Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Volkwin von Naumburg zu WinterstättenKalavijuočių ordino magistrasMagistro Folkvino piešinys Johanno Rennerio veikale Li
Volkwin von Naumburg zu Winterstätten
| Volkwin von Naumburg zu Winterstätten | |
|---|---|
| Kalavijuočių ordino magistras | |
| Magistro Folkvino piešinys Johanno Rennerio veikale „Livonijos istorija 1556–1561“ | |
| Gimė | Nežinoma |
| Mirė | 1236 m. rugsėjo 22 d. Saulės mūšis |
| Kalavijuočių ordino magistras | |
| Ėjo pareigas | 1209 - 1236 m. |
| Pirmtakas | Wenno von Rohrbach |
Folkvinas Naumburgietis iš Vinteršteteno (Volkwin von Naumburg zu Winterstätten, taip pat žinomas kaip Wolquin, Folkvin, Volkewîn, Wolguinus, Wolgulin; lietuviškai jo vardas taip pat rašomas Volkvinas, gimimo data nežinoma, žuvo 1236 m. rugsėjo 22 d.) – antrasis ir paskutinis Kalavijuočių ordino magistras, pareigas ėjęs 1209–1236 metais. Kartais jo vardas pateikiamas su priedėliu Schenk.
Tiksli gimimo vieta nėra žinoma, tikėtina, kad Folkvinas buvo kilęs iš Naumburgo prie Zalės (vok. Saale, Saksonijos-Anhalto žemėje). Folkvinas buvo pirmojo Kalavijuočių oridino magistro , vadovavusio nuo 1207 iki 1209 m., įpėdinis.
Pagrindiniai Folkvino gyvenimo įvykiai aprašyti Eiliuotojoje Livonijos kronikoje, XIII a. pradžios Rygos miesto ir Kalavijuočių ordino dokumentuose.
Karinė veikla
Kalavijuočių ordino magistru buvo išrinktas 1209 m. Po nesėkmingo mėginimo įsitvirtinti jo pastatydintoje Viljandžio pilyje, 1210 m. per Saksoniją keliavo į Romą ieškoti pagalbos. 1211 m. sugrįžo į Livoniją, dalyvavo derybose dėl Latvijos padalijimo. 1212 m. rudenį buvo Rygoje. 1213 m. vadovavo žygiui prieš lietuvius. 1215 m. surengė karo žygį į Rotaliją, 1216 m. – į Sakalą ir Harjumą. 1217 m. vasarį pasidavė rusams Otepėje. 1217 m. rugsėjį dalyvavo prieš Naugardo ir estų pajėgas. 1218 m. vadovavo karo žygiams prieš Naugardo respubliką. 1219 m. vedė kariuomenę per Vykią į Revelį (dab. Talinas). 1220 m. apgulė Mežuotnės pilį, žygiavo per Sakalą į Jerveną (Jervą), kovojo prieš Saremos gyventojus, įsiveržė į Harjumą, dėl paliaubų derėjosi su hariečiais ir danais. 1221 m. vedė derybas Revelyje su Lundo arkivyskupu Andriumi, persekiojo įsiveržusias Naugardo ir Pskovo pajėgas, rudenį sugrįžo į Rygą. 1222 m. vasarą Saremos saloje derėjosi su Danijos karaliumi . 1223 m. vėl surengė karo žygius prieš estus. 1224–1226 m. keletą kartų užfiksuotas jo buvimas Rygoje, 1226 m. balandžio–gegužės mėn. keletą kartų Daugavgryvoje (vok. Dünamünde) susitiko su popiežiaus legatu Vilhelmu Modeniečiu. 1227 m. surengė karo žygį prieš Saremą, užėmė Wolde (Valdės) pilį, vasarą vėl buvo Rygoje. 1228 m. rugsėjo – 1230 m. gruodžio laikotarpiu surengė . 1231–1232 m. įrašuose minimas jo buvimas Rygoje. 1233 m. rugpjūtį–lapkritį vidinio konflikto metu buvo savo paties ordino karių paimtas į nelaisvę. 1233 m. gruodį užfiksuotas jo buvimas Rygoje. 1234 m. rudenį – 1236 m. kovą vadovavo karo žygiams prieš lietuvius. 1236 m. rugsėjį vadovavo žygiui Lietuvą, kuriame ir žuvo.
