Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis apie istorinę Vengrijos karalystės sostinę Apie budizmo tikėjime nušvitimą pasiekusią būtybę skaitykite s
Buda (Vengrija)
- Šis straipsnis apie istorinę Vengrijos karalystės sostinę. Apie budizmo tikėjime nušvitimą pasiekusią būtybę skaitykite straipsnyje Buda.
Buda (veng. Buda, vok. Ofen, serb-kroat. Budim/Будим, ček. ir svk. Budín, turk. Budin) – istorinė Vengrijos karalystės sostinė, o nuo 1873 m. – vakarinė Vengrijos sostinės Budapešto dalis, esanti vakariniame Dunojaus krante. Buda sudaro trečdalį visos Budapešto teritorijos ir yra daugiausia apaugusi mišku. Teritorijos įžymybės – Budos pilis, ir Vengrijos prezidento rezidencija – .
Etimologija
Pagal viduramžių kronikose užfiksuotą legendą, Budos pavadinimas kilo nuo (veng. Buda), hunų valdovo Atilos brolio, vardo.
XIV a. vengrų kanauninkas Markas Kaltietis rašė:
Atila nuvyko į Panonijoje esantį Sikambrijos miestą, kur nužudė savo brolį Budą, o jo lavoną įmetė į Dunojų. Mat kol Atila buvo vakaruose, jo brolis peržengė savo valdų ribas, nes Sikambriją jis pavadino Budos pilies vardu. Ir nors karalius Atila uždraudė hunams ir kitoms tautoms tą miestą vadinti Budos pilimi, o pats jį pavadino Atilos sostine, tačiau draudimo išgąsdinti vokiečiai miestą pavadino Eccylburg, kas reiškia Atilos pilį, bet vengrai nesirūpino draudimu ir vadino jį Óbuda [Senąja Buda] bei taip vadina iki šiol.
Nežinomas Vengrijos karaliaus notaras ir kronikininkas XIII a. pradžios kronikoje rašė:
Skitai, be abejo, yra sena tauta, o Skitijos stiprybė yra rytuose, kaip jau minėjome. Pirmasis Skitijos karalius buvo Magogas, Jafeto sūnus, o jo tauta buvo vadinama magyrais [vengrais] pagal jų karaliaus Magogo vardą, iš kurio karališkosios giminės kilęs garsiausias ir galingiausias karalius Atila, kuris 451-aisiais mūsų Viešpaties gimimo metais, atvykęs iš Skitijos, su galinga kariuomene įžengė į Panoniją ir, privertęs romėnus bėgti, užėmė karalystę ir pasistatė sau karališkąją rezidenciją prie Dunojaus, virš karštųjų šaltinių, ir įsakė atstatyti visus ten rastus senus pastatus, juos apjuosė apskrita ir labai tvirta siena, kuri dabar vengrų kalba vadinama Budavár [Budos pilis], o vokiečių – Etzelburg [Atilos pilis].
Demografija
Budos tvirtovę ir rūmus 1247 m. pastatė Vengrijos karalius Bela IV, ir tai buvo branduolys, aplink kurį iškilo Budos miestas, netrukus įgijęs didelę reikšmę, o 1361 m. tapęs Vengrijos sostine.
XV a. gyventojų daugumą sudarė vengrai, o Budos – germanai. Tačiau Vengrijos karališkojo iždo duomenimis, 1495 m. Budos gyventojų daugumą sudarė vengrai. 1541–1686 m. Buda buvo Osmanų imperijos valdomos centrinės Vengrijos dalis. Osmanų imperijos laikais ji buvo sostinė. Iki XVII a. vidurio Budos gyventojų daugumą sudarė musulmonai, daugiausia dėl Balkanų musulmonų antplūdžio.
1686 m., praėjus dvejiems metams po nesėkmingos Budos apgulties, buvo pradėta nauja Europos kampanija užimti Budą, buvusią viduramžių Vengrijos sostinę. Šį kartą kariuomenė buvo dvigubai didesnė – joje buvo daugiau kaip 74 000 vyrų, įskaitant vokiečių, olandų, vengrų, anglų, ispanų, čekų, prancūzų, kroatų, burgundų, danų ir švedų karius, taip pat kitus savanorius, artileristus ir karininkus. Šios krikščionių pajėgos iš naujo užėmė Budą.
