Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
VU nukreipia čia Kitas reikšmes žiūrėkite VU reikšmės Vilniaus universitetasVilniaus universiteto centrinių rūmų ansambl
Vilniaus universitetas
- „VU“ nukreipia čia. Kitas reikšmes žiūrėkite VU (reikšmės).
| Vilniaus universitetas | |
| Vilniaus universiteto centrinių rūmų ansamblis | |
| lot. Universitas Vilnensis | |
| Šūkis | Hinc itur ad astra „Iš čia kylama į žvaigždes“ |
|---|---|
| Įkurtas | 1579 m. balandžio 1 d. |
| Tipas | Valstybinis |
| Rektorius | Rimvydas Petrauskas |
| Akademiniai padaliniai | 15 |
| Darbuotojų | 2986 (2020) |
| Studentų | 22 830 (2020) |
| Doktorantai | 795 (2020) |
| Vieta | Vilnius, Lietuva |
| Svetainė | www.vu.lt |
| Reitingo vieta Lietuvoje | 1 |
| Reitingo vieta pasaulyje | 423 |
| Neliečiamojo kapitalo fondas | 3,7 mln. € (2023) |
Vilniaus universitetas (VU, lot. Universitas Vilnensis) – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas. Įkurtas 1579 m. Vilniuje jėzuitų po Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro privilegijos suteikimo.
Būdamas vienu seniausių ir žymiausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų, universitetas darė didelę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių kultūriniam gyvenimui, išugdė ne vieną mokslininkų, poetų, kultūros veikėjų kartą. Universitete profesoriavo ir mokėsi daug garsių asmenybių: medikai vokiečiai Johanas Frankas ir jo sūnus Jozefas Frankas, istorikas Joachimas Lelevelis, poetai Adomas Mickevičius ir Julius Slovackis, istorikas Simonas Daukantas, rašytojas, poetas ir literatūros mokslininkas Česlovas Milošas.
XVI a. Vilniaus universitete įkurtas sklindant renesanso, reformacijos ir katalikiškosios reformos idėjoms. Už VU anksčiau Rytų Europoje įkurti tik Prahos, Krokuvos, Pečo, Budapešto, Bratislavos ir Karaliaučiaus universitetai. Vilniaus universiteto ansamblyje atsispindi visi pagrindiniai Lietuvoje vyravę architektūros stiliai: gotika, renesansas, barokas ir klasicizmas.
Šiuo metu Vilniaus universitetas yra Europos universitetų Magna Charta signataras, Tarptautinės universitetų asociacijos, Europos universitetų asociacijos, Baltijos universitetų rektorių konferencijos, tarptautinių Utrechto, UNICA ir Baltijos jūros regiono universitetų tinklo narys. Nuo 2016 m. sausio 1 d. VU pakviestas į prestižinių universitetų tinklą – Koimbros grupę, o nuo 2019 m. priklauso Europos universitetų aljansui „ARQUS“. 2021 m. sausio 1 d., reorganizavus Šiaulių universitetą, įkurtas kamieninis akademinis padalinys – Šiaulių akademija.
Istorija
Abiejų Tautų Respublika ir Rusijos imperija
Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius pakvietė Jėzuitų ordiną kovoti prieš reformaciją. Pirmieji jėzuitai į Vilnių atvyko 1569 metais ir 1570 m. liepos 17 d. įkūrė pirmą kolegiją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir biblioteką, vėliau tapusią Vilniaus universiteto biblioteka. 1577 m. gautas popiežiaus Grigaliaus XIII pritarimas kolegiją pertvarkyti į universitetą.
1578 m. liepos 7 d. Steponas Batoras Lvove paskelbė pirmąją preliminarią privilegiją, suteikiančią kolegijai tokias teises, kokias turėjo universitetai ir akademijos, tačiau be Lietuvos didžiojo kunigaikščio antspaudo ši privilegija negaliojo (antspaudu disponavo LDK kancleris Mikalojus Radvila Rudasis, kalvinistas).
1579 m. balandžio 1 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras pasirašė privilegiją, kuria kolegija pertvarkyta į universitetą. Šios privilegijos nepatvirtino LDK kancleris, tačiau Steponas Batoras sugebėjo priversti kalvinistą vicekanclerį Eustachijų Valavičių antspauduoti dokumentą, taigi ši privilegija įgavo teisinę galią. Tų pačių metų spalio 30 d. popiežius Grigalius XIII išleido tai patvirtinančią bulę.
