Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kinų kalba 汉语 漢語 中文KalbamaKinijoje Taivane Singapūre Indonezijoje Malaizijoje kitose kinų emigrantų bendruomenėse visame
Kinų kalba
| Kinų kalba 汉语/漢語；中文 | |
| Kalbama | Kinijoje, Taivane, Singapūre, Indonezijoje, Malaizijoje, kitose kinų emigrantų bendruomenėse visame pasaulyje |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | daugiau nei 1,3 mlrd. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | 2 (jeigu laikysime viena kalba) |
| Kilmė | Kinų-tibetiečių |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | Jungtinės Tautos, Kinijos Liaudies Respublika, Singapūras (oficiali, bet ne valstybinė), Taivanas, Makao Pripažįstama kaip regioninė kalba: Jungtinės Amerikos Valstijos (mažumos ir pagalbinė) |
| Prižiūrinčios institucijos | Kinijos LR: Valstybinis kalbos reguliavimo komitetas Kinijos Respublikoje: Valstybinis kalbų komitetas Singapūre: Mandarino kinų skatinimo taryba/Kalbėjimo kiniškai kampanija |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | zh |
| ISO 639-2 | chi (B) / zho (T) |
| Geografinis paplitimas | |
Kinų kalba (汉语/漢語, 华语/華語, arba 中文; Pinyin: Hànyǔ, Huáyǔ, arba Zhōngwén) – izoliacinė toninė kalba, priklausanti kinų-tibetiečių kalboms. Nors dažnai kalbama apie vieną kinų kalbą, iš tiesų jos variantų gausa primena romanų kalbų įvairovę. Tačiau visos tarmės vartoja tą pačią bendrinę rašomąją kalbą.
Kinų kalba yra gimtoji maždaug penktadaliui pasaulio gyventojų. Bendrinė kinų kalba, kurios pagrindas – Pekino tarmė ir kai kurios kitos šiaurinės Kinijos tarmės, yra valstybinė Kinijos Liaudies Respublikos bei Kinijos Respublikos Taivano kalba, taip pat viena iš keturių valstybinių Singapūro kalbų ir viena iš šešių oficialių Jungtinių Tautų kalbų. Kantono atmaina drauge su anglų kalba yra oficiali kalba Honkonge ir drauge su portugalų kalba – Makao.
Kinų išeivijoje kalbama įvairiomis kinų kalbos atmainomis: bendrine kinų kalba, Kantono, Min Nan, Hakka. XX a. antroje pusėje bendrinė kinų kalba ypač išpopuliarėjo kinų diasporoje ir tapo pagrindine išeivių tarpusavio bendravimo kalba. [reikalingas šaltinis]
Kinų kalba ypač skiriasi nuo vakarietiškųjų tuo, kad ryškiai atskiriamos rašytinė bei šnekamoji kalbos. Kinija turėjo vieną rašomąją kalbą per visą savo istoriją, nors šnekamosios kalbos variantų būta daug, kaip ir Europoje. Todėl kinai aiškiai atskiria rašomąją kalbą (wén; 文) ir šnekamąją kalbą (yǔ; 语/語).
Bendrinė kalba ir tarmės
Vadinamoji kinų kalba iš tiesų susideda iš daugybės regioninių kalbinių variantų, kai kurie iš jų vienas nuo kito smarkiai skiriasi (maždaug taip, kaip skiriasi šiuolaikinės romanų kalbos). Europoje išsivystė nepriklausomos valstybės, siekusios kultūrinės nepriklausomybės, todėl valstybėse vystėsi savitos kalbos. Kinijoje, nors miestuose ir regionuose taip pat gyvavo skirtingi šnekamosios kalbos variantai, visada šalia egzistavo vienas kultūrinis – kalbinis standartas (anksčiau senoji kinų kalba, vėliau bendrinė rašomoji kalba). Kaip vientisą kinų kalbą suvokia ir patys kinai – daugiausiai dėl minėtojo rašto standarto. Apibūdindami tarmes kinai dažniausiai jas vadina pagal vietoves, pvz., Pekino tarmė, Šanchajaus tarmė. Paprasti žmonės dažnai net nesuvokia, kad šios „tarmės“ lingvistų gali būti laikomos atskiromis kalbomis. Riba tarp kalbos ir tarmės Kinijoje ne visada aiški, skiriama nuo septynių iki septyniolikos skirtingų kalbų.
Didesnė lingvistinė įvairovė yra Pietų Kinijoje. Tai lėmė geografinės sąlygos: kalnai, upės, augmenija trukdė žmonėms bendrauti.