Atgavus Budą, į beveik apleistą miestą atsikraustė buržuazija iš įvairių pietų Vokietijos dalių. Vokiečiai, kurie taip pat laikėsi savo kalbos, iš dalies išstūmė, iš dalies asimiliavo čia gyvenusius vengrus ir serbus. Kaimo gyventojams persikėlus į Budą, XIX a. vengrai čia pamažu tapo dauguma.
Žymūs gyventojai
- Andrius III, (apie 1265–1301 m.), Vengrijos ir Kroatijos karalius, valdęs 1290–1301 m., palaidotas pranciškonų bažnyčioje Budoje.
- Jadvyga, (apie 1373–1399 m.), pirmoji monarchė moteris, gimė Budoje.
- (1473–1504 m.), Vengrijos karaliaus ir jo meilužės Barbaros Edelpok nesantuokinis sūnus.
- Liudvikas II (1506–1526 m.), 1516–1526 m. Vengrijos, Kroatijos ir Bohemijos karalius.
- Aronas ben Jozefas Budietis (apie 1686 m.), poetas.
- Michailas Bojagis, (1780 – apie 1842 m.), arumunas gramatikas ir profesorius.
- Laslo Salajus (1813–1864 m.), vengrų valstybės veikėjas ir istorikas.
- (1813–1871 m.), vengrų rašytojas ir valstybės veikėjas.
- Ignacas Filipas Semelveisas (1818–1865 m.), vengrų gydytojas ir mokslininkas. Jis buvo ankstyvasis antiseptinių procedūrų pradininkas, pasiūlęs gydytojams pradėti .
- Kornelijus Stankovičius, (1831–1865 m.), žymus serbų kompozitorius, gimęs ir miręs Budoje.
- Edmundas Hauleris (1859–1941 m.), ir filologas.
Miestas partneris
- , Italija
Galerija
Taip pat skaitykite
- Budos pilis
Šaltiniai
- „Képes Krónika“. mek.oszk.hu/.
- „The Gesta Hungarorum of Anonymus, the Anonymous Notary of King Béla“ (PDF). UCL Discovery.
- Nyerges, András, red. (1998). Pest-Buda, Budapest szimbólumai [Budapešto herbai ir spalvos: per amžius]. Budapest: Budapest Főváros Levéltára. p. 2.
- Briliant, Oscar (1911). „Budapest“. In Chisholm, Hugh (red.). Encyclopædia Britannica (anglų). 04 (11th leid.). Cambridge University Press. p. 734–737. Nuoroda tikrinta 2023-03-26. „This fortress and palace were built by King Bela IV. in 1247, and were the nucleus round which the town of Buda was built, which soon gained great importance, and became in 1361 the capital of Hungary.“
- „Budapest“. A Pallas Nagy Lexikona (vengrų). Nuoroda tikrinta 2023-03-26.
- Kocsis, Károly; Bottlik, Zsolt; Tátrai, Patrik (2006). Etnikai térfolyamatok a Kárpát-medence határon túli régióiban (vengrų). Budapest: Magyar Tudományos Akadémia – Földrajtudományi Kutatóintézet. ISBN 963-9545-10-4.
- Faroqhi, Suraiya (1994). „Crisis and Change, 1590-1699“. In İnalcık, Halil; Donald Quataert (eds.). An Economic and Social History of the Ottoman Empire, 1300-1914. 2. Cambridge University Press. p. 440. ISBN 0-521-57456-0.
- Bain, Robert Nisbet (1911). „Corvinus, János“. Encyclopædia Britannica (anglų). 7 (11th leid.). p. 210. Nuoroda tikrinta 2023-03-25.
- Bain, Robert Nisbet (1911). „Louis II. of Hungary“. Encyclopædia Britannica (anglų). 17 (11th leid.). p. 49–50. Nuoroda tikrinta 2023-03-25.
- „Szalay, Ladislas“. Encyclopædia Britannica (anglų). 26 (11th leid.). 1911. p. 318. Nuoroda tikrinta 2023-03-25.
- Bain, Robert Nisbet (1911). „Eötvös, József, Baron“. Encyclopædia Britannica (anglų). 9 (11th leid.). p. 665. Nuoroda tikrinta 2023-03-26.