1641 m. Abiejų Tautų Respublikos valdovas Vladislovas Vaza suteikė Vilniaus universitetui privilegiją įsteigti teisės mokslų ir medicinos fakultetus; įsteigtas Teisės fakultetas. 1753 m. įsteigta observatorija, kuriai vadovavo Tomas Žebrauskas. 1781 m. Vilniaus universitete įsteigtas Medicinos fakultetas. 1783 m. Vilniaus universitetas pervadintas Lietuvos Kunigaikštystės vyriausiąja mokykla – Schola Princeps Magni Ducatus Lituaniae.
1795 m., po trečiojo ATR padalijimo, Vilnius atiteko Rusijos imperijai ir universitetas tapo pavaldus carinei valdžiai. 1823 m. ištremti pogrindinėms organizacijoms priklausę studentai (filaretai, filomatai), atleisti Lietuvos ir Lenkijos istoriją dėstę dėstytojai. 1831 m. studentai masiškai dalyvavo sukilime. 1832 m. gegužės 13 d. caro Nikolajaus I dekretu universitetas buvo uždarytas. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje nuolat buvo keliamas aukštosios mokyklos atgaivinimo Vilniuje klausimas, tačiau rusų valdžia nesiryžo jos įkurti ir Lietuvos jaunuomenė buvo verčiama ieškoti aukštojo mokslo Rusijos universitetuose.
XIX a. pradžioje
1802–1804 m įvykus reformai universitetas tapo Vilniaus švietimo apygardos centru. Vilniaus imperatoriškasis universitetas buvo ne tik aukštoji mokykla, bet ir kontroliavo visas apygardos mokyklas, ypač vidurinės mokyklas. Apygardos globėju – savotišku tarpininku liaudies švietime – buvo paskirtas Adomas Jurgis Čartoriskis.
Kadangi globėjas privalėjo gyventi Sankt Peterburge tai garantavo dar didesnę universiteto veiklos laisvę. Universitetas turėjo caro patvirtintą atskirą, skirtingą nuo kitų Rusijos apygardų statutą, išlaikė atskirą finansavimo šaltinį (šį tą gaudavo ir papildomai iš valstybės bei privačių rėmėjų), tad iš esmės galėjo tęsti dar Edukacinės komisijos pradėtą darbą – plėtoti lenkų, lietuvių pilietines bei patriotines tradicijas. Su universitetu vienaip ar kitaip siejosi ne tik bemaž visa Vilniaus, bet ir viso krašto, ir didelės švietimo apygardos visuomenės, ir kultūros veikla.
Po 1918 m.
Paskelbus nepriklausomybę, Lietuvos Valstybės Taryba 1918 m. gruodžio 5 d. priėmė Vilniaus universiteto, kuris turėjo susidėti iš keturių fakultetų (teologijos, socialinių mokslų, medicinos ir gamtos bei matematikos), statutą. 1919 m. Vilnių užėmę lenkai rudenį atidarė savo universitetą. 1939 m. iš lenkų perėmus ir Lietuvai grąžinus Vilniaus kraštą, pirmą kartą dėstytas lietuvių kalbos kursas. 1941 m. Vilnių užėmus Vokietijai žydai, rusai ir dalis lenkų išbraukti iš universiteto studentų sąrašų. 1943 m. kovo 3–17 d. vokiečių kariai nusiaubė universitetą.
TSRS vėl okupavus Lietuvą (1944 m.) universitetas pervadintas „Vilniaus Vinco Kapsuko universitetu“. Vėliau Vilniaus universitetas buvo apdovanotas Darbo Raudonosios vėliavos (1971 m) ir Tautų draugystės (1979 m., 400 metų jubiliejaus proga) ordinais. Vėliau universitetas oficialiai vadinosi „Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ir Tautų draugystės ordinų valstybiniu Vinco Kapsuko universitetu“. 1990 m. Lietuvos Respublika atgavo nepriklausomybę, o universitetas – autonomiją ir vardą.
Pavadinimų kaita
Universiteto pavadinimų kaita:
|
|
Struktūra
Fakultetai ir jiems prilyginti padaliniai
Institutai
| Kiti padaliniai
|
Istorijos fakultetas
Istorijos katedra – kaip atskiras Vilniaus universiteto padalinys – buvo įkurta 1783 m. XIX amžiaus pirmajame dešimtmetyje veikė Vilniaus istorijos mokykla. Atskiras Istorijos fakultetas įkurtas tik 1968 m. (padalijus iki tol egzistavusį Istorijos ir Filologijos fakultetą).
