Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Saulės mūšisSpėjama Saulės mūšio vieta Jauniūnai Joniškio rajonasData 1236 m rugsėjo 22 d Vieta Jauniūnai Joniškio rajon
Saulės mūšis
| Saulės mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
Spėjama Saulės mūšio vieta, Jauniūnai, Joniškio rajonas | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Žemaičiai | Kalavijuočių ordinas | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Vykintas | magistras Folkvinas Naumburgietis † | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| 4500 | 3000 | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| 1200 | magistras Folkvinas Naumburgietis 48–60 riterių, 2700 kareivių | ||||||
Saulės mūšis (Šiaulių mūšis) – mūšis, įvykęs 1236 m. rugsėjo 22 d. tarp žemaičių ir Kalavijuočių ordino kariuomenės, kuriame buvo sutriuškintas Kalavijuočių ordinas ir pristabdyta vokiečių karinių-religinių ordinų ekspansija į baltų žemes.
Priešistorė
Kalavijuočių ordinas, vadovaujamas magistro Folkvino Naumburgiečio, tuo metu turėjo sunkumų dėl sumažėjusių pajamų ir karinių pajėgų stygiaus. Apie 80 nuolatinių riterių turėjusiam ordinui sunkiai sekėsi kontroliuoti didelę teritoriją nuo Suomijos įlankos iki Dauguvos. Nors ordino magistras Folkvinas mėgino užsitikrinti teritorijos kontrolę, 1231 m. jis net pasiūlė susijungti su Kryžiuočių ordinu, popiežiaus legatai jį ragino plėsti užkariautą teritoriją. Šio nesutarimo rezultatu laikytina ir 1236 m. kampanija: popiežius Grigalius IX 1236 m. vasario 19 d. paskelbė kryžiaus žygį prieš Lietuvą, pavasario pabaigoje į Rygą susirinko vokiečių riteriai, žymiausiais kurių buvo grafai Teodorikas fon Hazeldorfas ir Heinrichas fon Danenbergas, su savo kariuomenėmis, tačiau pats žygis dėl įvairių nesutarimų prasidėjo tik rugsėjo mėn.
Mūšis
Žygio pradžia buvo sėkminga kalavijuočiams – 1236 m. rugsėjį, kaip ir metais anksčiau įvykusio žygio į Nalšios žemę atveju, Folkvinas, remiamas iš Vokietijos atvykusių kryžininkų ir Pskovo respublikos kariaunos, įsiveržė į Žemaitiją, nusiaubė plačią teritoriją ir su grobiu traukėsi atgal į Rygą.
Mūšis vyko netoli dabartinio Šiaulių miesto, pagal labiausiai pagrįstą hipotezę (S. Zajančkovskis, Zenonas Ivinskis, Romas Batūra) – Mūšos ir Tautinio santakoje (ties dabartiniu Jauniūnų kaimu, Joniškio rajonas). Eiliuotoji Livonijos kronika nurodo, kad mūšis įvyko, kalavijuočiams grįžtant nuo Soule, Hermano Vartbergės kronika rašo, kad mūšis vyko in terram Sauleorum. Mūšis įvyko ankstyvą rytą.
Kalavijuočiams ir jų talkininkams grįžtant, prie upės brastos jie sutiko žemaičių karius. Nenorėdami rizikuoti ir prarasti savo žirgus pelkėtoje vietovėje, kryžininkai atsisakė kovoti ne raiti ir žygio dalyviai buvo priversti pasilikti nakvynei. Kitą rytą žemaičiai, vadovaujami kunigaikščio Vykinto, puolė kalavijuočius. Manoma, kad lengvai ginkluoti kalavijuočių vadovaujami vietiniai Livonijos kariai pabėgo iš mūšio lauko, o sunkiai ginkluoti riteriai, įskaitant magistrą Folkviną, buvo išžudyti.
Po šio mūšio Kalavijuočių ordinas nebeatsigavo ir 1237 m. buvo įjungtas į Vokiečių ordiną.
