Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Rašidunų kalifatas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Rašidų kalifatas (arab. اَلْخِلَافَةُ ٱلرَّاشِدَةُ = al-Khilāfah ar-Rāšidah), arba Rašidunų kalifatas – pirmasis arabų kalifatas. Susikūrė 632 m., kai mirus pranašui Mahometui jo pasekėjai kalifu (įpėdiniu) išrinko Abu Bakrą. Kalifatas ilgainiui užvaldė dideles teritorijas Šiaurės Afrikoje ir Pietryčių Azijoje. Dabar kalifato valdytose teritorijose yra Saudo Arabija, Jemenas, Omanas, JAE, Kataras, Bahreinas, Kuveitas, Irakas, Sirija, Jordanija, Izraelis, Palestina, Iranas, Egiptas, Armėnija, Azerbaidžanas, dalis Turkijos, Uzbekijos, Afganistano, Libijos.
| Rašidų kalifatas arab. اَلْخِلَافَةُ ٱلرَّاشِدَةُ al-Khilāfah ar-Rāšidah | ||||
| buvęs kalifatas | ||||
| ||||
| Vėliava | ||||
| Rašidų kalifatas didžiausio išsiplėtimo metu, 654 m. | ||||
| Sostinė | Medina (632–656) (656–661) | |||
| Kalbos | Arabų | |||
| Valdymo forma | Teokratinė monarchija | |||
| Kalifas | ||||
| 632–634 | Abu Bakras | |||
| 634–644 | Omaras | |||
| 644–656 | Osmanas | |||
| 656–661 | Alijus | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Abu Bakras tapo kalifu | 632 m., 632 | |||
| - Pirmoji fitna | 661 m. | |||
| Plotas | ||||
| - 654 | 900 000 km² | |||
Valstybės aukščiausia valdžia priklausė kalifui. Tai buvo pirmasis kalifatas ilgoje musulmoniškų kalifatų grandinėje. Jį valdė Keturi tikrieji kalifai, artimi Mahometo bendražygiai. Šie kalifai bendrai vadinami „teisingaisiais“ (rašidunais), nes, pagal sunitų tradiciją, valdė teisingai pagal Koraną. Jau jų valdymo metu tarp musulmonų buvo manančių, kad jie valdo neteisingai. Šiitiška tradicija pripažįsta tikrųjų kalifų liniją nuo Mahometo žento Ali, kuri neatitinka faktinę politinę valdžią turėjusių kalifų linijos. Kitas pavadinimo šaltinis yra nuomonė, kad jie buvo teisingai išrinkti kalifais. Muavija I laikytas neteisingu, ar, tiksliau, neteisėtu kalifu, nes atėjo į valdžią remdamasis karine galia, ne Koranu. Ši nuostata galėjo būti paveikta vėlesnės Abasidų dinastijos, kurie siekė pagrįsti savo pačių valdžios teisėtumą.
Raida
Iš karto po Mahometo mirties Medinoje 632 m. miestiečiai musulmonams vadovauti išrinko Mahometo uošvį Abu Bakrą, kuris ėmėsi platinti naująjį tikėjimą. Šis iš karto susidūrė su sukilimų banga: atskirose Arabijos vietose kurį laiką Islamą priėmusios gentys greitai ėmė maištauti, atsirado nauji pranašai, kaip, pvz., ir kt. Dėl to Abu Bakras pradėjo keletą metų trukusius Ridos karus su arabų gentimis. Juose iškilo karvedys , laimėjęs keletą reikšmingų mūšių. Po lemtingo Jamamos mūšio 633 m. visas Arabijos pusiasalis buvo pajungtas Medinoje reziduojančio kalifo valdžiai.
Iš karto po to Abu Bakras išsiuntė Chalido armijas į Sasanidų imperiją, kur jis sėkmingai kariavo. Tuo pat metu keturios arabų armijos užpuolė Bizantijos imperijai priklausiusią Palestiną ir Siriją ir beveik visas jas nukariavo iki 634 m.
Tais pačiais metais mirus Abu Bakrui, kalifo sostą paveldėjo jo paties paskirtas Umaras. Šis tęsė Abu Bakro pradėtus užkariavimus trimis kryptimis: į Sasanidų Persiją šiaurės rytuose, Sirija ir Palestiną šiaurės vakaruose, Egiptą vakaruose. Nors šie kraštai buvo kontroliuojami galingų imperijų, šios buvo nusilpusios ir negalėjo efektyviai priešintis agresyvioms arabų armijoms. Bizantijos imperatoriaus Heraklėjaus pasiųstos pajėgos prieš arabus Sirijoje buvo sumuštos vadovaujamos armijos 636 m. Jarmuko mūšyje. Arabų vadas tikriausiai irgi 636 m. sumušė Sasanidų imperatoriaus Jazdgerdo III pajėgas Kadisijos mūšyje Irake. Todėl iki 640 m. arabai jau kontroliavo Iraką, Siriją ir Palestiną, Vedami Amro ibn al Aso arabai 642 m. užėmė Bizantijos Egiptą, o 643 m. jų armijos pasiekė rytines Sasanidų imperijos provincijas.