Šiuo metu Istorijos fakultete veikia keturios katedros: Archeologijos, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos, Naujosios istorijos bei Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedros. Fakultete taip pat veikia šie mokslinių tyrimų padaliniai: Lietuvos Statutų ir Lietuvos Metrikos tyrimų grupė, Kultūrinių bendrijų studijų centras.
1989 m. Istorijos fakultete įsikūrė studentų istorikų korporacija „Tilia“.
Dekanai:
- – 1968–1970 m.
- – 1970–1976 m.
- Vytautas Lesčius – 1976–1990 m.
- Alfredas Bumblauskas – 1990–2002 m.
- Zenonas Butkus – 2002–2012 m.
- Rimvydas Petrauskas – 2012–2020 m.
- – nuo 2020 m.
Universiteto kiemeliai
Pagrindiniame universiteto rūmų ansamblyje yra 13 kiemelių. Iš jų didžiausi ir svarbiausi yra 4: Didysis (Petro Skargos), Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, Bibliotekos ir seniausias – Observatorijos.
Didysis kiemas
Kiemas taip pat dar vadinamas pirmojo rektoriaus Petro Skargos vardu. Kiemą sudaro skirtingų laikotarpių pastatai, barokinės erdvės suvienyti į dinamišką erdvę. 1579 metais šiaurinio korpuso fasade buvo atidengta paminklinė lenta su įrašu Academia et Universitas Societatis Jesu Erecta anno 1580 (lot. Jėzaus draugijos akademija ir universitetas, įkurtas 1580 metais). Pietiniame kiemelio sparne yra akademinio teatro salė bei naujosios barokinės aulos dalis, šalia yra M. Šulco 1810 metais perstatytas klasicistinis aulos (Kolonų salės) fasadas, kurio nišose stovi stilizuotų studentų skulptūros, taip pat Šv. Jonų bažnyčios fasadas ir varpinė, kuri yra aukščiausias Vilniaus senamiesčio pastatas (68 m). Didžiojo kiemo galerijose įamžinti universiteto mecenatai, steigėjai, įžymūs mokslininkai. Spalvotose fasadų piliastrų freskose – universiteto herbas, vyskupo Valerijono Protasevičiaus, karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus, karalių Augusto II Stipriojo ir Stanislovo Augusto Poniatovskio portretai.
Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kiemas
Kiemelio korpusai dabar yra restauruoti ir priklauso Filologijos fakultetui. Prie vakarinio kiemelio sparno, virš vartų yra balto marmuro paminklinė lenta poetui M. K. Sarbievijui. Pro pietinį sparną galima pereiti į Didįjį kiemą, aukštyn kylančiais granito laiptais. Virš praėjimo yra Vinco Kudirkos „Varpo“ šimtmečiui skirtas paminklas. Pats pietinis sparnas turi masyvius dviejų aukštų kontraforsus su nišomis. Vakariniame korpuse stovi trijų aukštų bibliotekos pastatas, visus aukštus sutvirtina masyvūs klasicistiniai kontraforsai.
Bibliotekos kiemas
Kiemo rytinėje dalyje iškilęs vienas seniausių Vilniaus universiteto pastatų ansamblio statinių – trijų aukštų bibliotekos fasadas, ju centre yra paminklinės bronzinės bibliotekos durys, skirtos pirmosios lietuviškos knygos 450-osioms metinėms, piečiau yra Astronomijos observatorijos sparnas – seniausias ansamblio pastatas, tarp jo 4 rokoko stiliaus aukšto langų freskų ir stiuko technikomis pavaizduoti piliastrai su matematiniais ir astronominiais prietaisais (piliastrų autorius – Ignotas Egenfelderis, 1772 m.). Pagal S. Norembskio projektą 1938 metais pietiniame korpuse buvo iškirstos trys arkos, 1964 metais ten pastatyta K. Bogdano sukurta Kristijono Donelaičio skulptūra. Ant šiaurinio korpuso yra paminklinė lenta ukrainiečių poetui Tarasui Ševčenkai. Čia įsikūręs Istorijos fakultetas. Kiemas sujungtas su M. K. Sarbievijaus ir Mikalojaus Daukšos kiemu, vakarinėje dalyje – Lietuvos Respublikos Prezidentūra.