Istorinė atmintis
1987 m. gruodžio 22 d. Lietuvos SSR kultūros ministerijos kolegijos nutarimu Saulės mūšio laukas Jauniūnų kaime įrašytas į Respublikos istorijos paminklų sąrašą. Kasmet Jauniūnuose ir Šiauliuose, o kas 5 metai ir Lietuvos sostinėje rengiami šiam svarbiam istoriniam įvykiui skirti minėjimai ir šventės.
2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio dieną – rugsėjo 22-ąją – paskelbė Baltų vienybės diena.
2006 m. sukurtas dviejų dalių dokumentinis filmas „Saulės mūšis“ (režisierius Saulius Bartkus, scenarijaus autorius Gintaras Songaila).
Monumentas saulės mūšiui
1995 m. Lietuvos kultūros fondo Šiaulių miesto skyriaus taryba, jos pirmininko Huberto Smilgio iniciatyva kartu su Joniškio rajono ir Šiaulių miesto savivaldybėmis paskelbė Saulės mūšio įamžinimo idėjos konkursą. 1996 m. komisija (pirmininkas Kazimieras Šavinis) pirmą konkurso vietą skyrė architektės memorialinio parko projektui. Pagal šį projektą paminklui buvo paskirtas 3,97 ha sklypas apie 100 m į pietvakarius nuo K. Aliulio sodybos. Šiaulių Aušros muziejus (archeologė Birutė Salatkienė) atliko tyrimus būsimo memorialo lauke. K. Aliulio žemėje yra senkapiai (IP 1230A), todėl reikėjo patikrinti, ar jų dalis neįeina į būsimo paminklo plotą. Nors šių žvalgomųjų tyrinėjimų tikslas nebuvo mūšio vietos nustatymas, reikėjo įsitikinti, ar būsimo paminklo vietoje nėra likę kokių nors mūšio pėdsakų. Žvalgomieji tyrinėjimai atlikti 1997 m. Tyrinėjimų vietoje buvo iškasti 223 1x1 m dydžio šurfai. Jie buvo išdėstyti linijomis 10 m atstumu viena nuo kito, skersai ir išilgai lauko, skirto paminklui. Vėliau buvo iškastos dar 6 perkasos. Iš viso ištirtas 247 m² plotas.
Kasinėjimai parodė, kad tyrinėtame plote yra uždurpėjusio ežero pakraštys, jo smėlėta pakrantė ir molingas krantas. Nei ežere, nei pakrantėje nebuvo aptikta jokių žmonių veiklos pėdsakų. Ant molingo kranto penkiose vietose buvo aptiktos 6 ugniavietės. Jų aplinkoje neaptikta kultūrinio sluoksnio. Jos visos buvo po armeniu, ant įžemio. Keletui ugniaviečių buvo iškastos duobės, o kitose ugnis buvo deginta tiesiog ant žemės. Ugniavietės buvo pailgos ar apvalios, nuo 60x70 cm iki 1,5x2,8 m dydžio. Keleto jų pjūviai plokšti, 10 cm gylio, o kitoms iškastos duobės. Tokių ugniaviečių pjūviai pusapvaliai, o gylis 30 cm. Nei ugniavietėse, nei jų aplinkoje nebuvo rasta jokių radinių. Tyrinėto ploto PV kampe buvo pastebėta, kad smėlėta buvusio ežero pakrantė išnyksta ir už molingo kranto iš karto pasirodo storas durpių sluoksnis.