Kalbinė įvairovė susijusi su politika: pripažįstant, kad kinų kalba yra greičiau kalbų grupė, būtų pripažįstama, kad Kiniją reikėtų laikyti įvairių tautų samplaika ir atvirkščiai – laikant variantus vienos kalbos tarmėmis būtų teigiamas tautos vieningumas. Problemos keblumą rodo ir tai, kad kai kurie tarmėmis kalbantys žmonės hanius (Han) laiko sąvoka, kuri, vienydama žmones, išlaiko ir įvairių etninių grupių įvairovės galimybę. Panašiai ir Kinijos Liaudies Respublikos valdžia laikosi termino „Kinijos nacija“ (Zhōnghuá Mínzú), reiškiančio „kiną“, nepaisant jo etninės kilmės, t. y. į šią savoką įeina ir Kinijoje gyvenantys tibetiečiai, uigurai, mongolai ir kt. Han vadinami tie, kurių gimtoji kalba išties yra kinų ir yra „etniniai kinai“.
Paprastai skiriamos tokios kinų kalbos tarmių grupės:
- Bendrinė kinų kalba (北方话 běifānghuà) – bendrinė kinų kalba, pažodžiui „šiaurės kalba“; 850 mln. žmonių gimtoji kalba
- Vu (吳 wu)
- (湘 xiang)
- Gan (贛 gan) – 20 mln. žmonių gimtoji kalba
- Hakka (客家 kejia)
- (粵 yue)
- Min (閩 min) – dalijama į 5–7 pogrupius
Kai kurie lingvistai skiria ne septynias, o dešimt pagrindinių grupių, pridėdami šias:
- (晉 jin) – skiria iš bendrinės kinų kalbos, 40 mln. žmonių gimtoji kalba
- Ping (iš Kantono)
- Hui (iš Vu)
Yra daug kitų mažesnių nesuklasifikuotų grupių: dandžou (danzhou) tarmė, kuria kalbama Danzhou (Hainano saloje); Šianghua (乡话 xianghua), kalbama vakarų Chunanyje; Shaozhou Tuhua, kalbama šiaurės Kantone[reikalingas šaltinis]; ir kt.
Bendrinė kinų kalba yra oficiali Kinijos, Taivano ir Singapūro kalba. Ji pagrįsta Pekino tarme, tai oficiali vyriausybės, žiniasklaidos, švietimo įstaigų kalba.
Sakinys Mano šeimoje yra du suaugę žmonės ir vienas vaikas:
- Bendrine kinų kalba
- Hangzhou tarme
| Hanių etninės subgrupės | |
|---|---|
| () | (Hujai) | () | | | Hakka | | |
Kinų raštas
Santykis tarp sakytinės ir rašytinės kinų kalbos yra sudėtingas, nes per ilgus amžius sakytinė kalba labai pasikeitė, o rašytinė beveik nepakito.
Iki XX-to amžiaus pagrindinė kinų rašomoji sistema buvo wényán (文言), kas kiniškai reiškė klasikinė kinų kalba ar literatūrinė kinų kalba; wényán labai skyrėsi nuo bet kokios sakytinės kinų kalbos, kaip kad senoji lotynų kalba dabar skiriasi nuo šiuolaikinių romanų kalbos grupės kalbų. Po Gegužės Ketvirtosios judėjimo 1919 metais oficialus rašymo standartas buvo pakeistas į báihuà (白話/白话) (vietinę kalbą), kuri buvo paremta bendrine kinų kalba. Terminas bendrinė kinų kalba dabar reiškia báihuà.
Rašytinėje sistemoje kiekvienas rašmuo gali turėti keletą skirtingų tarimo variantų, be to, rašmenys suprantami kaip morfemos, nepriklausančios nuo fonetinių pokyčių. Pvz., rašmuo 一 bendrinėje kalboje tariamas „yi“, Kantono kalboje – „yat“, Hokkien – „tsit“. Rašmenų sistemos, naudojamos įvairiose tarmėse, nėra visiškai identiškos.
Nėra konkrečios informacijos iš kur atsirado šie simboliai. Legenda pasakoja, kad legendinio Kinijos imperatoriaus Chuangdi valdininkas Čangdzie apie 2600 metus pr. m. e., išrado raštą, bet archeologiniai kasinėjimai rado tik Šang dinastijos rašto pavyzdžių, datuojamų apie 1700 m. pr. m. e. Rašmenų pavidalas per amžius kito. Iš pradžių tai buvo piktogramos, vėliau jos vystėsi ir ėmė reikšti sudėtingesnes sąvokas. 100 m. Siušenis, Chanių dinastijos mokslininkas, suklasifikavo rašmenis į šešias kategorijas, 4 % jų priskirdamas piktogramoms, o 82 % – sudėtingesniems dariniams, susidedantiems iš „rakto“ (duodančio rašmeniui apytikslę reikšmę) bei fonetinio elemento (daugeliu atveju nurodančio apytikslį tarimą). Hieroglifai hieroglifų žodynuose ir dabar dažnai klasifikuojami pagal raktus.
