Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Kazimiera Danutė Prunskienė
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Kazimira Danutė Prunskienė | |
|---|---|
| Kazimira Prunskienė 2010 m. | |
| Gimė | 1943 m. vasario 26 d. Vasiuliškė, Švenčionių raj. |
| Vaikai | Rasa (g. 1962), Vaidotas (g. 1966), Daivita (g. 1971). |
| Partija | Lietuvos Liaudies Partija |
| Išsilavinimas | prof., habil. dr. (socialiniai mokslai) |
| Parašas | |
Kazimira Danutė Prunskienė (Stankevičiūtė, g. 1943 m. vasario 26 d. Vasiuliškėje, Švenčionių raj.) – Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signatarė, 1990–1991 m. Lietuvos ministrė pirmininkė, 2004–2008 m. Lietuvos Žemės ūkio ministrė.
Biografija
Gimė 1943 m. vasario 26 d. Švenčionių rajono Vasiuliškės kaime. 1944 m. kovo mėn. neteko tėvo, kurį, kaip 1941 m. birželio sukilimo dalyvį, nužudė NKVD. 1949–1956 m. mokėsi Švenčionių rajono Kaltanėnų septynmetėje mokykloje, nuo 1956 m. – Vilniaus 1–ojoje vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1960 m.
1960 m. įstojo į Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultetą, kurį 1965 m. baigė ir įgijo ekonomistės specialybę. 1970–1971 m. studijavo šio fakulteto aspirantūroje. 1971 m. apgynė ekonomikos mokslų kandidatės disertaciją. 1986 m. apgynė ekonomikos mokslų daktarės disertaciją.
1964–1965 m. dirbo Vilniaus namų statybos kombinate ekonomiste. 1965–1986 m. – Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakulteto dėstytoja, vyresnioji dėstytoja, nuo 1978 m. – docentė. 1981–1986 m. dirbo mokslinį darbą Vengrijos universitetuose, 1982–1983, 1986, 1988 m. – VFR universitetuose. 1982–1983 m. jai paskirta A. von Humboldto fondo (VFR) stipendija. 1986–1988 m. – Lietuvos žemės ūkio ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui, 1988–1989 m. – Liaudies ūkio vadovaujančių darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo instituto rektorė.
1988 m. – viena iš Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įkūrėjų. 1988–1990 m. buvo šio judėjimo iniciatyvinės grupės, Tarybos narė. 1989–1990 m. – Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotoja. 1989 m. Šiaulių teritorinėje rinkimų apygardoje išrinkta TSRS liaudies deputate. 1989–1990 m. dirbo Tarybų Sąjungos Aukščiausiojoje Taryboje ir TSRS liaudies deputatų kongrese.
1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatė, išrinkta Verkių rinkimų apygardoje Nr. 5. Kandidate 1990 m. iškėlė Lietuvos persitvarkymo sąjūdis. Aukščiausiojoje Taryboje–Atkuriamajame Seime dirbo Ekonomikos komisijoje. 1990–1991 m. – Ministrė Pirmininkė pirmojoje Vyriausybėje.
1991–1994 m. – Europos politinių studijų centro konsultacinės tarybos narė, 1993–1996 m. – Tarptautinio ekonominių reformų ir bendradarbiavimo komiteto Bonoje narė. Nuo 1994 m. – Baltijos moterų krepšinio lygos prezidentė. Nuo 1995 m. – Moterų–pasaulio lyderių tarybos (prie Harvardo universiteto, JAV) narė. Nuo 1998 m. – Parlamentarų–lyderių fondo valdybos narė. Nuo 1999 m. – Tarptautinės informatizacijos akademijos akademikė, nuo 2001 m. – Tarptautinės vadovavimo akademijos tikroji narė. Europos moterų organizacijų matronato narė. Nuo 2001 m. – Lietuvos moterų futbolo asociacijos prezidentė. Nuo 2002 m. Jungtinių tautų vaikų fondo (UNICEF) Lietuvos nacionalinio komiteto valdybos pirmininkė.
Nuo 1991 m. – Lietuvos–Europos instituto, visuomeninės mokslinės ne pelno organizacijos, prezidentė. Nuo 1992 m. – Lietuvos moterų asociacijos prezidentė. Nuo 1998 m. – Ekonominės strategijos ekspertų tarybos koordinatorė, dirba makroekonomikos srityje. Nuo 1998 m. – Ekonomistų klubo prezidentė. 1996–2001 m. dirbo nepagrindinėje darbovietėje – Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorė.