Saulės mūšio pergalės meninio akcento – skulptūros konkursą 1998 m. laimėjo skulptoriaus Vytauto Naručio projektas, pagal kurį paminklą sudaro trys senovės baltų simboliai: saulė, žemė ir karaliaus valdžia, įkūnijantį pastovumą. 2005 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos Seime, Konstitucijos salėje, o 2008 m. vasario 28 d. Joniškio rajono savivaldybėje organizuoti forumai „Lietuvos valstybės istorinio įvykio – Saulės mūšio pergalės įamžinimas ir 770-metis bei Lietuvos vardo 1000-mečio jubiliejus“. Priimtoje rezoliucijoje LR Seimo ir Vyriausybės prašoma visokeriopai remti Lietuvos valstybės istorinio įvykio – Saulės mūšio pergalės įamžinimą, o Šiaulių apskrities Viršininko administracijos ir Joniškio rajono savivaldybės – kuo skubiau išpirkti žemės sklypą, atnaujinti ir užbaigti projektavimo ir pradėti Saulės mūšio įamžinimo bei memorialo statybos darbus. 2005 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė mūšio vietą nutarė įamžinti memorialiniu kompleksu ir numatė skirti 2 179 000 litų. Projekto autorė V. Taujanskienė, pasikvietusi į talką architektą A. Černiauską ir jo vadovaujamą jaunų architektų grupę, išlaikydami pagrindinius projekto parametrus, ženkliai patobulino ir pakoregavo esamą projektą: atsirado vandens motyvas (sąsajos su anuo laikmečiu – archeologų atrasta, jog prieš daugelį amžių vietovė buvusi vandeninga, o dar seniau – toje vietoje būta ežero pakrantės); suprojektuota ryški vertikali detalė – saulės laikrodžio dvidešimt devynių metrų aukščio špilis, matomas nuo pagrindinio magistralinio kelio Ryga – Šiauliai – Karaliaučius; esmingai pakito reljefo ir erdvių formavimo elementai. Kadangi kitų Lietuvai lemtingų mūšių vietų dabartinėje Lietuvos teritorijoje nėra, monumentas turėtų būti skirtas visiems Lietuvos mūšiams atminti. Tačiau, Vyriausybei neskiriant pažadėtų lėšų, monumento iki 775 mūšio metinių užbaigti nepavyko.
- Atminimo lenta
- Spėjama mūšio vieta
- Tautinys ties Jauniūnais
- Tautinio ir Mūšos santaka
- Statomas monumentas Lietuvos mūšiams atminti 2010 m.
-
- Vainikas Saulės mūšio ir kunigaikščio Vykinto atminimui. Liucija Bertulienė, Hubertas Smilgys, Romas Batūra
- Saulės mūšio memorialo statyba 2011 m.
Šaltiniai
- Livonijas kronikas I. daļa., Kristīgas ticības sākšanās un kristīga valdīšana; īsas ziņas par zemes īpašībām.
- Михаил Бредис, Елена Тянина. Крестовый поход на Русь, Москва: Алгоритм, 2007. – ISBN 978-5-9265-0463-4
- Хрусталёв, Денис Григорьевич. Русь и Ливония. „Новые игроки“: Тевтонский орден и монголы, 1233–1239 гг // Северные крестоносцы. Русь в борьбе за сферы влияния в восточной Прибалтике XII–XIII вв, p. 210–230.
- Volkwin/Folkwin (-1236), BBLd – Baltisches Biografisches Lexikon digital.
- Romas Batūra. Lietuvos pergalė Šiaulių (Saulės) mūšyje 1236 m., Šiauliai: Saulės delta, 2005, p. 17-23. – ISBN 9955-522-54-2
- Romas Batūra. ten pat, p. 12.
- https://pasauliolietuvis.lt/baltu-vienybes-ugnis-naisiu-zemeje/
- https://www.lrytas.lt/kultura/istorija/2007/04/05/news/misija-ir-komercija-ar-istorija-patraukli-preke--5965771
- Birutė Salatkienė. Žvalgomieji tyrinėjimai spėjamoje Saulės mūšio vietoje. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996/1997. – 1998, p. 468–469.