Dabar vartojami du kinų rašmenų rinkiniai. Tradicinė sistema, naudojama Honkonge, Taivane ir Makao, yra standartinio kaligrafinio stiliaus kaišu variantas. Kinijos Liaudies Respublikoje šeštajame dešimtmetyje buvo įvykdyta rašto reforma: daugelyje hieroglifų buvo sumažinta brūkšnelių, supaprastinti sudėtingesni raktai. Pvz., tradicinis hieroglifas: 國; tas pats supaprastintas hieroglifas: 国. Vienintelė be Kinijos šalis, oficialiai ėmusi naudoti supaprastintus rašmenis, yra Singapūras.
Kinų kaligrafijoje esama įvairių rašymo stilių: zhuanshu (篆書, antspaudų stilius), caoshu (草書, žolės stilius), lishu (隸書, oficialus stilius), kaishu (楷書, standartinis stilius). Paprastai kaligrafai rašo tradicinius, o ne supaprastintus hieroglifus.
Istorija
Manoma, kad sinitinės ir tibetiečių – birmiečių kalbos kilo iš kinų-tibetiečių prokalbės. Kinų kalbos raida periodizuojama įvairiai.
Senoji, arba archajinė kinų kalba (pinyin Shànggǔ Hànyǔ, trad. 上古漢語 / supapr. 上古汉语) buvo paplitusi ankstyvojoje ir viduriniojoje (XII–III a. pr. m. e.). Ja padaryti įrašai ant bronzinių indų, parašyti veikalai , , dalis Yijing. Senojoje kinų kalboje būta sudėtingos garsinės sistemos, tačiau turbūt dar nebuvo tonų. Rekonstruoti senąją kalbą ėmėsi dar Qing dinastijos filologai.
Vidurinė kinų kalba (Zhōnggǔ Hànyǔ, 中古漢語 / 中古汉语) vartota Sui, Tang ir Song dinastijose (VII–X a.) Ji skirstoma į ankstyvąjį ir vėlyvąjį (X a.) periodus. Yra atkurta viduriniosios kalbos garsinė sistema.
Dauguma šiauriečių kasdien vartoja bendrinės kinų kalbos tarmes. Pietuose kalnai ir upės kliudė kalboms suartėti, todėl ten ryškesnė lingvistinė įvairovė. Sichuan provincijoje bendrinės kinų kalbos paplitimas aiškinamas XII a. maru – tuomet išmirė daug regiono gyventojų, ir jis buvo apgyvendintas ateivių iš šiaurės. Iki XX a. vidurio dauguma pietiečių nekalbėjo nė viena bendrinės kinų kalbos atmaina. Tačiau bent jau valdant Qing dinastijai (kurios oficiali kalba buvo mandžiūrų) valdančiuosiuose sluoksniuose ėmė dominuoti Nankino bendrinė kalba. Dar nuo XVII a. Qing bandė populiarinti Pekine vartotą tartį, tačiau jiems ne itin sekėsi. XIX a. antroje pusėje imperatoriaus rūmuose galutinai įsigalėjo Pekino kalba, tačiau didžiajai gyventojų daliai vieningas kalbos standartas neegzistavo. Situacija pasikeitė įvedus pradinių mokyklų ugdymo sistemą, kurioje didelis dėmesys skirtas bendrinės kinų kalbos mokymui. Todėl dabar dauguma žemyninės Kinijos bei Taivano gyventojų laisvai kalba šia kalba. Honkonge mokomasi Kantono tarme, tačiau bendrinė kinų kalba vis populiarėja.
Kinų kalba turėjo nemažą įtaką korėjiečių, japonų, vietnamiečių kalboms. Pirmosios dvi naudoja kinų hieroglifus (ten atitinkamai vadinamus Hanja ir Kanji). Vietnamiečių kalba iki XIV a. taip pat buvo užrašoma kinų raštu, XIV–XIX a. naudotas šiek tiek pakeistas rašto variantas. Taip pat apie 50 % korėjiečių žodyno yra kilę iš kinų kalbos, įtaka jaučiama ir japonų bei vietnamiečių kalbose. Šiose trijose kalbose yra išlikę senosios kinų kalbos garsinės sistemos bruožų.
Tonai
Kinų kalba yra toninė. Tonus turi visos kinų kalbos atmainos: nuo trijų tonų kai kuriuose šiaurinėse tarmėse iki 6-10 tonų pietuose. Šiuolaikinėje bendrinėje kinų kalboje yra apie 400 galimų skiemenų, dauguma gali būti ištarti skirtingais tonais, tačiau vis vien kinų kalba pasižymi dideliu homonimų skaičiumi. Čia didelį pranašumą suteikia raštas: vienodai tariami žodžiai rašytinėje kalboje žymimi skirtingais rašmenimis.
