Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šis straipsnis apie popiežiaus rinkikus. Apie imperatoriaus rinkikus skaitykite straipsnyje Kurfiurstas.

Kardinolas rinkikas, arba kardinolas elektorius (it. cardinale elettore, lot. cardinalis elector), – kardinolas, Kardinolų kolegijos narys, turintis teisę konklavoje rinkti popiežių – Romos Katalikų Bažnyčios vadovą.

Kardinolo rinkiko sąvoka egzistuoja seniai, 1970 m. jai suteiktas tikslesnis apibrėžimas. 1970 m. lapkričio 21 d., popiežius Paulius VI paskelbė „Ingravescentem Aetatem“, kuris pakeitė kardinolų rinkimų teises. Dokumentas nurodė, kad kardinolai, vyresni kaip 80 metų, praranda teisę rinkti popiežių ir dalyvauti konklavoje. 1971 m. sausio 1 d. šis apribojimas įsigaliojo, ir 25 kardinolai prarado savo rinkimų teises.

Ši taisyklė vėliau buvo patvirtinta jo 1975 m. spalio 1 d. „Romano Pontifici Eligendo“ (Apie Romos pontifiko išrinkimą) ir 1996 m. vasario 22 d. popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkojoje konstitucijoje „Universi Dominici Gregis“ (Visi Viešpaties ganomieji).

2013 m. kovo 15 d. renkant popiežių Pranciškų dalyvavo 115 kardinolų rinkikų.