- Hubertas Smilgys. Saulės mūšio įamžinimo darbai ir realybė.[neveikianti nuoroda]
Literatūra
- Zenonas Ivinskis. Saulės-Šiaulių kautynės 1236 m. ir jų reikšmė, Karo archyvas, 1936, t. 7, p. 5-50 Epaveldas.lt
- Ignas Jonynas. Kautynės netoli Saulės, Lietuvos aidas, 1936 m. rugsėjo 26, 28, 29, 30, spalio 1, 2 Epaveldas.lt
- Kazimieras Paunksnis. Saulės mūšis 1236 m., Akademikas, 1936, nr. 3, p. 73-74 Epaveldas.lt; nr. 4, p. 94-96 Epaveldas.lt
- Antanas Vasys-Vasiliauskas. Saulės kautynės, Mūsų žinynas, 1936, nr. 139, p. 300–310 Epaveldas.lt
- Arūnas Gumuliauskas. Saulės mūšis. – Šiauliai: Delta, 1991. – 40 p.: iliustr.
- Lietuvos pergalė Šiaulių (Saulės) mūšyje 1236 m.: mūšio tarptautinė reikšmė, atminties tradicija, mūšio laukas ir memorialas (sud. Romas Batūra). – Šiauliai: Saulės delta, 2005. – 138 p.: iliustr. – ISBN 9955-522-54-2
- Livonijas kronikas I. daļa., Kristīgas ticības sākšanās un kristīga valdīšana; īsas ziņas par zemes īpašībām.
- Sakmė apie Saulės mūšį: scenarijus, skirtas Saulės mūšio 775-osioms metinėms (sud. Dalia Ramanauskaitė-Antanaitienė, iliustravo Romena Budrienė). – Šiauliai: Lucilijus, 2011. – 32 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-32-124-8
- Baranauskas T., Zabiela G. Saulės mūšio pėdsakų paieškos. Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 2016. – 64 p., ISBN 978-609-95900-0-4
- Хрусталёв, Денис Григорьевич. Русь и Ливония. „Новые игроки“: Тевтонский орден и монголы, 1233–1239 гг // Северные крестоносцы. Русь в борьбе за сферы влияния в восточной Прибалтике XII–XIII вв.
- Volkwin/Folkwin (-1236), BBLd – Baltisches Biografisches Lexikon digital.
Nuorodos
- Tomas Baranauskas. Ar priminsime Europai apie Šiaulių mūšį?, Delfi.lt, 2006-09-22
- Virtuali paroda, skirta 775-osioms Saulės mūšio metinėms Archyvuota kopija 2011-09-24 iš Wayback Machine projekto.
56°06′54″ š. pl. 23°30′52″ r. ilg. / 56.11500°š. pl. 23.51444°r. ilg.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Saulės mūšis, Kas yra Saulės mūšis? Ką reiškia Saulės mūšis?
Saules musisSpejama Saules musio vieta Jauniunai Joniskio rajonasData 1236 m rugsejo 22 d Vieta Jauniunai Joniskio rajonasRezultatas zemaiciu pergaleKonflikto salysZemaiciai Kalavijuociu ordinasVadovai ir kariniai vadaiVykintas magistras Folkvinas Naumburgietis Pajegos4500 3000Nuostoliai1200 magistras Folkvinas Naumburgietis 48 60 riteriu 2700 kareiviu Saules musis Siauliu musis musis įvykes 1236 m rugsejo 22 d tarp zemaiciu ir Kalavijuociu ordino kariuomenes kuriame buvo sutriuskintas Kalavijuociu ordinas ir pristabdyta vokieciu kariniu religiniu ordinu ekspansija į baltu zemes PriesistoreKalavijuociu ordinas vadovaujamas magistro Folkvino Naumburgiecio tuo metu turejo sunkumu del sumazejusiu pajamu ir kariniu pajegu stygiaus Apie 80 nuolatiniu riteriu turejusiam ordinui sunkiai sekesi kontroliuoti didele teritorija nuo Suomijos įlankos iki Dauguvos Nors ordino magistras Folkvinas megino uzsitikrinti teritorijos kontrole 1231 m jis net pasiule susijungti su Kryziuociu ordinu