Bendrinėje kinų kalboje yra keturi pagrindiniai tonai ir vadinamasis neutralusis tonas. Dažnai siūloma mintyse padalinti kasdienėje kalboje naudojamą balso diapazoną į penkis lygmenis. Skiemuo pirmuoju tonu tariamas lygiai aukščiausiame, penktajame, lygmenyje. Antrasis tonas – kylantis maždaug nuo trečio iki penkto lygmens. Trečiasis prasideda antrame, krenta iki pirmojo ir kyla iki ketvirtojo. Ketvirtasis tonas – staigiai krentantis nuo aukščiausio iki žemiausio lygmens. Skiemuo gali būti ištariamas ir neutraliai, t. y. lengvai, be jokio tono. Tonai Hanyu Pinyin transkripcijoje žymimi diakritiniais ženklais: ā, á, ǎ, à; kartais – skaitmenimis.
Neretai iliustruoti kinų kalbos tonų sistemai pasitelkiamas skiemuo ma:
妈(mā) „motina“ – pirmas tonas; 麻(má) „kanapė“ – antras tonas; 马(mǎ) „arklys“ – trečias tonas; 骂(mà) „barti“ – ketvirtas tonas; 吗(ma) klausimo dalelytė – neutralus tonas.
Keturių tonų galite paklausyti čia.
Galima sudaryti ne visai gramatiškai taisyklingą sakinį:
mā ma mà mǎ de má ma 妈 妈 骂 马 的 麻 吗? (tradiciniais rašmenimis 媽媽罵馬的麻嗎?) Ar mama bara arklio kanapę?
Šnekamojoje kalboje tonai gali kisti. Pavyzdžiui, susidūrus dviem tretiesiems tonams, pirmas jų virsta į antrą toną. Jeigu po trečio tono eina bet koks kitas, išskyrus dar vieną trečią, tonas, pirmasis ištariamas vadinamuoju pustrečiuoju tonu, kuris tik nusileidžia, bet nepakyla.
Neutralaus tono ištarimo aukštis (lygmuo lentelėje) priklauso nuo to, po kokio tono jis tariamas.
Transliteracijos būdai
Kinų kalbos garsams perteikti yra vartojami įvairūs transliteracijos būdai. Romanizacija – tokia transliteracija, kai kalbos garsai užrašomi lotynų alfabetu. Kinų kalbos romanizacijos sistemų yra daug, nes kinų kalba iki pat naujausiųjų laikų neturėjo fonetinės transkripcijos sistemų, santykių su Vakarų šalimis istorija buvo sudėtinga.
Dabar dažniausiai vartojama bendrinės kinų kalbos romanizacijos sistema yra Hanyu Pinyin. Ji yra oficiali Kinijos bei Singapūro romanizacijos sistema. Pinyinas neretai vartojamas mokant kinų kalbos kitakalbius.
Antra dažnai vartojama sistema – Veido-Džailso (Wade-Giles). Ji buvo populiari iki Pinyin atsiradimo. Veido-Džailso sistema vartojama JAV švietimo įstaigose, Taivane.
Neretai transliteruojant skiemenį nepažymimas jo tonas, Veido-Džailso sistemoje prapuola apostrofai. Todėl Vakaruose dažniau matome „Beijing“, o ne Běijīng, „Taipei“, o ne T’ai2-pei3.
Yra daug kitų bendrinės kinų kalbos romanizacijos sistemų, taip pat sistemos Kantono, Minnan, Hakka ir kitoms kalboms.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija 1996 m. vasario 8 d. priėmė nutarimą „Dėl kinų kalbos skiemenų tarptautinės rašybos lietuviškojo atitikmens“. Šiuo nutarimu patvirtintas kinų kalbos skiemenų tarptautinės rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis (pinyin) lietuviškasis atitikmuo. Nutarimo tekstą rasite čia.
Kinų kalbos mokymasis
Dėl Kinijos įtakos pasaulyje didėjimo, didėja ir besidominčių kinų kalba žmonių skaičius pasaulyje, įskaitant Lietuvą. Nuo 2010 m. rugsėjo, Vilniaus mero V. Navicko iniciatyva, keliose sostinės mokyklose planuojama įvesti kinų kalbos pamokas kaip pasirenkamąjį dalyką.
1991 m. 2000 kalbą besimokančių laikė oficialų Kinų kalbos egzaminą, tuo tarpu 2005 m. kandidatų skaičius išaugo iki 117 660.
Šaltiniai
- http://www.china-language.gov.cn/ (kinų k.)