Arabų užkariavimų sėkmė slypėjo ne tik karinėje galioje, bet ir tolerantiškame, nuosaikiame valdyme. Užkariautose kultūriškai įvairiose srityse arabai nesiekė priverstinai įdiegti islamo, centralizuoti valdymo. Kalifai paliko kultūrinę ir religinę laisvę, nusistovėjusias politines struktūras, tik paskirdavo savo vietininkus (emyrus) ir mokesčių rinkėjus amilius.
644 m. Umaras buvo nužudytas, tačiau prieš mirtį paskyrė 6 artimiausius sau žmones išrinkti iš jų tarpo naują kalifą. Juo tapo Omejadų klano Usmanas. Jis tapo ilgiausiai valdžiusiu ir populiariausiu iš keturių pirmųjų kalifų. Jo valdymo laikais arabai baigė užkariauti Sasanidų imperiją rytuose, pasiekdami Indo upę. Jie taip pat nukariavo Šiaurės Afrikos pakrantes iš Bizantijos, siaubė Viduržemio jūros salas – Siciliją ir Italijos pakrantes, trumpam pasiekė Ispanijos pakrantes.
656 m. Usmaną nužudė nepatenkinti jo valdymu kariai ir jis buvo pirmasis kalifas, nužudytas pačių musulmonų. Tai pradėjo Kalifate pilietinį karą, žinomą kaip Pirmoji fitna. Po Usmano mirties Medinoje nauju kalifu išrinko Mahometo žentą Ali, kuris, kitoms frakcijoms reikalaujant, nebaudė Usmano žudikų. Perkėlęs sostinę į Mesopotamijoje, Ali užpuolė Basrą ir sumušė sukilėlius Kupranugario mūšyje. Tačiau situaciją apsunkino Usmano pusbrolis Muavija, tuo metu Sirijos emyras, kuris ėmė kvestionuoti Ali išrinkimo teisėtumą. Jį palaikė ir Egipto vietininkas Amras ibn al Asas. Ali ir Muavijos armijos susidūrė 657 m. Sifino mūšyje. Ali bandant susitarti su priešininku, jo armija suskilo, kadangi dalis karių, vėliau pavadinti charidžitais, nusprendė, jog toks poelgis neteisėtas.
Susiskaldymas Ali armijoje lėmė jos vėlesnius pralaimėjimus prieš Muaviją. Pastarasis įsigalėjo visose kalifato teritorijose, išskyrus sostinę Kufą, taip įtvirtindamas Omejadų kalifatą. 661 m. charidžitui nužudžius Ali, Rašidunų kalifatas baigė egzistuoti.
Kalifato valdymas
Kalifato gyventojų tarpe tik labai mažą dalį sudarė arabai ir musulmonai. Visi nemusulmonai turėjo specialų statusą . Jie buvo toleruojami, ir nuo musulmonų teisiškai skyrėsi tik mokamais mokesčiais. Musulmonai turėjo mokėti zakatą ir , tuo tarpu kitatikiai – .
Kalifatas buvo dalijamas į provincijas, kurių skaičius augant imperijai ir perskirstant ribas keitėsi.
- Abu Bakro laikais Arabijos pusiasalyje ir užkariautose srityse, susiformavo 5 provincijos: Meka, Medina, Jemenas, Bachreinas, ;
- Umaro laikais egzistavo šios provincijos: Meka, Medina, , , Džazira, Sirija, Palestina, Aukštutinis Egiptas, Žemutinis Egiptas, Farsas, Azerbaidžanas, Chorasanas;
- Umaro laikais egzistavo 12 provincijų: Meka, Medina, Jemenas, , , Džazira, Sirija, , , Farsas, Azerbaidžanas, Chorasanas;
Provincijų vietininkai buvo tituluojami emyrais. Kiti provincijų pareigūnai buvo (vyriausiasis raštininkas), Katib-ud-Diwan (kariuomenės vadas), Kahib-ul-Kharaj (mokesčių rinkėjas), Sahib-ul-Ahdath (policijos vadas), Sahib-ul-Bait-ul-Mal (iždininkas), kadis (teisėjas).