Observatorijos kiemas
Tai seniausia universiteto architektūrinio ansamblio dalis. Kieme dominuoja senoji Astronomijos observatorija su klasicistiniu priestatu, kuris turi du laibus bokštelius, skirtus astronominiams stebėjimams, ir stiprią smiltainio sieną dienovidiniam kvadrantui pritvirtinti. Sienos viršuje – romėnų poeto Vergilijaus žodžiai apie astronomiją, žemiau parašyta Haec domus Uraniae est: Curae procul este profanae: Temnitur hic humilis tellus: Hinc itur ad astra („Šis namas yra Uranijos, eikit šalin niekingi rūpesčiai! Čia paniekinama menka Žemė, iš čia kylama į žvaigždes“). Dar kiek žemiau yra paminklinė lenta Edukacinės komisijos ir 1773 m. švietimo reformos 150 metų sukakčiai pažymėti. Pastatą ties trečiuoju aukštu puošia dorėninio orderio frizas su zodiako ženklais metopuose. Vakarinio sparno sienoje įmūryta paminklinė lenta VU rektoriui Martynui Počobutui.
Rektoriai
2002–2012 m. Vilniaus universiteto rektorius buvo prof. Benediktas Juodka. 2015–2020 m. rektoriaus pareigas ėjo prof. Artūras Žukauskas. Nuo 2020 m. balandžio 1 d. rektoriaus pareigas eina istorikas prof. Rimvydas Petrauskas.
Studentai
Yra fakultetų studentų atstovybės, jos sujungtos į bendrą .
Yra ir kitų organizacijų, mokslinių bendrijų, tarptautinių organizacijų vietos padalinių. Organizacijos ir studentai organizuoja renginius. Pvz. organizuojama Fiziko diena (FiDi), kai fizikos studentai su dienos simboliu – dirbtiniu dinozauru – žygiuoja per miestą. Fakultetų dienas su jų tradicijomis ir kitų fakultetų studentai. Yra ir kitų tiesiogiai su studijomis nesusijusių renginių, pavyzdžiui, intelektualus komandinis žaidimas Protmušis, universiteto debatų klubo rengiami debatai, Vilniaus universiteto teatro spektakliai ir kita.
Galerija
- Filologijos fakultetas
- Filosofijos fakultetas
- Istorijos fakultetas
- Gyvybės mokslų centras
- VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras
- Verslo mokykla
- Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras
- Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas
- Medicinos fakultetas
- Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas
- Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institutas
- Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos institutas
- Matematikos ir informatikos fakultetas
- Šiaulių akademija
- Centrinių rūmų schema
- Astronomijos observatorijos priestatas
- Šv. Jonų bažnyčios pagrindinis fasadas
- Bronzinės universiteto bibliotekos durys, skirtos pirmos lietuviškos knygos 450 metų jubiliejui
- Proginė 1 lito moneta universiteto jubiliejui
Šaltiniai
- Vilniaus universitetas: Faktai ir skaičiai. Nuoroda tikrinta 2021-01-01.
- QS World University Rankings. Nuoroda tikrinta 2021-01-01.
- VLE, tikrinta 2019 12 16
- „Lithuania Travel: Oficiali Lietuvos turizmo svetainė“. lithuania.travel. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-24. Nuoroda tikrinta 2016-05-09.
- Aleksander Srebrakowski, Litwa i Litwini na USB Archyvuota kopija 2020-07-16 iš Wayback Machine projekto., Aleksander Srebrakowski, Białoruś i Białorusini na Uniwersytecie Stefana Batorego w Wilnie Archyvuota kopija 2020-07-16 iš Wayback Machine projekto.
- VLE, tikrinta 2019 12 16
Nuorodos
- Vilniaus universiteto tinklalapis;
- Vilniaus universiteto biblioteka;
- Vilniaus universitetas ir jo ansamblis (Virtualus istorinis Vilnius)
54°40′58″ š. pl. 25°17′16″ r. ilg. / 54.68278°š. pl. 25.28778°r. ilg.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilniaus universitetas, Kas yra Vilniaus universitetas? Ką reiškia Vilniaus universitetas?