- Allbutt, Thomas Clifford (1911). „Semmelweiss, Ignatz Philipp“. Encyclopædia Britannica (anglų). 24 (11th leid.). p. 631. Nuoroda tikrinta 2023-03-26.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Buda (Vengrija), Kas yra Buda (Vengrija)? Ką reiškia Buda (Vengrija)?
Sis straipsnis apie istorine Vengrijos karalystes sostine Apie budizmo tikejime nusvitima pasiekusia butybe skaitykite straipsnyje Buda Buda veng Buda vok Ofen serb kroat Budim Budim cek ir svk Budin turk Budin istorine Vengrijos karalystes sostine o nuo 1873 m vakarine Vengrijos sostines Budapesto dalis esanti vakariniame Dunojaus krante Buda sudaro trecdalį visos Budapesto teritorijos ir yra daugiausia apaugusi misku Teritorijos įzymybes Budos pilis ir Vengrijos prezidento rezidencija Buda viduramziaisEtimologijaPagal viduramziu kronikose uzfiksuota legenda Budos pavadinimas kilo nuo veng Buda hunu valdovo Atilos brolio vardo XIV a vengru kanauninkas Markas Kaltietis rase Atila nuvyko į Panonijoje esantį Sikambrijos miesta kur nuzude savo brolį Buda o jo lavona įmete į Dunoju Mat kol Atila buvo vakaruose jo brolis perzenge savo valdu ribas nes Sikambrija jis pavadino Budos pilies vardu Ir nors karalius Atila uzdraude hunams ir kitoms tautoms ta miesta vadinti Budos pilimi o pats jį pavadino Atilos sostine taciau draudimo isgasdinti vokieciai miesta pavadino Eccylburg kas reiskia Atilos pilį bet vengrai nesirupino draudimu ir vadino jį obuda Senaja Buda bei taip vadina iki siol Nezinomas Vengrijos karaliaus notaras ir kronikininkas XIII a pradzios kronikoje rase Skitai be abejo yra sena tauta o Skitijos stiprybe yra rytuose kaip jau minejome Pirmasis Skitijos karalius buvo Magogas Jafeto sunus o jo tauta buvo vadinama magyrais vengrais pagal ju karaliaus Magogo varda is kurio karaliskosios gimines kiles garsiausias ir galingiausias karalius Atila kuris 451 aisiais musu Viespaties gimimo metais atvykes is Skitijos su galinga kariuomene įzenge į Panonija ir privertes romenus begti uzeme karalyste ir pasistate sau karaliskaja rezidencija prie Dunojaus virs karstuju saltiniu ir įsake atstatyti visus ten rastus senus pastatus juos apjuose apskrita ir labai tvirta siena kuri dabar vengru kalba vadinama Budavar Budos pilis o vokieciu Etzelburg Atilos pilis DemografijaBudos veliava iki 1873 m Istorinis Budos herbas naudotas 1703 1873 m Budos tvirtove ir rumus 1247 m pastate Vengrijos karalius Bela IV ir tai buvo branduolys aplink kurį iskilo Budos miestas netrukus įgijes didele reiksme o 1361 m tapes Vengrijos sostine XV a gyventoju dauguma sudare vengrai o Budos germanai Taciau Vengrijos karaliskojo izdo duomenimis 1495 m Budos gyventoju dauguma sudare vengrai 1541 1686 m Buda buvo Osmanu imperijos valdomos centrines Vengrijos dalis Osmanu imperijos laikais ji buvo sostine Iki XVII a vidurio Budos gyventoju dauguma sudare musulmonai daugiausia del Balkanu musulmonu antpludzio 1686 m praejus dvejiems metams po nesekmingos Budos apgulties buvo pradeta nauja Europos kampanija uzimti Buda buvusia viduramziu Vengrijos sostine Sį karta kariuomene buvo dvigubai didesne joje buvo daugiau kaip 74 000 vyru įskaitant vokieciu olandu vengru anglu ispanu ceku prancuzu kroatu burgundu danu ir svedu karius taip pat kitus savanorius