Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Metų laikai
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Metų laikai, tradiciškai skiriami keturi: pavasaris, vasara, ruduo ir žiema.
Metų laikų kaitą sukelia Žemės skriejimas aplink Saulę ir pastovus Žemės sukimosi ašies polinkis į Žemės orbitos plokštumą. Žemės Šiaurės pusrutulis į Saulę atgręžtas pavasarį ir vasarą, mažiau − rudenį ir žiemą; dėl to Saulės spinduliai krinta į Šiaurės pusrutulį stačiau, ir Saulė apšviečia bei kaitina jį stipriau pavasarį ir vasarą, negu rudenį ir žiemą. Žemės Pietų pusrutulį Saulė apšviečia ir kaitina stipriau tuo metu, kai Šiaurės pusrutulyje yra ruduo ir žiema; dėl to, pvz., kai Šiaurės pusrutulyje yra žiema, Pietų pusrutulyje − vasara.
Astronominiai metų laikai
Astronominio pavasario pradžia Pietų pusrutulyje yra momentas, kai ekliptika judančios Saulės centras pereina per dangaus pusiaują pavasario lygiadienio taške (kovo 20−21 d.). Tuo momentu abiejuose Žemės pusrutuliuose (išskyrus poliarines sritis) dienos ir nakties trukmė beveik lygi.
Astronominės vasaros pradžia Žemės Šiaurės pusrutulyje ir astronominės žiemos pradžia Pietų pusrutulyje yra momentas, kai Saulės centras pereina per ekliptikos tašką, esantį toliausiai į šiaurę nuo dangaus pusiaujo (birželio 21−22 d.). Tuo momentu Žemės Šiaurės pusrutulyje diena būna ilgiausia, o Pietų pusrutulyje − trumpiausia.
Astronominio rudens pradžia Žemės Šiaurės pusrutulyje ir astronominio pavasario pradžia Pietų pusrutulyje yra momentas, kai Saulės centras vėl pereina per dangaus pusiaują, bet jau rudens lygiadienio taške (rugsėjo 22−23 d.). Tuo momentu abiejuose Žemės pusrutuliuose dienos ir nakties trukmė beveik lygi.
Astronominės žiemos pradžia Žemės Šiaurės pusrutulyje ir astronominės vasaros pradžia Pietų pusrutulyje yra momentas, kai Saulės centras pereina per ekliptikos tašką, esantį toliausiai į pietus nuo dangaus pusiaujo (gruodžio 21−22 d.). Tuo momentu Žemės Šiaurės pusrutulyje diena būna trumpiausia, Pietų pusrutulyje − ilgiausia.
Dėl to, kad Žemė skrieja elipsine orbita aplink Saulę netolygiai, metų laikų trukmė nevienoda. Arčiausiai Saulės Žemė būna sausio pradžioje, kai eina per perihelį ir skrieja greičiausiai. Dėl to Šiaurės pusrutulyje astronominė žiema yra trumpiausias metų laikas, o astronominė vasara − ilgiausias (Šiaurės pusrutulyje astronominis pavasaris trunka ~92,8 d, astronominė vasara ~93,6 d, astronominis ruduo ~89,8 d, astronominė žiema ~89,0 d). Dėl tos pačios priežasties Šiaurės pusrutulyje vasaros pusmetis (pavasaris ir vasara]]) yra ~8 d ilgesnis už žiemos pusmetį.
Fenologiniai metų laikai
Su Saulės padėties kitimu susijęs sezoninis orų kitimas ir gamtos reiškiniai − fenologiniai metų laikai. Šiaurės pusrutulio vidurio platumose yra 4 fenologiniai metų laikai. Jų kaita nustatoma pagal įvairius kriterijus.
Lietuvoje fenologine žiema laikomas laikotarpis, kai oro vidutinė paros temperatūra yra nuolat < −1 °C.