- http://mandarin.org.sg/html/home.htm
- Ar kinų taps ateities kalba?[neveikianti nuoroda]
- Sostinės moksleiviams – galimybė mokytis kinų kalbos (Vilniaus miesto savivaldybė Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- kin. "汉语水平考试中心：2005年外国考生总人数近12万", [1] Archyvuota kopija 2018-11-19 iš Wayback Machine projekto. , 2006 m. sausio 16 d.
Nuorodos
- Lietuviškai apie kinų kalbą Archyvuota kopija 2006-12-06 iš Wayback Machine projekto.
- Zhongwen.com – nuorodos į naudingus šaltinius, žodynas su etimologiniais paaiškinimais
- Mandarintools – žodynas, programos, įvairūs ištekliai
- Kinų rašmenų žodynas Archyvuota kopija 2005-12-18 iš Wayback Machine projekto.
- Perraša iš Pinyin į lietuvių kalbą
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kinų kalba, Kas yra Kinų kalba? Ką reiškia Kinų kalba?
Kinu kalba 汉语 漢語 中文KalbamaKinijoje Taivane Singapure Indonezijoje Malaizijoje kitose kinu emigrantu bendruomenese visame pasaulyjeKalbanciuju skaiciusdaugiau nei 1 3 mlrd Vieta pagal kalbanciuju skaiciu2 jeigu laikysime viena kalba KilmeKinu tibetieciuOficialus statusasOficiali kalba Jungtines Tautos Kinijos Liaudies Respublika Singapuras oficiali bet ne valstybine Taivanas Makao Pripazįstama kaip regionine kalba Mauricijus Jungtines Amerikos Valstijos mazumos ir pagalbine Priziurincios institucijosKinijos LR Valstybinis kalbos reguliavimo komitetas Kinijos Respublikoje Valstybinis kalbu komitetas Singapure Mandarino kinu skatinimo taryba Kalbejimo kiniskai kampanijaKalbos kodaiISO 639 1zhISO 639 2chi B zho T Geografinis paplitimas Kinu kalba 汉语 漢語 华语 華語 arba 中文 Pinyin Hanyǔ Huayǔ arba Zhōngwen izoliacine tonine kalba priklausanti kinu tibetieciu kalboms Nors daznai kalbama apie viena kinu kalba is tiesu jos variantu gausa primena romanu kalbu įvairove Taciau visos tarmes vartoja ta pacia bendrine rasomaja kalba Kinu kalba yra gimtoji mazdaug penktadaliui pasaulio gyventoju Bendrine kinu kalba kurios pagrindas Pekino tarme ir kai kurios kitos siaurines Kinijos tarmes yra valstybine Kinijos Liaudies Respublikos bei Kinijos Respublikos Taivano kalba taip pat viena is keturiu valstybiniu Singapuro kalbu ir viena is sesiu oficialiu Jungtiniu Tautu kalbu Kantono atmaina drauge su anglu kalba yra oficiali kalba Honkonge ir drauge su portugalu kalba Makao Kinu iseivijoje kalbama įvairiomis kinu kalbos atmainomis bendrine kinu kalba Kantono Min Nan Hakka XX a antroje puseje bendrine kinu kalba ypac ispopuliarejo kinu diasporoje ir tapo pagrindine iseiviu tarpusavio bendravimo kalba reikalingas saltinis Kinu kalba ypac skiriasi nuo vakarietiskuju tuo kad ryskiai atskiriamos rasytine bei snekamoji kalbos Kinija turejo viena rasomaja kalba per visa savo istorija nors snekamosios kalbos variantu buta daug kaip ir Europoje Todel kinai aiskiai atskiria rasomaja kalba wen 文 ir snekamaja kalba yǔ 语 語 Bendrine kalba ir tarmesPagrindinis straipsnis Vadinamoji kinu kalba is tiesu susideda is daugybes regioniniu kalbiniu variantu kai kurie is ju vienas nuo kito smarkiai skiriasi mazdaug taip kaip skiriasi siuolaikines romanu kalbos Europoje issivyste nepriklausomos valstybes siekusios kulturines nepriklausomybes todel valstybese vystesi savitos kalbos Kinijoje nors miestuose ir regionuose taip pat gyvavo skirtingi snekamosios kalbos variantai visada salia egzistavo vienas kulturinis kalbinis standartas anksciau senoji kinu kalba veliau bendrine rasomoji kalba Kaip vientisa kinu kalba suvokia ir patys kinai daugiausiai del minetojo rasto standarto Apibudindami tarmes kinai dazniausiai jas vadina pagal vietoves pvz Pekino tarme Sanchajaus tarme Paprasti zmones daznai net nesuvokia kad sios tarmes lingvistu gali buti laikomos atskiromis kalbomis