artileristus ir karininkus Sios krikscioniu pajegos is naujo uzeme Buda Atgavus Buda į beveik apleista miesta atsikrauste burzuazija is įvairiu pietu Vokietijos daliu Vokieciai kurie taip pat laikesi savo kalbos is dalies isstume is dalies asimiliavo cia gyvenusius vengrus ir serbus Kaimo gyventojams persikelus į Buda XIX a vengrai cia pamazu tapo dauguma Zymus gyventojaiVengrijos karaliaus Liudviko II portretas apie 1526 m Andrius III apie 1265 1301 m Vengrijos ir Kroatijos karalius valdes 1290 1301 m palaidotas pranciskonu baznycioje Budoje Jadvyga apie 1373 1399 m pirmoji monarche moteris gime Budoje 1473 1504 m Vengrijos karaliaus ir jo meiluzes Barbaros Edelpok nesantuokinis sunus Liudvikas II 1506 1526 m 1516 1526 m Vengrijos Kroatijos ir Bohemijos karalius Aronas ben Jozefas Budietis apie 1686 m poetas Michailas Bojagis 1780 apie 1842 m arumunas gramatikas ir profesorius Laslo Salajus 1813 1864 m vengru valstybes veikejas ir istorikas 1813 1871 m vengru rasytojas ir valstybes veikejas Ignacas Filipas Semelveisas 1818 1865 m vengru gydytojas ir mokslininkas Jis buvo ankstyvasis antiseptiniu proceduru pradininkas pasiules gydytojams pradeti Kornelijus Stankovicius 1831 1865 m zymus serbu kompozitorius gimes ir mires Budoje Edmundas Hauleris 1859 1941 m ir filologas Miestas partneris ItalijaGalerijaMarijos Magdalietes baznycia Orszaghaz utca liet Parlamento gatve Uzeiga Old Parliament Pagrindine Budos aikste Uzeiga Arany Hordo Tarnok utca liet Izdo gatve Taip pat skaitykiteBudos pilisSaltiniai Kepes Kronika mek oszk hu The Gesta Hungarorum of Anonymus the Anonymous Notary of King Bela PDF UCL Discovery Nyerges Andras red 1998 Pest Buda Budapest szimbolumai Budapesto herbai ir spalvos per amzius Budapest Budapest Fovaros Leveltara p 2 Briliant Oscar 1911 Budapest In Chisholm Hugh red Encyclopaedia Britannica anglu 04 11th leid Cambridge University Press p 734 737 Nuoroda tikrinta 2023 03 26 This fortress and palace were built by King Bela IV in 1247 and were the nucleus round which the town of Buda was built which soon gained great importance and became in 1361 the capital of Hungary Budapest A Pallas Nagy Lexikona vengru Nuoroda tikrinta 2023 03 26 Kocsis Karoly Bottlik Zsolt Tatrai Patrik 2006 Etnikai terfolyamatok a Karpat medence hataron tuli regioiban vengru Budapest Magyar Tudomanyos Akademia Foldrajtudomanyi Kutatointezet ISBN 963 9545 10 4 Faroqhi Suraiya 1994 Crisis and Change 1590 1699 In Inalcik Halil Donald Quataert eds An Economic and Social History of the Ottoman Empire 1300 1914 2 Cambridge University Press p 440 ISBN 0 521 57456 0 Bain Robert Nisbet 1911 Corvinus Janos Encyclopaedia Britannica anglu 7 11th leid p 210 Nuoroda tikrinta 2023 03 25 Bain Robert Nisbet 1911 Louis II of Hungary Encyclopaedia Britannica anglu 17 11th leid p 49 50 Nuoroda tikrinta 2023 03 25 Szalay Ladislas Encyclopaedia Britannica anglu 26 11th leid 1911 p 318 Nuoroda tikrinta 2023 03 25 Bain Robert Nisbet 1911 Eotvos Jozsef Baron Encyclopaedia Britannica anglu 9 11th leid p 665 Nuoroda tikrinta 2023 03 26 Allbutt Thomas Clifford 1911 Semmelweiss Ignatz Philipp Encyclopaedia Britannica anglu 24 11th leid p 631 Nuoroda tikrinta 2023 03 26 47 28 s pl 19 03 r ilg 47 467 s pl 19 050 r ilg 47 467 19 050