1996–2000 m. Seimo narė, išrinkta Molėtų–Švenčionių rinkimų apygardoje Nr. 54. Kandidate į Seimą 1996 m. iškėlė Lietuvos moterų partija. Seime dirbo Ekonomikos komitete, buvo Nepriklausomos frakcijos seniūnė. 1997–1998 m. – Molėtų rajono savivaldybės tarybos narė.
2000–2004 m. Seimo narė, išrinkta Molėtų–Švenčionių rinkimų apygardoje Nr. 54. Kandidate į Seimą 2000 m. iškėlė Naujosios demokratijos (moterų) partija. Seime dirbo Ekonomikos, Europos reikalų komitetuose, Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijos pirmininkė, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijos seniūnė.
2004–2008 m. Lietuvos Žemės ūkio ministrė (XIII ir XIV vyriausybėse). 2004 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose pateko į antrąjį turą ir surinkusi 46,66 % balsų, apie 72 tūkstančiais balsų nusileido antrai kadencijai išrinktam prezidentui Valdui Adamkui. Išrinkta ir į 2004–2008 m. Seimą. Iškėlė Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga (nuo 2005 m. – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga). 2009 m. kaip nepriklausoma kandidatė apsisprendė balotiruotis 2009 m. LR Prezidento rinkimuose.. 2009 m. liepos 8 d. lyderė K. Prunskienė parašė pareiškimą dėl išstojimo iš valstiečių liaudininkų.
2012 m. vasarį, per gimtadienį, K. Prunskienę ištiko insultas. Nuo to laiko ji nebedalyvavo visuomeniniame šalies gyvenime. 2019 m. pab. duomenimis, K. Prunskienė judėjo neįgaliojo vežimėlyje, buvo slaugoma šeimos narių sodyboje Švenčionių rajone.
Veikla atkuriant Lietuvos nepriklausomybę
Aktyvią politinę veiklą pradėjo 1988 m. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės narė, antra pagal balsų skaičių išrinkta į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybą (Romualdas Ozolas – 193 balsai, Kazimira Prunskienė – 192 balsai, Vytautas Landsbergis – 187 balsai), Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signatarė, 1990–1992 m. – Lietuvos Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatė. 1990–1991 m. – pirmoji po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Respublikos Vyriausybės Ministrė Pirmininkė. Pirmoji vyriausybė, kaip vykdomoji valdžia, turėjo atlikti realius nepriklausomybės atkūrimo ir ekonomikos pertvarkymo darbus. Aukščiausiai (3,2 karto) kainos pakeltos 1991 m. sausio 8 d., tuomet, protestus prie vyriausybės suorganizavo pučistų ir nepriklausomybės priešininkų organizacija „Jedinstvo“, iškilus realiai Lietuvos demokratijos ir suverenumo grėsmei K. Prunskienė iš vyriausybės vadovės pareigų atsistatydino. Prieštaringai vertinamame interviu su žurnaliste Laima Pangonyte (taip pat ir savo biografinėse knygose), Prunskienė teigė, esą taip pasielgė siekdama politinio stabilumo, nes ginčai su V. Landsbergio remiamais politikais peržengę ribas.[reikalingas šaltinis]
1990 m. pirmoji susitiko su JAV prezidentu Dž. H. Bušu, Didžiosios Britanijos premjere M. Tetčer, Prancūzijos prezidentu F. Miteranu, Vokietijos kancleriu H. Koliu. Po šių susitikimų M. Gorbačiovas buvo priverstas derėtis su Lietuva. Už politinę veiklą atkuriant Lietuvos nepriklausomybę apdovanota Romoje Minervos prizu.[reikalingas šaltinis]
Partinė veikla
1980 m. – 1990 m. kovo 10 d. – SSKP narė. 1995 m. – viena iš Lietuvos moterų partijos steigėjų. Nuo 1995 m. vasario 25 d. iki 1998 m. – šios partijos pirmininkė. 1998 m. perrinkta atsinaujinusios ir pavadinimą pakoregavusios Naujosios demokratijos/Moterų partijos pirmininke. Nuo 2000 m., pakeitus partijos pavadinimą, – Naujosios demokratijos partijos pirmininkė. 2001 m. susijungus Naujosios demokratijos partijai ir Lietuvos valstiečių partijai išrinkta Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos pirmininke.