VU nukreipia cia Kitas reiksmes ziurekite VU reiksmes Vilniaus universitetasVilniaus universiteto centriniu rumu ansamblislot Universitas VilnensisSukisHinc itur ad astra Is cia kylama į zvaigzdes Įkurtas1579 m balandzio 1 d TipasValstybinisRektoriusRimvydas PetrauskasAkademiniai padaliniai15Darbuotoju2986 2020 Studentu22 830 2020 Doktorantai795 2020 VietaVilnius LietuvaSvetainewww vu ltReitingo vieta Lietuvoje1Reitingo vieta pasaulyje423Nelieciamojo kapitalo fondas3 7 mln 2023 Vilniaus universitetas VU lot Universitas Vilnensis seniausias ir didziausias Lietuvos universitetas Įkurtas 1579 m Vilniuje jezuitu po Lietuvos didziojo kunigaikscio Stepono Batoro privilegijos suteikimo Budamas vienu seniausiu ir zymiausiu Vidurio ir Rytu Europos aukstuju mokyklu universitetas dare didele įtaka ne tik Lietuvos bet ir kaimyniniu saliu kulturiniam gyvenimui isugde ne viena mokslininku poetu kulturos veikeju karta Universitete profesoriavo ir mokesi daug garsiu asmenybiu medikai vokieciai Johanas Frankas ir jo sunus Jozefas Frankas istorikas Joachimas Lelevelis poetai Adomas Mickevicius ir Julius Slovackis istorikas Simonas Daukantas rasytojas poetas ir literaturos mokslininkas Ceslovas Milosas XVI a Vilniaus universitete įkurtas sklindant renesanso reformacijos ir katalikiskosios reformos idejoms Uz VU anksciau Rytu Europoje įkurti tik Prahos Krokuvos Peco Budapesto Bratislavos ir Karaliauciaus universitetai Vilniaus universiteto ansamblyje atsispindi visi pagrindiniai Lietuvoje vyrave architekturos stiliai gotika renesansas barokas ir klasicizmas Siuo metu Vilniaus universitetas yra Europos universitetu Magna Charta signataras Tarptautines universitetu asociacijos Europos universitetu asociacijos Baltijos universitetu rektoriu konferencijos tarptautiniu Utrechto UNICA ir Baltijos juros regiono universitetu tinklo narys Nuo 2016 m sausio 1 d VU pakviestas į prestiziniu universitetu tinkla Koimbros grupe o nuo 2019 m priklauso Europos universitetu aljansui ARQUS 2021 m sausio 1 d reorganizavus Siauliu universiteta įkurtas kamieninis akademinis padalinys Siauliu akademija IstorijaAbieju Tautu Respublika ir Rusijos imperija Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevicius pakviete Jezuitu ordina kovoti pries reformacija Pirmieji jezuitai į Vilniu atvyko 1569 metais ir 1570 m liepos 17 d įkure pirma kolegija Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje ir biblioteka veliau tapusia Vilniaus universiteto biblioteka 1577 m gautas popieziaus Grigaliaus XIII pritarimas kolegija pertvarkyti į universiteta Didysis Vilniaus universiteto kiemas ir Sv Jonu baznycia 1850 m Jonas Kazimieras Vilcinskis 1578 m liepos 7 d Steponas Batoras Lvove paskelbe pirmaja preliminaria privilegija suteikiancia kolegijai tokias teises kokias turejo universitetai ir akademijos taciau be Lietuvos didziojo kunigaikscio antspaudo si privilegija negaliojo antspaudu disponavo LDK kancleris Mikalojus Radvila Rudasis kalvinistas 1579 m balandzio 1 d Lietuvos didysis kunigaikstis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras pasirase privilegija kuria kolegija pertvarkyta į universiteta Sios privilegijos nepatvirtino LDK kancleris taciau Steponas Batoras sugebejo priversti kalvinista vicekanclerį Eustachiju Valaviciu antspauduoti dokumenta taigi si privilegija įgavo teisine galia Tu paciu metu spalio 30 d popiezius Grigalius XIII isleido tai patvirtinancia bule 1641 m Abieju Tautu Respublikos valdovas Vladislovas Vaza suteike Vilniaus universitetui privilegija įsteigti teises mokslu ir medicinos fakultetus įsteigtas Teises fakultetas 1753 m įsteigta observatorija kuriai vadovavo Tomas Zebrauskas 1781 m Vilniaus universitete įsteigtas Medicinos fakultetas 1783 m Vilniaus universitetas pervadintas Lietuvos Kunigaikstystes vyriausiaja mokykla Schola Princeps Magni Ducatus