Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Rytų Vengrijos karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Rytų Vengrijos karalystė (veng. Keleti Magyar Királyság) − dabartinis pavadinimas, skirtas apibūdinti 1526−1570 m. pilietinio karo metu susidariusiai šeimos kontroliuotas teritorijas Vengrijos karalystės rytuose. Ji kontroliavo pagrindinę karalystės dalį su sostine Buda, bet po 1541 m. jai liko tik teritorijos dabartinėje vakarų Rumunijoje (Transilvanijos, Krišanijos, Maramurešo, Banato regionai) bei Vengrijos rytinis pakraštys.
| Keleti Magyar Királyság Rytų Vengrijos karalystė | ||||
| ||||
|
Herbas | ||||
| Rytų Vengrijos karalystė 1550 m. | ||||
| Sostinė | Buda (1526-1541), Alba Julija (1541–1570) | |||
| Kalbos | lotynų, vengrų, rumunų | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Vengrijos karaliai | ||||
| 1526-1540 | Jonas Zapojajis | |||
| 1540–1570 | Jonas Zigmantas Zapojajis | |||
| Era | Naujieji laikai | |||
| - Vengrijos skilimas | 1526 m., 1526 | |||
| - | 1570 m. | |||
Pavadinimas Rytų Vengrija naudojamas patogumo dėlei, kadangi tuo metu karalystė oficialiai vadinosi Vengrijos karalyste, kaip ir jos priešininkė .
Raida
Po vengrams nesėkmingo 1526 m. Mohačo mūšio ir Vengrijos karaliaus Vladislovo II mirties, nebeliko įpėdinio. Bohemija ir Kroatija, tuo metu buvusios dinastinėje unijoje su Vengrija, karaliumi išrinko Habsburgą Ferdinandą I, kuris buvo vedęs Vladislovo dukrą Oną. Vengrija nesekė šiuo pavyzdžiu, kuomet lapkričio mėn. Vengrijos sostinėje Budoje didelė dalis didikų Vengrijos karaliumi išrinko tuo metu įtakingiausią karalystės asmenybę, Joną Zapojajį. Netrukus po to (gruodžio mėn.) kita dalis Vengrijos didikų Pošonoje Vengrijos karaliumi išrinko Ferdinandą.
Dviejų karalių išrinkimas Vengrijoje pradėjo pilietinį karą, o karalystės padalinimas į dvi dalis buvo oficialiai pripažintas 1538 m. . Zapojajis valdė didžiąją dalį karalystės ir pripažintas Vengrijos karaliumi, tuo tarpu Ferdinandas gavo valdyti tik vakarines karalystės dalis (dar vadinamas ): dab. Kroatiją, Slovakiją ir vakarinę Vengriją.
1540 m. mirus Jonui Zapojajui, Rytų Vengriją paveldėjo jo mažametis sūnus Jonas Zigmantas. Už jį realiai valdė jo motina Izabelė Jogailaitė, kuri buvo priversta sudaryti sąjungą su Osmanų imperija. 1541 m. Osmanai perėmė valdžią vakarinėse karalystės dalyse kartu su sostine Buda. Taip atsirado . Rytų Vengrija buvo priversta perkelti sostinę į Transilvaniją, į Albą Juliją (Gyulafehérvár). Tai lėmė visos politinės sistemos pertvarkymą.
1549 m. prasidėjo atviras karas tarp Rytų ir Vakarų Vengrijų. Habsburgai ne kartą įsiveržė į Rytų Vengriją ir apsupo jos sostinę. 1551 m. Izabelė su sūnumi atsisakė sosto ir išvyko iš šalies. Tačiau čia įsikišo Osmanų sultonas Suleimanas Puikusis, kuris iki 1556 m. atkariavo Rytų Vengriją iš Habsburgų ir vėl ją atidavė valdyti Jonui Zigmantui.