2005 m. įvykusiame Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos suvažiavime, nutarta pasivadinti Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga. Kazimira Prunskienė išrinkta partijos pirmininke. 2008 m. Seimo rinkimai partijai buvo nesėmingai – partija neįveikė 5 % barjero, o vienmandatėse apygardose gautos trys vietos Seime. 2009 m. gegužę K. Prunskienė nusprendė kaip nepriklausoma kandidatė balotiruotis 2009 m. LR Prezidento rinkimuose ir atsisakė antrąkart kandidatuoti į partijos vadovo postą. Labai nesėkmingi partijai buvo 2009 m. Europos Parlamento rinkimai – partija kandidatuodama be buvusios lyderės surinko tik 1,87 % balsų. 2009 m. liepos 8 d. buvusi partijos lyderė K. Prunskienė parašė pareiškimą dėl išstojimo iš LVLS. Savo pareiškime LVLS tarybai K. Prunskienė kritikavo partijos pavadinimą ir stiprėjantį apsiribojimą vienos visuomenės grupės-žemdirbių atstovavimu ar net vienos šios grupės dalies ūkiniais–komerciniais interesais. Taip pat K. Prunskienei esą nepriimtina „tiek dabartinė atšiauri atmosfera partijoje, tiek ir veidmainystė rinkėjų atžvilgiu“.[reikalingas šaltinis]
2009 m. gruodžio 5 d. Vilniuje K. Prunskienė įsteigė naują partiją – Lietuvos Liaudies Sąjūdį (LLS). Sąjūdžio pirmininkė vieną iš daugelio naujos partijos tikslų įvardijo „palankiai atsisukti į Rusiją, Kazachstaną ar Baltarusiją“. Tuo tarpu 2010 m. vasario 4 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsisakė registruoti šią partiją dėl to, kad partijos įstatuose nebuvo apibrėžta valdymo organų rinkimų tvarka, nesuderintos sąvokos ir pan.
2010 m. balandžio 20 d. jos nauja partija buvo sėkmingai įregistruota dabartiniu pavadinimu Lietuvos Liaudies Partija (LLP).
Kritika dėl KGB
1992 m. rugsėjo 14 d. Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų kolegija priėmė sprendimą, pripažinusį, kad Kazimira Prunskienė „sąmoningai bendradarbiavo su KGB“.[reikalingas šaltinis] Tačiau 2003 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos teismas uždarame posėdyje šį sprendimą panaikino.[reikalingas šaltinis] Kazimira Prunskienė oficialiai teigė, jog nuolat prieš įvairius rinkimus metamas KGB šešėlis yra politinis susidorojimas, o 1992 m. teismui esą ji nebuvo pasiruošusi ir nesurinko reikiamų įrodymų. K. Prunskienė teigė sieksianti 2003 m. bylos paviešinimo, nes esą ten yra neginčijamų įrodymų ją nebendradarbiavus su sovietinėmis saugumo struktūromis.[reikalingas šaltinis]
Bibliografija
- Gintarinės ledi išpažintis (1991)
- Užkulisiai (1992)
- Iššūkis drakonui (1992)
- Išsivadavimo kaina (1993)
- Laisvėjimo ir permainų metai (1995)
Šaltiniai
- http://tv.delfi.lt/video/FNoluzsD/ Archyvuota kopija 2012-12-27 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=58662[neveikianti nuoroda]
- Prunskienę insultas ištiko prieš 7 metus delfi.lt
- Prunskienės dukra prabilo apie mamos būklę tv3.lt
- http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=58662[neveikianti nuoroda]
- V. Putino atstovas apie K. Prunskienės partiją: pagaliau turėsime partnerius
- [http://www.lrt.lt/news.php?strid=5082&id=5405545 Teisingumo ministerija atsisakė registruoti K. Prunskienės partiją][neveikianti nuoroda]
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Vytautas Sakalauskas | Lietuvos ministrė pirmininkė 1990–1991 | Po to: Albertas Šimėnas |
| Prieš tai: Jeronimas Kraujelis | Lietuvos Žemės ūkio ministrė 2004–2008 | Po to: Kazimieras Starkevičius |
| Partijos politinės pareigos | ||
| Prieš tai: – | VNDPS pirininkė 2001–2005 | Po to: – |