Kalifai
| Arabija |
| Rašidunų kalifatas |
| Omejadai |
| Abasidai |
| Fatimidai |
| Ajubidai |
| Osmanų imperija |
| Hidžazas, |
| Saudo Arabija |
- Abu Bakras (632–634 m.),
- Umaras ibn Chatabas (634–644 m.),
- Usmanas ibn Afanas (644–656 m.),
- Ali ibn Abi Talibas (656–661 m.)
Taip pat skaitykite
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rašidunų kalifatas, Kas yra Rašidunų kalifatas? Ką reiškia Rašidunų kalifatas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Rasidu kalifatas arab ا ل خ ل اف ة ٱلر اش د ة al Khilafah ar Rasidah arba Rasidunu kalifatas pirmasis arabu kalifatas Susikure 632 m kai mirus pranasui Mahometui jo pasekejai kalifu įpediniu isrinko Abu Bakra Kalifatas ilgainiui uzvalde dideles teritorijas Siaures Afrikoje ir Pietryciu Azijoje Dabar kalifato valdytose teritorijose yra Saudo Arabija Jemenas Omanas JAE Kataras Bahreinas Kuveitas Irakas Sirija Jordanija Izraelis Palestina Iranas Egiptas Armenija Azerbaidzanas dalis Turkijos Uzbekijos Afganistano Libijos Rasidu kalifatas arab ا ل خ ل اف ة ٱلر اش د ة al Khilafah ar Rasidah buves kalifatas 632 661 VeliavaLocation ofRasidu kalifatas didziausio issipletimo metu 654 m Sostine Medina 632 656 656 661 Kalbos ArabuValdymo forma Teokratine monarchijaKalifas 632 634 Abu Bakras 634 644 Omaras 644 656 Osmanas 656 661 AlijusEra Viduramziai Abu Bakras tapo kalifu 632 m 632 Pirmoji fitna 661 m Plotas 654 900 000 km Valstybes auksciausia valdzia priklause kalifui Tai buvo pirmasis kalifatas ilgoje musulmonisku kalifatu grandineje Jį valde Keturi tikrieji kalifai artimi Mahometo bendrazygiai Sie kalifai bendrai vadinami teisingaisiais rasidunais nes pagal sunitu tradicija valde teisingai pagal Korana Jau ju valdymo metu tarp musulmonu buvo mananciu kad jie valdo neteisingai Siitiska tradicija pripazįsta tikruju kalifu linija nuo Mahometo zento Ali kuri neatitinka faktine politine valdzia turejusiu kalifu linijos Kitas pavadinimo saltinis yra nuomone kad jie buvo teisingai isrinkti kalifais Muavija I laikytas neteisingu ar tiksliau neteisetu kalifu nes atejo į valdzia remdamasis karine galia ne Koranu Si nuostata galejo buti paveikta velesnes Abasidu dinastijos kurie sieke pagrįsti savo paciu valdzios teisetuma RaidaIs karto po Mahometo mirties Medinoje 632 m miestieciai musulmonams vadovauti isrinko Mahometo uosvį Abu Bakra kuris emesi platinti naujajį tikejima Sis is karto susidure su sukilimu banga atskirose Arabijos vietose kurį laika Islama priemusios gentys greitai eme maistauti atsirado nauji pranasai kaip pvz ir kt Del to Abu Bakras pradejo keleta metu trukusius Ridos karus su arabu gentimis Juose iskilo karvedys laimejes keleta reiksmingu musiu Po lemtingo Jamamos musio 633 m visas Arabijos pusiasalis buvo pajungtas Medinoje reziduojancio kalifo valdziai Is karto po to Abu Bakras issiunte Chalido armijas į Sasanidu imperija kur jis sekmingai kariavo Tuo pat metu keturios arabu armijos uzpuole Bizantijos imperijai priklausiusia Palestina ir Sirija ir beveik visas jas nukariavo iki 634 m Tais paciais metais mirus Abu Bakrui kalifo sosta paveldejo jo paties paskirtas Umaras Sis tese Abu Bakro pradetus uzkariavimus trimis kryptimis į Sasanidu Persija siaures rytuose Sirija ir Palestina siaures vakaruose Egipta vakaruose Nors sie krastai buvo kontroliuojami galingu imperiju sios buvo nusilpusios ir negalejo efektyviai priesintis agresyvioms arabu armijoms Bizantijos imperatoriaus Heraklejaus pasiustos pajegos pries arabus Sirijoje buvo sumustos vadovaujamos armijos 636 