Riba tarp kalbos ir tarmes Kinijoje ne visada aiski skiriama nuo septyniu iki septyniolikos skirtingu kalbu Didesne lingvistine įvairove yra Pietu Kinijoje Tai leme geografines salygos kalnai upes augmenija trukde zmonems bendrauti Kalbine įvairove susijusi su politika pripazįstant kad kinu kalba yra greiciau kalbu grupe butu pripazįstama kad Kinija reiketu laikyti įvairiu tautu samplaika ir atvirksciai laikant variantus vienos kalbos tarmemis butu teigiamas tautos vieningumas Problemos kebluma rodo ir tai kad kai kurie tarmemis kalbantys zmones hanius Han laiko savoka kuri vienydama zmones islaiko ir įvairiu etniniu grupiu įvairoves galimybe Panasiai ir Kinijos Liaudies Respublikos valdzia laikosi termino Kinijos nacija Zhōnghua Minzu reiskiancio kina nepaisant jo etnines kilmes t y į sia savoka įeina ir Kinijoje gyvenantys tibetieciai uigurai mongolai ir kt Han vadinami tie kuriu gimtoji kalba isties yra kinu ir yra etniniai kinai Paprastai skiriamos tokios kinu kalbos tarmiu grupes Bendrine kinu kalba 北方话 beifanghua bendrine kinu kalba pazodziui siaures kalba 850 mln zmoniu gimtoji kalba Vu 吳 wu 湘 xiang Gan 贛 gan 20 mln zmoniu gimtoji kalba Hakka 客家 kejia 粵 yue Min 閩 min dalijama į 5 7 pogrupius Kai kurie lingvistai skiria ne septynias o desimt pagrindiniu grupiu pridedami sias 晉 jin skiria is bendrines kinu kalbos 40 mln zmoniu gimtoji kalba Ping is Kantono Hui is Vu Yra daug kitu mazesniu nesuklasifikuotu grupiu dandzou danzhou tarme kuria kalbama Danzhou Hainano saloje Sianghua 乡话 xianghua kalbama vakaru Chunanyje Shaozhou Tuhua kalbama siaures Kantone reikalingas saltinis ir kt Bendrine kinu kalba yra oficiali Kinijos Taivano ir Singapuro kalba Ji pagrįsta Pekino tarme tai oficiali vyriausybes ziniasklaidos svietimo įstaigu kalba Sakinys Mano seimoje yra du suauge zmones ir vienas vaikas Bendrine kinu kalba Hangzhou tarmeHaniu etnines subgrupes Hujai Hakka Kinu rastasPagrindinis straipsnis Kinu rastas Santykis tarp sakytines ir rasytines kinu kalbos yra sudetingas nes per ilgus amzius sakytine kalba labai pasikeite o rasytine beveik nepakito Iki XX to amziaus pagrindine kinu rasomoji sistema buvo wenyan 文言 kas kiniskai reiske klasikine kinu kalba ar literaturine kinu kalba wenyan labai skyresi nuo bet kokios sakytines kinu kalbos kaip kad senoji lotynu kalba dabar skiriasi nuo siuolaikiniu romanu kalbos grupes kalbu Po Geguzes Ketvirtosios judejimo 1919 metais oficialus rasymo standartas buvo pakeistas į baihua 白話 白话 vietine kalba kuri buvo paremta bendrine kinu kalba Terminas bendrine kinu kalba dabar reiskia baihua Rasytineje sistemoje kiekvienas rasmuo gali tureti keleta skirtingu tarimo variantu be to rasmenys suprantami kaip morfemos nepriklausancios nuo fonetiniu pokyciu Pvz rasmuo 一 bendrineje kalboje tariamas yi Kantono kalboje yat Hokkien tsit Rasmenu sistemos naudojamos įvairiose tarmese nera visiskai identiskos Nera konkrecios informacijos is kur atsirado sie simboliai Legenda pasakoja kad legendinio Kinijos imperatoriaus Chuangdi valdininkas Cangdzie apie 2600 metus pr m e isrado rasta bet archeologiniai kasinejimai rado tik Sang dinastijos rasto pavyzdziu datuojamu apie 1700 m pr m e Rasmenu pavidalas per amzius kito Is pradziu tai buvo piktogramos veliau jos vystesi ir eme reiksti sudetingesnes savokas 100 m Siusenis Chaniu dinastijos mokslininkas suklasifikavo rasmenis į sesias kategorijas 4 ju priskirdamas piktogramoms o 82 sudetingesniems dariniams susidedantiems is rakto duodancio rasmeniui apytiksle reiksme bei fonetinio elemento daugeliu atveju nurodancio apytikslį tarima Hieroglifai hieroglifu zodynuose ir dabar daznai klasifikuojami pagal raktus Dabar vartojami du kinu rasmenu rinkiniai Tradicine