Lituaniae Pirmasis universiteto rektorius Petras Skarga pries 1699 m nezinomas dailininkas 1795 m po treciojo ATR padalijimo Vilnius atiteko Rusijos imperijai ir universitetas tapo pavaldus carinei valdziai 1823 m istremti pogrindinems organizacijoms priklause studentai filaretai filomatai atleisti Lietuvos ir Lenkijos istorija deste destytojai 1831 m studentai masiskai dalyvavo sukilime 1832 m geguzes 13 d caro Nikolajaus I dekretu universitetas buvo uzdarytas XIX a pabaigoje ir XX a pradzioje nuolat buvo keliamas aukstosios mokyklos atgaivinimo Vilniuje klausimas taciau rusu valdzia nesiryzo jos įkurti ir Lietuvos jaunuomene buvo verciama ieskoti aukstojo mokslo Rusijos universitetuose XIX a pradzioje 1802 1804 m įvykus reformai universitetas tapo Vilniaus svietimo apygardos centru Vilniaus imperatoriskasis universitetas buvo ne tik aukstoji mokykla bet ir kontroliavo visas apygardos mokyklas ypac vidurines mokyklas Apygardos globeju savotisku tarpininku liaudies svietime buvo paskirtas Adomas Jurgis Cartoriskis Kadangi globejas privalejo gyventi Sankt Peterburge tai garantavo dar didesne universiteto veiklos laisve Universitetas turejo caro patvirtinta atskira skirtinga nuo kitu Rusijos apygardu statuta islaike atskira finansavimo saltinį sį ta gaudavo ir papildomai is valstybes bei privaciu remeju tad is esmes galejo testi dar Edukacines komisijos pradeta darba pletoti lenku lietuviu pilietines bei patriotines tradicijas Su universitetu vienaip ar kitaip siejosi ne tik bemaz visa Vilniaus bet ir viso krasto ir dideles svietimo apygardos visuomenes ir kulturos veikla Po 1918 m Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslines komunikacijos ir informacijos centras Paskelbus nepriklausomybe Lietuvos Valstybes Taryba 1918 m gruodzio 5 d prieme Vilniaus universiteto kuris turejo susideti is keturiu fakultetu teologijos socialiniu mokslu medicinos ir gamtos bei matematikos statuta 1919 m Vilniu uzeme lenkai rudenį atidare savo universiteta 1939 m is lenku peremus ir Lietuvai grazinus Vilniaus krasta pirma karta destytas lietuviu kalbos kursas 1941 m Vilniu uzemus Vokietijai zydai rusai ir dalis lenku isbraukti is universiteto studentu sarasu 1943 m kovo 3 17 d vokieciu kariai nusiaube universiteta TSRS vel okupavus Lietuva 1944 m universitetas pervadintas Vilniaus Vinco Kapsuko universitetu Veliau Vilniaus universitetas buvo apdovanotas Darbo Raudonosios veliavos 1971 m ir Tautu draugystes 1979 m 400 metu jubiliejaus proga ordinais Veliau universitetas oficialiai vadinosi Vilniaus Darbo raudonosios veliavos ir Tautu draugystes ordinu valstybiniu Vinco Kapsuko universitetu 1990 m Lietuvos Respublika atgavo nepriklausomybe o universitetas autonomija ir varda Pavadinimu kaitaUniversiteto pavadinimu kaita 1579 1781 m Vilniaus akademija Vilniaus Jezaus draugijos akademija ir universitetas lot Academia et Universitas Vilnensis Societatis Jesu 1781 1797 m Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes vyriausioji mokykla 1797 1803 m Vilniaus vyriausioji mokykla 1803 1832 m Vilniaus imperatoriskasis universitetas 1919 1939 m Vilniaus Stepono Batoro universitetas 1944 1955 m Vilniaus valstybinis universitetas 1955 1989 m Vilniaus valstybinis Vinco Kapsuko universitetas Nuo 1989 Vilniaus universitetas StrukturaVilniaus universiteto rumai Vilniaus senamiestyjeFakultetai ir jiems prilyginti padaliniai Chemijos ir geomokslu fakultetas Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas Filologijos fakultetas Filosofijos fakultetas Fizikos fakultetas Gyvybes mokslu centras Istorijos fakultetas Kauno fakultetas Komunikacijos fakultetas Matematikos ir informatikos fakultetas Medicinos fakultetas Siauliu akademija Tarptautiniu santykiu ir politikos mokslu institutas Teises fakultetas Verslo mokykla Institutai Biochemijos institutas Biotechnologijos