popieziaus legatai jį ragino plesti uzkariauta teritorija Sio nesutarimo rezultatu laikytina ir 1236 m kampanija popiezius Grigalius IX 1236 m vasario 19 d paskelbe kryziaus zygį pries Lietuva pavasario pabaigoje į Ryga susirinko vokieciu riteriai zymiausiais kuriu buvo grafai Teodorikas fon Hazeldorfas ir Heinrichas fon Danenbergas su savo kariuomenemis taciau pats zygis del įvairiu nesutarimu prasidejo tik rugsejo men MusisZygio pradzia buvo sekminga kalavijuociams 1236 m rugsejį kaip ir metais anksciau įvykusio zygio į Nalsios zeme atveju Folkvinas remiamas is Vokietijos atvykusiu kryzininku ir Pskovo respublikos kariaunos įsiverze į Zemaitija nusiaube placia teritorija ir su grobiu traukesi atgal į Ryga Musis vyko netoli dabartinio Siauliu miesto pagal labiausiai pagrįsta hipoteze S Zajanckovskis Zenonas Ivinskis Romas Batura Musos ir Tautinio santakoje ties dabartiniu Jauniunu kaimu Joniskio rajonas Eiliuotoji Livonijos kronika nurodo kad musis įvyko kalavijuociams grįztant nuo Soule Hermano Vartberges kronika raso kad musis vyko in terram Sauleorum Musis įvyko ankstyva ryta Kalavijuociams ir ju talkininkams grįztant prie upes brastos jie sutiko zemaiciu karius Nenoredami rizikuoti ir prarasti savo zirgus pelketoje vietoveje kryzininkai atsisake kovoti ne raiti ir zygio dalyviai buvo priversti pasilikti nakvynei Kita ryta zemaiciai vadovaujami kunigaikscio Vykinto puole kalavijuocius Manoma kad lengvai ginkluoti kalavijuociu vadovaujami vietiniai Livonijos kariai pabego is musio lauko o sunkiai ginkluoti riteriai įskaitant magistra Folkvina buvo iszudyti Po sio musio Kalavijuociu ordinas nebeatsigavo ir 1237 m buvo įjungtas į Vokieciu ordina Istorine atmintisSaules musio lenta 1987 m gruodzio 22 d Lietuvos SSR kulturos ministerijos kolegijos nutarimu Saules musio laukas Jauniunu kaime įrasytas į Respublikos istorijos paminklu sarasa Kasmet Jauniunuose ir Siauliuose o kas 5 metai ir Lietuvos sostineje rengiami siam svarbiam istoriniam įvykiui skirti minejimai ir sventes 2000 m Lietuvos ir Latvijos Seimai Saules musio diena rugsejo 22 aja paskelbe Baltu vienybes diena 2006 m sukurtas dvieju daliu dokumentinis filmas Saules musis rezisierius Saulius Bartkus scenarijaus autorius Gintaras Songaila Monumentas saules musiui Saules musio inscenizacija 2011 m Pasto zenklas 2011 m 1995 m Lietuvos kulturos fondo Siauliu miesto skyriaus taryba jos pirmininko Huberto Smilgio iniciatyva kartu su Joniskio rajono ir Siauliu miesto savivaldybemis paskelbe Saules musio įamzinimo idejos konkursa 1996 m komisija pirmininkas Kazimieras Savinis pirma konkurso vieta skyre architektes memorialinio parko projektui Pagal sį projekta paminklui buvo paskirtas 3 97 ha sklypas apie 100 m į pietvakarius nuo K Aliulio sodybos Siauliu Ausros muziejus archeologe Birute Salatkiene atliko tyrimus busimo memorialo lauke K Aliulio zemeje yra senkapiai IP 1230A todel reikejo patikrinti ar ju dalis neįeina į busimo paminklo plota Nors siu zvalgomuju tyrinejimu tikslas nebuvo musio vietos nustatymas