Eitkūnų geležinkelio stotis

54°38′13″š. pl. 22°44′04″r. ilg. / 54.6370°š. pl. 22.7344°r. ilg. / 54.6370; 22.7344

Eitkūnų geležinkelio stotis

Stoties pastatas apie 1902 m.
Šalis Rusija
GyvenvietėEitkūnai
Atidaryta1860 m.

Eitkūnų geležinkelio stotis (vok. Bahnhof Eydtkuhnen, nuo 1938 m. Bahnhof Eydtkau; arba Černyševskojės geležinkelio stotis, rus. станция Чернышевское) – geležinkelio stotis Rusijoje, Karaliaučiaus srityje, Eitkūnuose (rus. Černyševskojė). Pirmoji pasienio su Lietuva stotis kelyje nuo Karaliaučiaus link Kauno. Keleivinių ir prekinių traukinių stotis. Į rytus geležinkeliu artimiausia Eitkūnams stotis – Kybartų geležinkelio stotis, esanti jau Lietuvos teritorijoje, pervažiavus Kybartų geležinkelio tiltą per Lieponos upelį.

Istorija

XIX a. Eitkūnų miestelis buvo Rytprūsiuose, už kelių kilometrų į rytus nuo jų ėjo Prūsijos–Rusijos siena. 1860 m. čia buvo 125 gyventojai, kurie daugiausia vertėsi žemės ūkiu.

1860 m. rugpjūčio 15 d. Eitkūnus pasiekė ir oficialiai buvo atidarytas Prūsijos Ostbanas – geležinkelis nuo Berlyno per Karaliaučių ir Stalupėnus iki Eitkūnų. Toliau geležinkelis ėjo į Rusijos imperiją. Stotis pastatyta pagal Fridricho Štiulerio projektą, savo architektūra ji prilygo Karaliaučiaus stočiai, kadangi buvo pasienio su Rusijos imperija stotis. Kiekviena keleivių klasė turėjo savo laukiamąją salę ir bufetą, veikė knygynas, stotyje buvo įrengti kunigaikščio apartamentai. Stotyje dirbo daug geležinkeliečių, pašto darbuotojų, muitininkų.

Kadangi Vokietijos ir Rusijos imperijų geležinkeliai naudojo skirtingo pločio vėžes, pasienio ruože tarp Kybartų ir Eitkūnų buvo abi vėžės – vokiškoji (1435 mm) ir rusiškoji (1520 mm). Iš Vokietijos į Rusiją važiuojantys keleiviai išlipdavo Kybartuose, kur perlipę į kitą traukinį tęsdavo kelionę Rusijoje. Atitinkamai, keliaujantieji iš Rusijos vykdavo iki Eitkūnų, kur pakeitę traukinį toliau važiuodavo į Vokietiją. Be to, dėl vėžės skirtumų Eitkūnų stotyje buvo atliekami dideli krovos darbai, kuriems reikėjo daug darbininkų.

Stotis pakeitė miestelio gyvenimą – Eitkūnuose ėmė kurtis amatininkai ir verslininkai, įkurta mokykla, 1897 m. pastatyta bažnyčia. Nuo 1896 m. čia buvo persėdimo punktas važiuojantiems traukiniu „Nord-Express“ iš Europos į Rusiją. XX a. pradžioje miestelyje jau buvo keli tūkstančiai gyventojų, kasdien pravažiuodavo 36 keleiviniai ir 22 krovininiai traukiniai. Per I pasaulinį karą sugriauta stotis buvo netrukus atstatyta.

XX a. tarpukariu siena buvo su Lietuva, Po II pasaulinio karo Karaliaučiaus kraštas ir Lietuva atiteko TSRS, todėl Eitkūnų stoties kaip pasienio posto svarba pranyko, ji buvo panaikinta, tačiau žlugus TSRS čia susidarė Lietuvos–Rusijos siena ir Eitkūnai vėl tapo pasienio punktu. 2009 m. stotis atnaujinta.

Karaliaučiaus–Kauno geležinkelio ruožas
Paaiškinimai
KARALIAUČIUS
Stalupėnai (10,5 km)
Eitkūnai
(Rusijos–Lietuvos siena)
Kybartai (1,5 km)
KAUNAS

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Eitkūnų geležinkelio stotis, Kas yra Eitkūnų geležinkelio stotis? Ką reiškia Eitkūnų geležinkelio stotis?