institutas Matematikos ir informatikos institutas Teorines fizikos ir astronomijos institutas Kiti padaliniai Biblioteka Botanikos sodas Bendrabuciu centras Informaciniu technologiju ir paslaugu centras Leidykla Sveikatos ir sporto centras Muziejus Mokymo ir praktiku baziu centras Planetariumas Kulturos centras Akademinis misrus choras Gaudeamus Dainu ir sokiu ansamblis Folkloro ansamblis Ratilio Kamerinis orkestras Kinetine teatro trupe Liaudiskos muzikos ansamblis Jaunimelis Merginu choras Virgo Misrus choras Pro musica Puciamuju orkestras Oktava Teatro trupe Minimum Istorijos fakultetas Istorijos katedra kaip atskiras Vilniaus universiteto padalinys buvo įkurta 1783 m XIX amziaus pirmajame desimtmetyje veike Vilniaus istorijos mokykla Atskiras Istorijos fakultetas įkurtas tik 1968 m padalijus iki tol egzistavusį Istorijos ir Filologijos fakulteta Siuo metu Istorijos fakultete veikia keturios katedros Archeologijos Istorijos teorijos ir kulturos istorijos Naujosios istorijos bei Senoves ir viduriniu amziu istorijos katedros Fakultete taip pat veikia sie moksliniu tyrimu padaliniai Lietuvos Statutu ir Lietuvos Metrikos tyrimu grupe Kulturiniu bendriju studiju centras 1989 m Istorijos fakultete įsikure studentu istoriku korporacija Tilia Dekanai 1968 1970 m 1970 1976 m Vytautas Lescius 1976 1990 m Alfredas Bumblauskas 1990 2002 m Zenonas Butkus 2002 2012 m Rimvydas Petrauskas 2012 2020 m nuo 2020 m Universiteto kiemeliaiPagrindinis straipsnis Vilniaus universiteto kiemeliai Pagrindiniame universiteto rumu ansamblyje yra 13 kiemeliu Is ju didziausi ir svarbiausi yra 4 Didysis Petro Skargos Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus Bibliotekos ir seniausias Observatorijos Didysis kiemas Universiteto centriniai rumai Lietuvos banko 100 litu banknote fragmentas Kiemas taip pat dar vadinamas pirmojo rektoriaus Petro Skargos vardu Kiema sudaro skirtingu laikotarpiu pastatai barokines erdves suvienyti į dinamiska erdve 1579 metais siaurinio korpuso fasade buvo atidengta paminkline lenta su įrasu Academia et Universitas Societatis Jesu Erecta anno 1580 lot Jezaus draugijos akademija ir universitetas įkurtas 1580 metais Pietiniame kiemelio sparne yra akademinio teatro sale bei naujosios barokines aulos dalis salia yra M Sulco 1810 metais perstatytas klasicistinis aulos Kolonu sales fasadas kurio nisose stovi stilizuotu studentu skulpturos taip pat Sv Jonu baznycios fasadas ir varpine kuri yra auksciausias Vilniaus senamiescio pastatas 68 m Didziojo kiemo galerijose įamzinti universiteto mecenatai steigejai įzymus mokslininkai Spalvotose fasadu piliastru freskose universiteto herbas vyskupo Valerijono Protaseviciaus karvedzio Jono Karolio Chodkeviciaus karaliu Augusto II Stipriojo ir Stanislovo Augusto Poniatovskio portretai Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kiemas Kiemelio korpusai dabar yra restauruoti ir priklauso Filologijos fakultetui Prie vakarinio kiemelio sparno virs vartu yra balto marmuro paminkline lenta poetui M K Sarbievijui Pro pietinį sparna galima pereiti į Didįjį kiema aukstyn kylanciais granito laiptais Virs praejimo yra Vinco Kudirkos Varpo simtmeciui skirtas paminklas Pats pietinis sparnas turi masyvius dvieju aukstu kontraforsus su nisomis Vakariniame korpuse stovi triju aukstu bibliotekos pastatas visus aukstus sutvirtina masyvus klasicistiniai kontraforsai Bibliotekos kiemas Kiemo rytineje dalyje iskiles vienas seniausiu Vilniaus universiteto pastatu ansamblio statiniu triju aukstu bibliotekos fasadas ju centre yra paminklines bronzines bibliotekos durys skirtos pirmosios lietuviskos knygos 450 osioms metinems pieciau yra Astronomijos observatorijos sparnas seniausias ansamblio pastatas tarp jo 4 rokoko stiliaus auksto langu fresku ir stiuko technikomis pavaizduoti piliastrai su matematiniais ir