pr. m. e.)
Bibliografija
- William Bayne Fisher, Ilya Gershevitch. 1985. The Cambridge history of Iran. The Median and Achaemenian periods, Cambridge University Press, p. 73.
- William Bayne Fisher, Ilya Gershevitch. 1985. The Cambridge history of Iran. The Median and Achaemenian periods, Cambridge University Press, p. 81.
- William Bayne Fisher, Ilya Gershevitch. 1985. The Cambridge history of Iran. The Median and Achaemenian periods, Cambridge University Press, p. 73.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mana (valstybė), Kas yra Mana (valstybė)? Ką reiškia Mana (valstybė)?
Mana angl Mannea akadu kalba Mannai urartu kalba Mana senovine valstybe egzistavusi X VII a pr m e dabartinio Irano teritorijoje Pietu Azerbaidzane kurios politinis ir kulturinis centras buvo į pietus nuo Urmijos ezero dabartine Vakaru Azerbaidzano provincija Klestejimo laikais VIII VII a pr m e ji valde didziaja dalį istorinio Zamua regiono siauriniame Zagrose ir dalį istorinio Azerbaidzano ManaX a pr m e 616 m pr m e Location of ManaManos provincijos ir aplinkines salysSostineValdymo forma monarchijaIstorija Įkurimas X a pr m e m Zlugimas 616 m pr m e m Kadangi Manos gyventojai neturejo rasto neisliko ju kalbos įrasu Visa informacija apie Mana yra paremta jos vakariniu kaimyniu Urartu siaures vakaruose ir Asirijos vakaruose imperiju saltiniais RaidaMana buvo viena is daugybes smulkiu valstybeliu susiformavusiu istoriniame Zamua regione Ji koncentravosi derlingame upes slenyje ir palyginti su aplinkinemis kalnu valstybemis buvo turtingesne ir stipresne Tuometiniuose asiru tekstuose ji buvo vadinama Manas arba Munna Iki 820 m pr m e ji jau valde palyginus dideles teritorijas aplink tvirtove kuri kartais tapatinama su Kalaici archeologine vietove Asiru tekstai mini kad Mana jau tada valde Teurli Sunbi Messi Kumurdi Dali vietoves Kadangi del Zamua per IX VIII a konkuravo dvi kaimynines imperijos Asirija ir Urartu tai skatino krasto konsolidacija ir prielaidos susidaryti stipriai valstybei susidare VIII a pr m e vidurio laikinai nausilpus abiem kaimynems VIII a pr m e II puseje pasibaigus Urartu viespatavimui ji aktyviai isplete savo teritorijas valdant karaliui Iranzu 740 719 Siekdamas isvengti Urartu valdzios Iranzu sudare sajunga su Asirija ir tokiu budu sekmingai laviravo tarp dvieju galybiu Nors Asirija jo laikais prisijunge zemes pieciau t y Parsua Mana issaugojo nepriklausomybe Baigiantis Iranzu valdymui prasidejo atskiru provinciju bruzdejimai kuriuos padejo malsinti Asirija Po karaliaus mirties į sosta sedo jo sunus Aza Taciau provinciju gubernatoriai pradejo sukilima ir jį nuzude Į reikalus įsikiso Asirija kuri numalsino maista ir pasodino į Manos sosta kita Iranzu sunu Ulusunu Sis vengdamas Asirijos įsigalejimo sudare anti asiriska koalicija su kaimynemis Alabrija ir Karala bet pralaimejo ir Mana buvo nusiaubta bet issaugojo nepriklausomybe Tik pietines provincijos buvo prijungtos prie Asirijos kaip Harsi provincija Nuo VII a pr m e pradzios minimi Manos teritorijoje klesteje klajokliai kurie sudare sajunga su Mana ir bande verztis į Asirija bet 679 m pr m e galutinai sutramdyti jungtinemis Asirijos ir Urartijos pajegomis Senoves Persijos istorijaElamas Kasitai ManaSenoves Irano regionai Persija Medija Hirkanija Parta Margiana Baktrija Sogdas Chorezmas Arija Arachosija