m Jarmuko musyje Arabu vadas tikriausiai irgi 636 m sumuse Sasanidu imperatoriaus Jazdgerdo III pajegas Kadisijos musyje Irake Todel iki 640 m arabai jau kontroliavo Iraka Sirija ir Palestina Vedami Amro ibn al Aso arabai 642 m uzeme Bizantijos Egipta o 643 m ju armijos pasieke rytines Sasanidu imperijos provincijas Arabu uzkariavimu sekme slypejo ne tik karineje galioje bet ir tolerantiskame nuosaikiame valdyme Uzkariautose kulturiskai įvairiose srityse arabai nesieke priverstinai įdiegti islamo centralizuoti valdymo Kalifai paliko kulturine ir religine laisve nusistovejusias politines strukturas tik paskirdavo savo vietininkus emyrus ir mokesciu rinkejus amilius 644 m Umaras buvo nuzudytas taciau pries mirtį paskyre 6 artimiausius sau zmones isrinkti is ju tarpo nauja kalifa Juo tapo Omejadu klano Usmanas Jis tapo ilgiausiai valdziusiu ir populiariausiu is keturiu pirmuju kalifu Jo valdymo laikais arabai baige uzkariauti Sasanidu imperija rytuose pasiekdami Indo upe Jie taip pat nukariavo Siaures Afrikos pakrantes is Bizantijos siaube Vidurzemio juros salas Sicilija ir Italijos pakrantes trumpam pasieke Ispanijos pakrantes Pirmosios fitnos grupuotes zaliai Ali raudonai Muavijos ir melynai Amro ibn al Aso valdytos teritorijos 656 m Usmana nuzude nepatenkinti jo valdymu kariai ir jis buvo pirmasis kalifas nuzudytas paciu musulmonu Tai pradejo Kalifate pilietinį kara zinoma kaip Pirmoji fitna Po Usmano mirties Medinoje nauju kalifu isrinko Mahometo zenta Ali kuris kitoms frakcijoms reikalaujant nebaude Usmano zudiku Perkeles sostine į Mesopotamijoje Ali uzpuole Basra ir sumuse sukilelius Kupranugario musyje Taciau situacija apsunkino Usmano pusbrolis Muavija tuo metu Sirijos emyras kuris eme kvestionuoti Ali isrinkimo teisetuma Jį palaike ir Egipto vietininkas Amras ibn al Asas Ali ir Muavijos armijos susidure 657 m Sifino musyje Ali bandant susitarti su priesininku jo armija suskilo kadangi dalis kariu veliau pavadinti charidzitais nusprende jog toks poelgis neteisetas Susiskaldymas Ali armijoje leme jos velesnius pralaimejimus pries Muavija Pastarasis įsigalejo visose kalifato teritorijose isskyrus sostine Kufa taip įtvirtindamas Omejadu kalifata 661 m charidzitui nuzudzius Ali Rasidunu kalifatas baige egzistuoti Kalifato valdymasKalifato teritorija 622 750 m Kalifato gyventoju tarpe tik labai maza dalį sudare arabai ir musulmonai Visi nemusulmonai turejo specialu statusa Jie buvo toleruojami ir nuo musulmonu teisiskai skyresi tik mokamais mokesciais Musulmonai turejo moketi zakata ir tuo tarpu kitatikiai Kalifatas buvo dalijamas į provincijas kuriu skaicius augant imperijai ir perskirstant ribas keitesi Abu Bakro laikais Arabijos pusiasalyje ir uzkariautose srityse susiformavo 5 provincijos Meka Medina Jemenas Bachreinas Umaro laikais egzistavo sios provincijos Meka Medina Dzazira Sirija Palestina Aukstutinis Egiptas Zemutinis Egiptas Farsas Azerbaidzanas Chorasanas Umaro laikais egzistavo 12 provinciju Meka Medina Jemenas Dzazira Sirija Farsas Azerbaidzanas Chorasanas Provinciju vietininkai buvo tituluojami emyrais Kiti provinciju pareigunai buvo vyriausiasis rastininkas Katib ud Diwan kariuomenes vadas Kahib ul Kharaj mokesciu rinkejas Sahib ul Ahdath policijos vadas Sahib ul Bait ul Mal izdininkas kadis teisejas KalifaiArabijaRasidunu kalifatasOmejadaiAbasidaiFatimidaiAjubidaiOsmanu imperijaHidzazas Saudo ArabijaAbu Bakras 632 634 m Umaras ibn Chatabas 634 644 m Usmanas ibn Afanas 644 656 m Ali ibn Abi Talibas 656 661 m Taip pat skaitykite