| Prieš tai: – | LVLS pirmininkė 2005–2009 | Po to: Ramūnas Karbauskis |
| Prieš tai: – | LLP pirmininkė 2010–2014 | Po to: Andrius Šedžius |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kazimiera Danutė Prunskienė, Kas yra Kazimiera Danutė Prunskienė? Ką reiškia Kazimiera Danutė Prunskienė?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Kazimira Danute PrunskieneKazimira Prunskiene 2010 m Gime 1943 m vasario 26 d 82 metai Vasiuliske Svencioniu raj Vaikai Rasa g 1962 Vaidotas g 1966 Daivita g 1971 Partija Lietuvos Liaudies PartijaIssilavinimas prof habil dr socialiniai mokslai Parasas Kazimira Danute Prunskiene Stankeviciute g 1943 m vasario 26 d Vasiuliskeje Svencioniu raj Lietuvos Nepriklausomos Valstybes Atstatymo Akto signatare 1990 1991 m Lietuvos ministre pirmininke 2004 2008 m Lietuvos Zemes ukio ministre BiografijaGime 1943 m vasario 26 d Svencioniu rajono Vasiuliskes kaime 1944 m kovo men neteko tevo kurį kaip 1941 m birzelio sukilimo dalyvį nuzude NKVD 1949 1956 m mokesi Svencioniu rajono Kaltanenu septynmeteje mokykloje nuo 1956 m Vilniaus 1 ojoje vidurineje mokykloje kuria baige 1960 m 1960 m įstojo į Vilniaus universiteto Pramones ekonomikos fakulteta kurį 1965 m baige ir įgijo ekonomistes specialybe 1970 1971 m studijavo sio fakulteto aspiranturoje 1971 m apgyne ekonomikos mokslu kandidates disertacija 1986 m apgyne ekonomikos mokslu daktares disertacija 1964 1965 m dirbo Vilniaus namu statybos kombinate ekonomiste 1965 1986 m Vilniaus universiteto Pramones ekonomikos fakulteto destytoja vyresnioji destytoja nuo 1978 m docente 1981 1986 m dirbo mokslinį darba Vengrijos universitetuose 1982 1983 1986 1988 m VFR universitetuose 1982 1983 m jai paskirta A von Humboldto fondo VFR stipendija 1986 1988 m Lietuvos zemes ukio ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui 1988 1989 m Liaudies ukio vadovaujanciu darbuotoju ir specialistu kvalifikacijos kelimo instituto rektore 1988 m viena is Lietuvos persitvarkymo sajudzio įkureju 1988 1990 m buvo sio judejimo iniciatyvines grupes Tarybos nare 1989 1990 m Lietuvos TSR Ministru Tarybos pirmininko pavaduotoja 1989 m Siauliu teritorineje rinkimu apygardoje isrinkta TSRS liaudies deputate 1989 1990 m dirbo Tarybu Sajungos Auksciausiojoje Taryboje ir TSRS liaudies deputatu kongrese 1990 1992 m Auksciausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo deputate isrinkta Verkiu rinkimu apygardoje Nr 5 Kandidate 1990 m iskele Lietuvos persitvarkymo sajudis Auksciausiojoje Taryboje Atkuriamajame Seime dirbo Ekonomikos komisijoje 1990 1991 m Ministre Pirmininke pirmojoje Vyriausybeje 1991 1994 m Europos politiniu studiju centro konsultacines tarybos nare 1993 1996 m Tarptautinio ekonominiu reformu ir bendradarbiavimo komiteto Bonoje nare Nuo 1994 m Baltijos moteru krepsinio lygos prezidente Nuo 1995 m Moteru pasaulio lyderiu tarybos prie Harvardo universiteto JAV nare Nuo 1998 m Parlamentaru lyderiu fondo valdybos nare Nuo 1999 m Tarptautines informatizacijos akademijos akademike nuo 2001 m Tarptautines vadovavimo akademijos tikroji nare Europos moteru organizaciju matronato nare Nuo 2001 m Lietuvos moteru futbolo asociacijos prezidente Nuo 2002 m Jungtiniu tautu vaiku fondo UNICEF Lietuvos nacionalinio komiteto valdybos pirmininke Nuo 1991 m Lietuvos Europos instituto visuomenines mokslines ne pelno organizacijos prezidente Nuo 1992 m Lietuvos moteru asociacijos prezidente Nuo 1998 m Ekonomines strategijos ekspertu tarybos koordinatore dirba makroekonomikos srityje Nuo 1998 m Ekonomistu