Fenologinio pavasario I stadija − priešpavasaris − trunka nuo kovo 10−25 d. iki balandžio 1−10 d., pavasario II stadija − nuo balandžio 1−10 d. iki gegužės 25−birželio 10 d. Pavasario I stadijos pradžioje parskrenda pirmieji paukščiai, pradeda tirpti sniegas ir kilti upių vandens lygis. Per II stadiją teka klevų ir beržų sula, pradeda žydėti lazdynai, baltalksniai, šalpusniai; oro vidutinė paros temperatūra yra nuolat >3 °C.
Fenologinė vasara trunka nuo gegužės 25−birželio 10 d. iki rugpjūčio 25−rugsėjo 10 d. Vasaros pradžioje sužydi žieminiai rugiai ir paprastieji erškėčiai, baigia žydėti alyvos ir obelys; Lietuvos pajūryje ir Žemaičių aukštumoje oro vidutinė paros temperatūra yra nuolat >13 °C, kitose Lietuvos vietose >14 °C. Vasara baigiasi, kai pradeda gelsti medžių ir krūmų lapai; oro vidutinė paros temperatūra tada pažemėja iki 13−14 °C.
Fenologinis ruduo trunka nuo rugpjūčio 25−rugsėjo 10 d. iki lapkričio 20−gruodžio 15 d. Rudenį oro vidutinė paros temperatūra būna nuo 14 °C iki −1 °C. Kartais fenologinis ruduo skirstomas į 3 stadijas. Pavyzdžiui, rudens II stadijoje pagelsta klevai, pasitaiko stipresnių šalnų − , o vidutinė paros temperatūra būna <5 °C; III stadija prasideda, kai medžiai numeta visus lapus. Rudens pabaigoje ir žiemos pradžioje Nemunu ir Nerimi plaukia ižas.
Fenologinių metų laikų pradžia ir trukmė labiausiai skiriasi pajūryje ir šiaurės rytų Lietuvoje. Pavasaris ir ruduo pajūryje 15−25 d. ilgesni negu Lietuvos rytuose, vasara pajūryje 5−15 d., žiema 15−30 d. trumpesnė negu kitose Lietuvos vietose. Vasara anksčiausiai prasideda Lietuvos pietuose. Didesniojoje Lietuvos dalyje ruduo prasideda beveik vienu metu.
Ta pati vieta įvairiais metų laikais
- Pavasaris
- Vasara
- Ruduo
- Žiema
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Metų laikai, Kas yra Metų laikai? Ką reiškia Metų laikai?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Metu laikai tradiciskai skiriami keturi pavasaris vasara ruduo ir ziema Metu laiku kaita sukelia Zemes skriejimas aplink Saule ir pastovus Zemes sukimosi asies polinkis į Zemes orbitos plokstuma Zemes Siaures pusrutulis į Saule atgreztas pavasarį ir vasara maziau rudenį ir ziema del to Saules spinduliai krinta į Siaures pusrutulį staciau ir Saule apsviecia bei kaitina jį stipriau pavasarį ir vasara negu rudenį ir ziema Zemes Pietu pusrutulį Saule apsviecia ir kaitina stipriau tuo metu kai Siaures pusrutulyje yra ruduo ir ziema del to pvz kai Siaures pusrutulyje yra ziema Pietu pusrutulyje vasara Astronominiai metu laikaiDiagrama Zemes metu laiku ziurint is Siaures pusrutulioDiagrama Zemes metu laiku ziurint is Pietu pusrutulio Astronominio pavasario pradzia Pietu pusrutulyje yra momentas kai ekliptika judancios Saules centras pereina per dangaus pusiauja pavasario lygiadienio taske kovo 20 21 d Tuo momentu abiejuose Zemes pusrutuliuose isskyrus poliarines sritis dienos ir nakties trukme beveik lygi Astronomines vasaros pradzia Zemes Siaures pusrutulyje ir astronomines ziemos pradzia Pietu pusrutulyje yra momentas kai Saules centras pereina per ekliptikos taska esantį toliausiai į siaure nuo dangaus pusiaujo birzelio 21 22 d Tuo momentu Zemes Siaures pusrutulyje diena buna ilgiausia o