reikejo įsitikinti ar busimo paminklo vietoje nera like kokiu nors musio pedsaku Zvalgomieji tyrinejimai atlikti 1997 m Tyrinejimu vietoje buvo iskasti 223 1x1 m dydzio surfai Jie buvo isdestyti linijomis 10 m atstumu viena nuo kito skersai ir isilgai lauko skirto paminklui Veliau buvo iskastos dar 6 perkasos Is viso istirtas 247 m plotas Kasinejimai parode kad tyrinetame plote yra uzdurpejusio ezero pakrastys jo smeleta pakrante ir molingas krantas Nei ezere nei pakranteje nebuvo aptikta jokiu zmoniu veiklos pedsaku Ant molingo kranto penkiose vietose buvo aptiktos 6 ugniavietes Ju aplinkoje neaptikta kulturinio sluoksnio Jos visos buvo po armeniu ant įzemio Keletui ugniavieciu buvo iskastos duobes o kitose ugnis buvo deginta tiesiog ant zemes Ugniavietes buvo pailgos ar apvalios nuo 60x70 cm iki 1 5x2 8 m dydzio Keleto ju pjuviai ploksti 10 cm gylio o kitoms iskastos duobes Tokiu ugniavieciu pjuviai pusapvaliai o gylis 30 cm Nei ugniavietese nei ju aplinkoje nebuvo rasta jokiu radiniu Tyrineto ploto PV kampe buvo pastebeta kad smeleta buvusio ezero pakrante isnyksta ir uz molingo kranto is karto pasirodo storas durpiu sluoksnis Medalis skirtas Saules Siauliu musio 770 ciui atminti Autorius skulptorius medalininkas Juozas Kalinauskas Saules musio pergales meninio akcento skulpturos konkursa 1998 m laimejo skulptoriaus Vytauto Narucio projektas pagal kurį paminkla sudaro trys senoves baltu simboliai saule zeme ir karaliaus valdzia įkunijantį pastovuma 2005 m lapkricio 28 d Lietuvos Respublikos Seime Konstitucijos saleje o 2008 m vasario 28 d Joniskio rajono savivaldybeje organizuoti forumai Lietuvos valstybes istorinio įvykio Saules musio pergales įamzinimas ir 770 metis bei Lietuvos vardo 1000 mecio jubiliejus Priimtoje rezoliucijoje LR Seimo ir Vyriausybes prasoma visokeriopai remti Lietuvos valstybes istorinio įvykio Saules musio pergales įamzinima o Siauliu apskrities Virsininko administracijos ir Joniskio rajono savivaldybes kuo skubiau ispirkti zemes sklypa atnaujinti ir uzbaigti projektavimo ir pradeti Saules musio įamzinimo bei memorialo statybos darbus 2005 m Lietuvos Respublikos Vyriausybe musio vieta nutare įamzinti memorialiniu kompleksu ir numate skirti 2 179 000 litu Projekto autore V Taujanskiene pasikvietusi į talka architekta A Cerniauska ir jo vadovaujama jaunu architektu grupe islaikydami pagrindinius projekto parametrus zenkliai patobulino ir pakoregavo esama projekta atsirado vandens motyvas sasajos su anuo laikmeciu archeologu atrasta jog pries daugelį amziu vietove buvusi vandeninga o dar seniau toje vietoje buta ezero pakrantes suprojektuota ryski vertikali detale saules laikrodzio dvidesimt devyniu metru aukscio spilis matomas nuo pagrindinio magistralinio kelio Ryga Siauliai Karaliaucius esmingai pakito reljefo ir erdviu formavimo elementai Kadangi kitu Lietuvai lemtingu musiu vietu dabartineje Lietuvos teritorijoje nera monumentas turetu buti skirtas visiems Lietuvos musiams atminti Taciau Vyriausybei neskiriant pazadetu lesu monumento