klubo prezidente 1996 2001 m dirbo nepagrindineje darbovieteje Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesore 1996 2000 m Seimo nare isrinkta Moletu Svencioniu rinkimu apygardoje Nr 54 Kandidate į Seima 1996 m iskele Lietuvos moteru partija Seime dirbo Ekonomikos komitete buvo Nepriklausomos frakcijos seniune 1997 1998 m Moletu rajono savivaldybes tarybos nare 2000 2004 m Seimo nare isrinkta Moletu Svencioniu rinkimu apygardoje Nr 54 Kandidate į Seima 2000 m iskele Naujosios demokratijos moteru partija Seime dirbo Ekonomikos Europos reikalu komitetuose Ignalinos atomines elektrines regiono problemu komisijos pirmininke Valstieciu ir Naujosios demokratijos partiju frakcijos seniune 2004 2008 m Lietuvos Zemes ukio ministre XIII ir XIV vyriausybese 2004 m Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose pateko į antrajį tura ir surinkusi 46 66 balsu apie 72 tukstanciais balsu nusileido antrai kadencijai isrinktam prezidentui Valdui Adamkui Isrinkta ir į 2004 2008 m Seima Iskele Valstieciu ir Naujosios demokratijos partiju sajunga nuo 2005 m Lietuvos valstieciu liaudininku sajunga 2009 m kaip nepriklausoma kandidate apsisprende balotiruotis 2009 m LR Prezidento rinkimuose 2009 m liepos 8 d lydere K Prunskiene parase pareiskima del isstojimo is valstieciu liaudininku 2012 m vasarį per gimtadienį K Prunskiene istiko insultas Nuo to laiko ji nebedalyvavo visuomeniniame salies gyvenime 2019 m pab duomenimis K Prunskiene judejo neįgaliojo vezimelyje buvo slaugoma seimos nariu sodyboje Svencioniu rajone Veikla atkuriant Lietuvos nepriklausomybeSusitikimas su JAV prezidentu Dz Busu Vasingtone 1990 m Aktyvia politine veikla pradejo 1988 m Lietuvos Persitvarkymo Sajudzio Iniciatyvines grupes nare antra pagal balsu skaiciu isrinkta į Lietuvos Persitvarkymo Sajudzio Seimo Taryba Romualdas Ozolas 193 balsai Kazimira Prunskiene 192 balsai Vytautas Landsbergis 187 balsai Lietuvos Nepriklausomos Valstybes Atkurimo Akto signatare 1990 1992 m Lietuvos Auksciausios Tarybos Atkuriamojo Seimo deputate 1990 1991 m pirmoji po Lietuvos Nepriklausomybes atkurimo Respublikos Vyriausybes Ministre Pirmininke Pirmoji vyriausybe kaip vykdomoji valdzia turejo atlikti realius nepriklausomybes atkurimo ir ekonomikos pertvarkymo darbus Auksciausiai 3 2 karto kainos pakeltos 1991 m sausio 8 d tuomet protestus prie vyriausybes suorganizavo pucistu ir nepriklausomybes priesininku organizacija Jedinstvo iskilus realiai Lietuvos demokratijos ir suverenumo gresmei K Prunskiene is vyriausybes vadoves pareigu atsistatydino Priestaringai vertinamame interviu su zurnaliste Laima Pangonyte taip pat ir savo biografinese knygose Prunskiene teige esa taip pasielge siekdama politinio stabilumo nes gincai su V Landsbergio remiamais politikais perzenge ribas reikalingas saltinis 1990 m pirmoji susitiko su JAV prezidentu Dz H Busu Didziosios Britanijos premjere M Tetcer Prancuzijos prezidentu F Miteranu Vokietijos kancleriu H Koliu Po siu susitikimu M Gorbaciovas buvo priverstas deretis su Lietuva Uz politine veikla atkuriant Lietuvos nepriklausomybe apdovanota Romoje Minervos prizu reikalingas saltinis Partine veikla1980 m 1990 m kovo 10 d SSKP nare 1995 m viena is Lietuvos moteru partijos steigeju Nuo 1995 m vasario 25 d iki 1998 m sios partijos pirmininke 1998 m perrinkta atsinaujinusios ir pavadinima pakoregavusios Naujosios demokratijos Moteru partijos pirmininke Nuo 2000 m pakeitus partijos pavadinima Naujosios demokratijos partijos pirmininke 2001 m susijungus Naujosios