Pietu pusrutulyje trumpiausia Astronominio rudens pradzia Zemes Siaures pusrutulyje ir astronominio pavasario pradzia Pietu pusrutulyje yra momentas kai Saules centras vel pereina per dangaus pusiauja bet jau rudens lygiadienio taske rugsejo 22 23 d Tuo momentu abiejuose Zemes pusrutuliuose dienos ir nakties trukme beveik lygi Astronomines ziemos pradzia Zemes Siaures pusrutulyje ir astronomines vasaros pradzia Pietu pusrutulyje yra momentas kai Saules centras pereina per ekliptikos taska esantį toliausiai į pietus nuo dangaus pusiaujo gruodzio 21 22 d Tuo momentu Zemes Siaures pusrutulyje diena buna trumpiausia Pietu pusrutulyje ilgiausia Del to kad Zeme skrieja elipsine orbita aplink Saule netolygiai metu laiku trukme nevienoda Arciausiai Saules Zeme buna sausio pradzioje kai eina per perihelį ir skrieja greiciausiai Del to Siaures pusrutulyje astronomine ziema yra trumpiausias metu laikas o astronomine vasara ilgiausias Siaures pusrutulyje astronominis pavasaris trunka 92 8 d astronomine vasara 93 6 d astronominis ruduo 89 8 d astronomine ziema 89 0 d Del tos pacios priezasties Siaures pusrutulyje vasaros pusmetis pavasaris ir vasara yra 8 d ilgesnis uz ziemos pusmetį Fenologiniai metu laikaiSu Saules padeties kitimu susijes sezoninis oru kitimas ir gamtos reiskiniai fenologiniai metu laikai Siaures pusrutulio vidurio platumose yra 4 fenologiniai metu laikai Ju kaita nustatoma pagal įvairius kriterijus Lietuvoje fenologine ziema laikomas laikotarpis kai oro vidutine paros temperatura yra nuolat lt 1 C Fenologinio pavasario I stadija priespavasaris trunka nuo kovo 10 25 d iki balandzio 1 10 d pavasario II stadija nuo balandzio 1 10 d iki geguzes 25 birzelio 10 d Pavasario I stadijos pradzioje parskrenda pirmieji pauksciai pradeda tirpti sniegas ir kilti upiu vandens lygis Per II stadija teka klevu ir berzu sula pradeda zydeti lazdynai baltalksniai salpusniai oro vidutine paros temperatura yra nuolat gt 3 C Fenologine vasara trunka nuo geguzes 25 birzelio 10 d iki rugpjucio 25 rugsejo 10 d Vasaros pradzioje suzydi zieminiai rugiai ir paprastieji erskeciai baigia zydeti alyvos ir obelys Lietuvos pajuryje ir Zemaiciu aukstumoje oro vidutine paros temperatura yra nuolat gt 13 C kitose Lietuvos vietose gt 14 C Vasara baigiasi kai pradeda gelsti medziu ir krumu lapai oro vidutine paros temperatura tada pazemeja iki 13 14 C Fenologinis ruduo trunka nuo rugpjucio 25 rugsejo 10 d iki lapkricio 20 gruodzio 15 d Rudenį oro vidutine paros temperatura buna nuo 14 C iki 1 C Kartais fenologinis ruduo skirstomas į 3 stadijas Pavyzdziui rudens II stadijoje pagelsta klevai pasitaiko stipresniu salnu o vidutine paros temperatura buna lt 5 C III stadija prasideda kai medziai numeta visus lapus Rudens pabaigoje ir ziemos pradzioje Nemunu ir Nerimi plaukia izas Fenologiniu metu laiku pradzia ir trukme labiausiai skiriasi pajuryje ir siaures rytu Lietuvoje Pavasaris ir ruduo pajuryje 15 25 d ilgesni negu Lietuvos rytuose vasara pajuryje 5 15 d ziema 15 30 d trumpesne negu kitose Lietuvos vietose Vasara anksciausiai prasideda Lietuvos pietuose Didesniojoje Lietuvos dalyje ruduo prasideda beveik vienu metu Ta pati vieta įvairiais metu laikaisPavasaris Vasara Ruduo Ziema