Drangiana Gedrosija Fergana TuranasMedijos imperijaAchemenidu imperijaMakedonijos imperijaSeleukidai Graikai baktraiPartai KusanaiSasanidai EftalitaiIrano istorija Afganistano istorija Apie 676 m pr m e Mana vel tapo nepriklausoma valdant karaliui Achseri taciau jo laikais valstybe siaube tie patys kimerai ar skitai kurie veliau sunaikino ir Urartija Tai vede valstybe į nusilpima 660 m pr m e Asirijos uzeme Manos sostine ir paverte ja savo vasale Netrukus Achseri buvo nuzudytas valstieciu sukilimo metu ir į sosta sedo paskutinis zinomas Manos karalius Uali Veliau Mana susivienijo su Asirija pries bendra priese rytuose Medija taciau 616 m pr m e si nukariavo Mana taip pabaigdama jos istorija Nezinomos kilmes Manos gyventojai buvo įjungti į Medijos teritorija ir veliau traktuoti kaip Medijos regiono dalis AdministravimasMana ir jos provincijos Mana nebuvo vieninga valstybe o greiciau federacija kontroliuojama is sostines Izirtu tiksli vieta nera zinoma Provincijos arba vasalines valstybeles buvo valdomos gubernatoriu ak saknu Iranzu laikais be centrines teritorijos valstybe sudare sios provincijos Surikas lygumos siaureje į pietus nuo Urmijos Turbut jai priklause Ida tvirtove prie dab Mahabado Uisdis Uysti lygumos į pietrycius nuo Urmijos Tikriausiai jai priklause archeologine vietove 716 m pr m e minimas jos gubernatorius Bagdattu Messi pietinis regionas greiciausiai su centru Gali buti kad 716 m pr m e ja valde vietininkas Daiukku Zikirtu rytuose 716 m pr m e minimas jos gubernatorius Metatti Andija dar toliau rytuose dab Zandzano provincijos vakarine dalis 716 m pr m e minimas jos gubernatorius Telusina Didziausio issipletimo laikais Manai galejo priklausyti ir labiau nutolusios valstybeles regionai Gilzanas į vakarus nuo Urmijos Subi į rytus nuo Urmijos lyguma ties Tabrizu zinomas jos valdovas Itti ir zinomas jos valdovas Assurle vakaruose toli pietuose ir kt Visuomene ir kulturaSkirtingai nei kitose Artimuju Rytu visuomenese manoma kad Manoje nemaza įtaka turejo liaudis nes valdovas valde remdamasis seniu taryba Panasiai kaip kai kuriose kitose salyse senoji Hetitu imperija ankstyvosios Sumero valstybes churitu miestai valstybes vietos valdymo santvarka galima apibudinti kaip archaine oligarchija Nera zinoma kokia kalba kalbejo Manos gyventojai nors manoma kad tai buvo etniskai labai marga karalyste kurioje gyveno ir ir medai ir kitos indoeuropieciu bei ne indoeuropieciu tautos Del valstybe sukurusios tautos mannaeans dalis mokslininku iskele hipoteze apie iraneniska jos kilme Tuo atveju jie butu giminingi medams Kita teorija laiko juos senuju Armenijos kalnyno gyventoju churitu atsaka kaip ir urartus Mana garsejo savo zirgais kurie turejo paklausa Mesopotamijoje Zinomi valdovaiVikiteka Mana valstybe vaizdine ir garsine medziagaIranzu 740 719 m pr m e Aza 718 716 m pr m e Ulusunu 716 680 m pr m e Achseri 675 650 m pr m e Uali 650 630 m pr m e BibliografijaWilliam Bayne Fisher Ilya Gershevitch 1985 The Cambridge history of Iran The Median and Achaemenian periods Cambridge University Press p 73 William Bayne Fisher Ilya Gershevitch 1985 The Cambridge history of Iran The Median and Achaemenian periods Cambridge University Press p 81 William Bayne Fisher Ilya Gershevitch 1985 The Cambridge history of Iran The Median and Achaemenian periods Cambridge University Press p 73