demokratijos partijai ir Lietuvos valstieciu partijai isrinkta Valstieciu ir Naujosios demokratijos partiju sajungos pirmininke 2005 m įvykusiame Valstieciu ir Naujosios demokratijos partiju sajungos suvaziavime nutarta pasivadinti Lietuvos valstieciu liaudininku sajunga Kazimira Prunskiene isrinkta partijos pirmininke 2008 m Seimo rinkimai partijai buvo nesemingai partija neįveike 5 barjero o vienmandatese apygardose gautos trys vietos Seime 2009 m geguze K Prunskiene nusprende kaip nepriklausoma kandidate balotiruotis 2009 m LR Prezidento rinkimuose ir atsisake antrakart kandidatuoti į partijos vadovo posta Labai nesekmingi partijai buvo 2009 m Europos Parlamento rinkimai partija kandidatuodama be buvusios lyderes surinko tik 1 87 balsu 2009 m liepos 8 d buvusi partijos lydere K Prunskiene parase pareiskima del isstojimo is LVLS Savo pareiskime LVLS tarybai K Prunskiene kritikavo partijos pavadinima ir stiprejantį apsiribojima vienos visuomenes grupes zemdirbiu atstovavimu ar net vienos sios grupes dalies ukiniais komerciniais interesais Taip pat K Prunskienei esa nepriimtina tiek dabartine atsiauri atmosfera partijoje tiek ir veidmainyste rinkeju atzvilgiu reikalingas saltinis 2009 m gruodzio 5 d Vilniuje K Prunskiene įsteige nauja partija Lietuvos Liaudies Sajudį LLS Sajudzio pirmininke viena is daugelio naujos partijos tikslu įvardijo palankiai atsisukti į Rusija Kazachstana ar Baltarusija Tuo tarpu 2010 m vasario 4 d Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsisake registruoti sia partija del to kad partijos įstatuose nebuvo apibrezta valdymo organu rinkimu tvarka nesuderintos savokos ir pan 2010 m balandzio 20 d jos nauja partija buvo sekmingai įregistruota dabartiniu pavadinimu Lietuvos Liaudies Partija LLP Kritika del KGB1992 m rugsejo 14 d Auksciausiojo teismo Civiliniu bylu kolegija prieme sprendima pripazinusį kad Kazimira Prunskiene samoningai bendradarbiavo su KGB reikalingas saltinis Taciau 2003 m geguzes 15 d Vilniaus apygardos teismas uzdarame posedyje sį sprendima panaikino reikalingas saltinis Kazimira Prunskiene oficialiai teige jog nuolat pries įvairius rinkimus metamas KGB seselis yra politinis susidorojimas o 1992 m teismui esa ji nebuvo pasiruosusi ir nesurinko reikiamu įrodymu K Prunskiene teige sieksianti 2003 m bylos paviesinimo nes esa ten yra negincijamu įrodymu ja nebendradarbiavus su sovietinemis saugumo strukturomis reikalingas saltinis BibliografijaGintarines ledi ispazintis 1991 Uzkulisiai 1992 Issukis drakonui 1992 Issivadavimo kaina 1993 Laisvejimo ir permainu metai 1995 Saltiniaihttp tv delfi lt video FNoluzsD Archyvuota kopija 2012 12 27 is Wayback Machine projekto http www sekunde lt content php p read amp tid 58662 neveikianti nuoroda Prunskiene insultas istiko pries 7 metus delfi lt Prunskienes dukra prabilo apie mamos bukle tv3 lt http www sekunde lt content php p read amp tid 58662 neveikianti nuoroda V Putino atstovas apie K Prunskienes partija pagaliau turesime partnerius http www lrt lt news php strid 5082 amp id 5405545 Teisingumo ministerija atsisake registruoti K Prunskienes partija neveikianti nuoroda Politinis postasPries tai Vytautas Sakalauskas Lietuvos ministre pirmininke 1990 1991 Po to Albertas SimenasPries tai Jeronimas Kraujelis Lietuvos Zemes ukio ministre 2004 2008 Po to Kazimieras StarkeviciusPartijos politines pareigosPries tai VNDPS pirininke 2001 2005 Po to Pries tai LVLS pirmininke 2005 2009 Po to Ramunas KarbauskisPries tai LLP pirmininke 2010 2014 Po to Andrius Sedzius