iki 775 musio metiniu uzbaigti nepavyko Atminimo lenta Spejama musio vieta Tautinys ties Jauniunais Tautinio ir Musos santaka Statomas monumentas Lietuvos musiams atminti 2010 m Vainikas Saules musio ir kunigaikscio Vykinto atminimui Liucija Bertuliene Hubertas Smilgys Romas Batura Saules musio memorialo statyba 2011 m SaltiniaiLivonijas kronikas I dala Kristigas ticibas saksanas un kristiga valdisana isas zinas par zemes ipasibam Mihail Bredis Elena Tyanina Krestovyj pohod na Rus Moskva Algoritm 2007 ISBN 978 5 9265 0463 4 Hrustalyov Denis Grigorevich Rus i Livoniya Novye igroki Tevtonskij orden i mongoly 1233 1239 gg Severnye krestonoscy Rus v borbe za sfery vliyaniya v vostochnoj Pribaltike XII XIII vv p 210 230 Volkwin Folkwin 1236 BBLd Baltisches Biografisches Lexikon digital Romas Batura Lietuvos pergale Siauliu Saules musyje 1236 m Siauliai Saules delta 2005 p 17 23 ISBN 9955 522 54 2 Romas Batura ten pat p 12 https pasauliolietuvis lt baltu vienybes ugnis naisiu zemeje https www lrytas lt kultura istorija 2007 04 05 news misija ir komercija ar istorija patraukli preke 5965771 Birute Salatkiene Zvalgomieji tyrinejimai spejamoje Saules musio vietoje Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1996 1997 1998 p 468 469 Hubertas Smilgys Saules musio įamzinimo darbai ir realybe neveikianti nuoroda LiteraturaZenonas Ivinskis Saules Siauliu kautynes 1236 m ir ju reiksme Karo archyvas 1936 t 7 p 5 50 Epaveldas lt Ignas Jonynas Kautynes netoli Saules Lietuvos aidas 1936 m rugsejo 26 28 29 30 spalio 1 2 Epaveldas lt Kazimieras Paunksnis Saules musis 1236 m Akademikas 1936 nr 3 p 73 74 Epaveldas lt nr 4 p 94 96 Epaveldas lt Antanas Vasys Vasiliauskas Saules kautynes Musu zinynas 1936 nr 139 p 300 310 Epaveldas ltArunas Gumuliauskas Saules musis Siauliai Delta 1991 40 p iliustr Lietuvos pergale Siauliu Saules musyje 1236 m musio tarptautine reiksme atminties tradicija musio laukas ir memorialas sud Romas Batura Siauliai Saules delta 2005 138 p iliustr ISBN 9955 522 54 2 Livonijas kronikas I dala Kristigas ticibas saksanas un kristiga valdisana isas zinas par zemes ipasibam Sakme apie Saules musį scenarijus skirtas Saules musio 775 osioms metinems sud Dalia Ramanauskaite Antanaitiene iliustravo Romena Budriene Siauliai Lucilijus 2011 32 p iliustr ISBN 978 9955 32 124 8 Baranauskas T Zabiela G Saules musio pedsaku paieskos Vilnius Lietuvos archeologijos draugija 2016 64 p ISBN 978 609 95900 0 4 Hrustalyov Denis Grigorevich Rus i Livoniya Novye igroki Tevtonskij orden i mongoly 1233 1239 gg Severnye krestonoscy Rus v borbe za sfery vliyaniya v vostochnoj Pribaltike XII XIII vv Volkwin Folkwin 1236 BBLd Baltisches Biografisches Lexikon digital NuorodosVikiteka Saules musis vaizdine ir garsine medziagaTomas Baranauskas Ar priminsime Europai apie Siauliu musį Delfi lt 2006 09 22 Virtuali paroda skirta 775 osioms Saules musio metinems Archyvuota kopija 2011 09 24 is Wayback Machine projekto 56 06 54 s pl 23 30 52 r ilg 56 11500 s pl 23 51444 r ilg 56 11500 23 51444