sistema naudojama Honkonge Taivane ir Makao yra standartinio kaligrafinio stiliaus kaisu variantas Kinijos Liaudies Respublikoje sestajame desimtmetyje buvo įvykdyta rasto reforma daugelyje hieroglifu buvo sumazinta bruksneliu supaprastinti sudetingesni raktai Pvz tradicinis hieroglifas 國 tas pats supaprastintas hieroglifas 国 Vienintele be Kinijos salis oficialiai emusi naudoti supaprastintus rasmenis yra Singapuras Kinu kaligrafijoje esama įvairiu rasymo stiliu zhuanshu 篆書 antspaudu stilius caoshu 草書 zoles stilius lishu 隸書 oficialus stilius kaishu 楷書 standartinis stilius Paprastai kaligrafai raso tradicinius o ne supaprastintus hieroglifus IstorijaManoma kad sinitines ir tibetieciu birmieciu kalbos kilo is kinu tibetieciu prokalbes Kinu kalbos raida periodizuojama įvairiai Senoji arba archajine kinu kalba pinyin Shanggǔ Hanyǔ trad 上古漢語 supapr 上古汉语 buvo paplitusi ankstyvojoje ir viduriniojoje XII III a pr m e Ja padaryti įrasai ant bronziniu indu parasyti veikalai dalis Yijing Senojoje kinu kalboje buta sudetingos garsines sistemos taciau turbut dar nebuvo tonu Rekonstruoti senaja kalba emesi dar Qing dinastijos filologai Vidurine kinu kalba Zhōnggǔ Hanyǔ 中古漢語 中古汉语 vartota Sui Tang ir Song dinastijose VII X a Ji skirstoma į ankstyvajį ir velyvajį X a periodus Yra atkurta viduriniosios kalbos garsine sistema Dauguma siaurieciu kasdien vartoja bendrines kinu kalbos tarmes Pietuose kalnai ir upes kliude kalboms suarteti todel ten ryskesne lingvistine įvairove Sichuan provincijoje bendrines kinu kalbos paplitimas aiskinamas XII a maru tuomet ismire daug regiono gyventoju ir jis buvo apgyvendintas ateiviu is siaures Iki XX a vidurio dauguma pietieciu nekalbejo ne viena bendrines kinu kalbos atmaina Taciau bent jau valdant Qing dinastijai kurios oficiali kalba buvo mandziuru valdanciuosiuose sluoksniuose eme dominuoti Nankino bendrine kalba Dar nuo XVII a Qing bande populiarinti Pekine vartota tartį taciau jiems ne itin sekesi XIX a antroje puseje imperatoriaus rumuose galutinai įsigalejo Pekino kalba taciau didziajai gyventoju daliai vieningas kalbos standartas neegzistavo Situacija pasikeite įvedus pradiniu mokyklu ugdymo sistema kurioje didelis demesys skirtas bendrines kinu kalbos mokymui Todel dabar dauguma zemynines Kinijos bei Taivano gyventoju laisvai kalba sia kalba Honkonge mokomasi Kantono tarme taciau bendrine kinu kalba vis populiareja Kinu kalba turejo nemaza įtaka korejieciu japonu vietnamieciu kalboms Pirmosios dvi naudoja kinu hieroglifus ten atitinkamai vadinamus Hanja ir Kanji Vietnamieciu kalba iki XIV a taip pat buvo uzrasoma kinu rastu XIV XIX a naudotas siek tiek pakeistas rasto variantas Taip pat apie 50 korejieciu zodyno yra kile is kinu kalbos įtaka jauciama ir japonu bei vietnamieciu kalbose Siose trijose kalbose yra islike senosios kinu kalbos garsines sistemos bruozu TonaiKinu kalba yra tonine Tonus turi visos kinu kalbos atmainos nuo triju tonu kai kuriuose siaurinese tarmese iki 6 10 tonu pietuose Siuolaikineje bendrineje kinu kalboje yra apie 400 galimu skiemenu dauguma gali buti istarti skirtingais tonais taciau vis vien kinu kalba pasizymi dideliu homonimu skaiciumi Cia didelį pranasuma suteikia rastas vienodai tariami zodziai rasytineje kalboje zymimi skirtingais rasmenimis Pagrindiniai bendrines kinu kalbos tonaiTik nusileidziantis treciasis tonas Bendrineje kinu kalboje yra keturi pagrindiniai tonai ir vadinamasis neutralusis tonas Daznai siuloma mintyse padalinti kasdieneje kalboje naudojama balso diapazona į penkis lygmenis Skiemuo pirmuoju tonu tariamas lygiai auksciausiame penktajame lygmenyje Antrasis tonas kylantis mazdaug nuo trecio iki penkto lygmens Treciasis prasideda antrame