astronominiais prietaisais piliastru autorius Ignotas Egenfelderis 1772 m Pagal S Norembskio projekta 1938 metais pietiniame korpuse buvo iskirstos trys arkos 1964 metais ten pastatyta K Bogdano sukurta Kristijono Donelaicio skulptura Ant siaurinio korpuso yra paminkline lenta ukrainieciu poetui Tarasui Sevcenkai Cia įsikures Istorijos fakultetas Kiemas sujungtas su M K Sarbievijaus ir Mikalojaus Dauksos kiemu vakarineje dalyje Lietuvos Respublikos Prezidentura Observatorijos kiemas Astronomijos observatorija Tai seniausia universiteto architekturinio ansamblio dalis Kieme dominuoja senoji Astronomijos observatorija su klasicistiniu priestatu kuris turi du laibus bokstelius skirtus astronominiams stebejimams ir stipria smiltainio siena dienovidiniam kvadrantui pritvirtinti Sienos virsuje romenu poeto Vergilijaus zodziai apie astronomija zemiau parasyta Haec domus Uraniae est Curae procul este profanae Temnitur hic humilis tellus Hinc itur ad astra Sis namas yra Uranijos eikit salin niekingi rupesciai Cia paniekinama menka Zeme is cia kylama į zvaigzdes Dar kiek zemiau yra paminkline lenta Edukacines komisijos ir 1773 m svietimo reformos 150 metu sukakciai pazymeti Pastata ties treciuoju aukstu puosia doreninio orderio frizas su zodiako zenklais metopuose Vakarinio sparno sienoje įmuryta paminkline lenta VU rektoriui Martynui Pocobutui RektoriaiPagrindinis straipsnis Sarasas Vilniaus universiteto rektoriai 2002 2012 m Vilniaus universiteto rektorius buvo prof Benediktas Juodka 2015 2020 m rektoriaus pareigas ejo prof Arturas Zukauskas Nuo 2020 m balandzio 1 d rektoriaus pareigas eina istorikas prof Rimvydas Petrauskas StudentaiYra fakultetu studentu atstovybes jos sujungtos į bendra Yra ir kitu organizaciju moksliniu bendriju tarptautiniu organizaciju vietos padaliniu Organizacijos ir studentai organizuoja renginius Pvz organizuojama Fiziko diena FiDi kai fizikos studentai su dienos simboliu dirbtiniu dinozauru zygiuoja per miesta Fakultetu dienas su ju tradicijomis ir kitu fakultetu studentai Yra ir kitu tiesiogiai su studijomis nesusijusiu renginiu pavyzdziui intelektualus komandinis zaidimas Protmusis universiteto debatu klubo rengiami debatai Vilniaus universiteto teatro spektakliai ir kita GalerijaFilologijos fakultetas Filosofijos fakultetas Istorijos fakultetas Gyvybes mokslu centras VU bibliotekos Mokslines komunikacijos ir informacijos centras Verslo mokykla Nacionalinis fiziniu ir technologijos mokslu centras Filologijos fakulteto Uzsienio kalbu institutas Medicinos fakultetas Tarptautiniu santykiu ir politikos mokslu institutas Komunikacijos fakulteto Zurnalistikos institutas Chemijos ir geomokslu fakulteto Chemijos institutas Matematikos ir informatikos fakultetas Siauliu akademija Centriniu rumu schema Astronomijos observatorijos priestatas Sv Jonu baznycios pagrindinis fasadas Bronzines universiteto bibliotekos durys skirtos pirmos lietuviskos knygos 450 metu jubiliejui Progine 1 lito moneta universiteto jubiliejuiSaltiniaiVilniaus universitetas Faktai ir skaiciai Nuoroda tikrinta 2021 01 01 QS World University Rankings Nuoroda tikrinta 2021 01 01 VLE tikrinta 2019 12 16 Lithuania Travel Oficiali Lietuvos turizmo svetaine lithuania travel Suarchyvuota is originalo 2016 03 24 Nuoroda tikrinta 2016 05 09 Aleksander Srebrakowski Litwa i Litwini na USB Archyvuota kopija 2020 07 16 is Wayback Machine projekto Aleksander Srebrakowski Bialorus i Bialorusini na Uniwersytecie Stefana Batorego w Wilnie Archyvuota kopija 2020 07 16 is Wayback Machine projekto VLE tikrinta 2019 12 16NuorodosVikiteka Vilniaus universitetas vaizdine ir garsine medziagaVilniaus universiteto tinklalapis Vilniaus universiteto biblioteka Vilniaus universitetas ir jo ansamblis Virtualus istorinis Vilnius 54 40 58 s pl 25 17 16 r ilg 54 68278 s pl 25 28778 r ilg 54 68278 25 28778