1570 m. Spejerio sutartimi Jonas Zigmantas atsisakė Vengrijos sosto, už tai gaudamas Osmanams pavaldaus Transilvanijos kunigaikščio (lot. princeps Transsylvaniae) titulą.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rytų Vengrijos karalystė, Kas yra Rytų Vengrijos karalystė? Ką reiškia Rytų Vengrijos karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Rytu Vengrijos karalyste veng Keleti Magyar Kiralysag dabartinis pavadinimas skirtas apibudinti 1526 1570 m pilietinio karo metu susidariusiai seimos kontroliuotas teritorijas Vengrijos karalystes rytuose Ji kontroliavo pagrindine karalystes dalį su sostine Buda bet po 1541 m jai liko tik teritorijos dabartineje vakaru Rumunijoje Transilvanijos Krisanijos Maramureso Banato regionai bei Vengrijos rytinis pakrastys Keleti Magyar Kiralysag Rytu Vengrijos karalyste 1526 1570 HerbasLocation ofRytu Vengrijos karalyste 1550 m Sostine Buda 1526 1541 Alba Julija 1541 1570 Kalbos lotynu vengru rumunuValdymo forma MonarchijaVengrijos karaliai 1526 1540 Jonas Zapojajis 1540 1570 Jonas Zigmantas ZapojajisEra Naujieji laikai Vengrijos skilimas 1526 m 1526 1570 m Pavadinimas Rytu Vengrija naudojamas patogumo delei kadangi tuo metu karalyste oficialiai vadinosi Vengrijos karalyste kaip ir jos priesininke RaidaPo vengrams nesekmingo 1526 m Mohaco musio ir Vengrijos karaliaus Vladislovo II mirties nebeliko įpedinio Bohemija ir Kroatija tuo metu buvusios dinastineje unijoje su Vengrija karaliumi isrinko Habsburga Ferdinanda I kuris buvo vedes Vladislovo dukra Ona Vengrija neseke siuo pavyzdziu kuomet lapkricio men Vengrijos sostineje Budoje didele dalis didiku Vengrijos karaliumi isrinko tuo metu įtakingiausia karalystes asmenybe Jona Zapojajį Netrukus po to gruodzio men kita dalis Vengrijos didiku Posonoje Vengrijos karaliumi isrinko Ferdinanda Dvieju karaliu isrinkimas Vengrijoje pradejo pilietinį kara o karalystes padalinimas į dvi dalis buvo oficialiai pripazintas 1538 m Zapojajis valde didziaja dalį karalystes ir pripazintas Vengrijos karaliumi tuo tarpu Ferdinandas gavo valdyti tik vakarines karalystes dalis dar vadinamas dab Kroatija Slovakija ir vakarine Vengrija 1540 m mirus Jonui Zapojajui Rytu Vengrija paveldejo jo mazametis sunus Jonas Zigmantas Uz jį realiai valde jo motina Izabele Jogailaite kuri buvo priversta sudaryti sajunga su Osmanu imperija 1541 m Osmanai pereme valdzia vakarinese karalystes dalyse kartu su sostine Buda Taip atsirado Rytu Vengrija buvo priversta perkelti sostine į Transilvanija į Alba Julija Gyulafehervar Tai leme visos politines sistemos pertvarkyma 1549 m prasidejo atviras karas tarp Rytu ir Vakaru Vengriju Habsburgai ne karta įsiverze į Rytu Vengrija ir apsupo jos sostine 1551 m Izabele su sunumi atsisake sosto ir isvyko is salies Taciau cia įsikiso Osmanu sultonas Suleimanas Puikusis kuris iki 1556 m atkariavo Rytu Vengrija is Habsburgu ir vel ja atidave valdyti Jonui Zigmantui 1570 m Spejerio sutartimi Jonas Zigmantas atsisake Vengrijos sosto uz tai gaudamas Osmanams pavaldaus Transilvanijos kunigaikscio lot princeps Transsylvaniae titula