krenta iki pirmojo ir kyla iki ketvirtojo Ketvirtasis tonas staigiai krentantis nuo auksciausio iki zemiausio lygmens Skiemuo gali buti istariamas ir neutraliai t y lengvai be jokio tono Tonai Hanyu Pinyin transkripcijoje zymimi diakritiniais zenklais a a ǎ a kartais skaitmenimis Neretai iliustruoti kinu kalbos tonu sistemai pasitelkiamas skiemuo ma 妈 ma motina pirmas tonas 麻 ma kanape antras tonas 马 mǎ arklys trecias tonas 骂 ma barti ketvirtas tonas 吗 ma klausimo dalelyte neutralus tonas Keturiu tonu galite paklausyti cia Galima sudaryti ne visai gramatiskai taisyklinga sakinį ma ma ma mǎ de ma ma 妈 妈 骂 马 的 麻 吗 tradiciniais rasmenimis 媽媽罵馬的麻嗎 Ar mama bara arklio kanape Snekamojoje kalboje tonai gali kisti Pavyzdziui susidurus dviem tretiesiems tonams pirmas ju virsta į antra tona Jeigu po trecio tono eina bet koks kitas isskyrus dar viena trecia tonas pirmasis istariamas vadinamuoju pustreciuoju tonu kuris tik nusileidzia bet nepakyla Neutralaus tono istarimo aukstis lygmuo lenteleje priklauso nuo to po kokio tono jis tariamas Transliteracijos budaiKinu kalbos garsams perteikti yra vartojami įvairus transliteracijos budai Romanizacija tokia transliteracija kai kalbos garsai uzrasomi lotynu alfabetu Kinu kalbos romanizacijos sistemu yra daug nes kinu kalba iki pat naujausiuju laiku neturejo fonetines transkripcijos sistemu santykiu su Vakaru salimis istorija buvo sudetinga Dabar dazniausiai vartojama bendrines kinu kalbos romanizacijos sistema yra Hanyu Pinyin Ji yra oficiali Kinijos bei Singapuro romanizacijos sistema Pinyinas neretai vartojamas mokant kinu kalbos kitakalbius Antra daznai vartojama sistema Veido Dzailso Wade Giles Ji buvo populiari iki Pinyin atsiradimo Veido Dzailso sistema vartojama JAV svietimo įstaigose Taivane Neretai transliteruojant skiemenį nepazymimas jo tonas Veido Dzailso sistemoje prapuola apostrofai Todel Vakaruose dazniau matome Beijing o ne Beijing Taipei o ne T ai2 pei3 Yra daug kitu bendrines kinu kalbos romanizacijos sistemu taip pat sistemos Kantono Minnan Hakka ir kitoms kalboms Valstybine lietuviu kalbos komisija 1996 m vasario 8 d prieme nutarima Del kinu kalbos skiemenu tarptautines rasybos lietuviskojo atitikmens Siuo nutarimu patvirtintas kinu kalbos skiemenu tarptautines rasybos lotynisko pagrindo rasmenimis pinyin lietuviskasis atitikmuo Nutarimo teksta rasite cia Kinu kalbos mokymasisDel Kinijos įtakos pasaulyje didejimo dideja ir besidominciu kinu kalba zmoniu skaicius pasaulyje įskaitant Lietuva Nuo 2010 m rugsejo Vilniaus mero V Navicko iniciatyva keliose sostines mokyklose planuojama įvesti kinu kalbos pamokas kaip pasirenkamajį dalyka 1991 m 2000 kalba besimokanciu laike oficialu Kinu kalbos egzamina tuo tarpu 2005 m kandidatu skaicius isaugo iki 117 660 Saltiniaihttp www china language gov cn kinu k http mandarin org sg html home htm Ar kinu taps ateities kalba neveikianti nuoroda Sostines moksleiviams galimybe mokytis kinu kalbos Vilniaus miesto savivaldybe Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto kin 汉语水平考试中心 2005年外国考生总人数近12万 1 Archyvuota kopija 2018 11 19 is Wayback Machine projekto 2006 m sausio 16 d NuorodosVikizodynas Wikipedia Vikipedija Kinu kalba Duomenys apie kodu zho zymima kalba svetaineje ethnologue com MultiTree kalbos kodo chin informacija angl MultiTree A Digital Library of Language Relationships Information by code chin Lietuviskai apie kinu kalba Archyvuota kopija 2006 12 06 is Wayback Machine projekto Zhongwen com nuorodos į naudingus saltinius zodynas su etimologiniais paaiskinimais Mandarintools zodynas programos įvairus istekliai Kinu rasmenu zodynas Archyvuota kopija 2005 12 18 is Wayback Machine projekto Perrasa is Pinyin į lietuviu kalba