Politinė veikla
Folkvinas buvo artimas Rygos vyskupo (apie 1165–1229) bendražygis. Jis siekė Kalavijuočių ordino savarankiškumo, pasipriešino popiežiaus legatui , kuris XIII a. 4-ojo dešimtmečio pirmoje pusėje siekė įtvirtinti bekompromisinę popiežiaus valdžią. Po Rygos vyskupo Alberto Bukshevedo mirties Kalavijuočių ordine kilo sąmyšis, kurį dar labiau paaštrino popiežiaus legato Balduino Alniečio atvykimas į Rygą 1230 m. liepą. Formali jo misija buvo patvirtinti naują Rygos vyskupą, tačiau dėl kandidatūros kilo ginčas tarp popiežiaus kurijos ir Brėmeno arkivyskupijos – pastaroji buvo artimiausia Rygos vyskupijos globėja. Visgi iš tikrųjų Balduinas siekė dalį užkariautų žemių tiesiogiai pajungti Romos popiežiui. Kuršiams, kurie iki legato atvykimo jau buvo įsipareigoję priimti krikščionybę ir mokėti dešimtinę Rygos vyskupui bei Ordinui, Balduinas pasiūlė tiesioginius susitarimus su popiežiaus kurija. 1230 m. gruodį ir 1231 m. sausį jis pasirašė atitinkamas konvencijas, atsakydamas į kuršių prašymą padėti dėl nederliaus ir bado. Rygos vyskupas Nikolajus šių susitarimų nepripažino. Vėliau Balduinas mėgino sukurti popiežiui pavaldžią sritį Šiaurės ir Vakarų Estijoje, tačiau ir čia susidūrė su Kalavijuočių ordino pasipriešinimu – ordinas išvijo popiežiaus pareigūnus iš Jervos ir Vironijos.
Atvirame konflikto tarp Rygos vyskupo ir Kalavijuočių ordino su legatu metu, popiežius Grigalius IX palaikė savo atstovą. 1232–1234 m. Balduinas keliavo po vokiečių žemes, siekdamas surinkti naują kryžiaus žygį į Livoniją. 1233 m. liepą jis sugrįžo į Rygą su kariuomene, kurią nukreipė prieš Kalavijuočių ordiną. Jį parėmė dalis estų diduomenės, vienuoliai iš Daugavgryvos vienuolyno ir Tartu vyskupas. Šį konfliktą Folkvinas pralaimėjo ir trumpam buvo įkalintas, vėliau jam pavyko pabėgti ir 1234 m. pradžioje pasitraukti į Vokietiją. Į Livoniją jis sugrįžo tų pačių metų pavasarį, kai baigėsi vidinis bažnytinis konfliktas tarp katalikiškų kolonizatorių. Popiežius 1234 m. Balduiną Alnietį pakeitė lankstesniu Vilhelmu Modeniečiu, pripažino Kalavijuočių ordino interesus kuršių žemėse (Latvijoje).
Nepaisant to, popiežius ir toliau ragino Kalavijuočių ordiną plėsti užkariavimus į pietvakarius nuo Dauguvos, kur buvo numatyta sukurti tiesiogiai popiežiui priklausomų valdų. Tokį tikslą turėjo ir . Folkvinas ir visa Ordino vadovybė nebuvo tuo suinteresuota, delsė net ir atvykus daug saksų. Dėl to kilo nesutarimų, kurių išdavoje į žygį išsirengta nepatogiu metu – rudenį.
Kalavijuočiai beveik 30 metų be pertraukos kariavo su Rytų Baltijos gyventojais. Net optimistiniais skaičiavimais, 1236 m. Kalavijuočių ordinas turėjo ne daugiau kaip 80 riterių, kurie nesugebėjo kontroliuoti teritorijos, nusitęsusios nuo Dauguvos iki Suomijos įlankos. Folkvino kvietimu į Livoniją atvyko daug vokiečių žemių valdovų - Saksonijos kunigaikštis Albertas, Orlamindės grafas Albertas, Tiuringijos grafas Arnstedas ir grafas Danebergas, Danijos karalius Valdemaras, Pomeranijos kunigaikštis Barnimas, keli grafai iš Holšteino, Štardeno, Oldenburgo, Lipės ir kt.
Nepaisant pastovaus karinės pagalbos srauto iš vokiečių žemių ir keleto kryžiaus žygių metu surinktų pajėgų, Kalavijuočių ordinui sunkiai sekėsi užtikrinti teritorijos kontrolę. Šiame kontekste 1231 m. Folkvino iniciatyva buvo pradėtos pirmosios derybos dėl Kalavijuočių ordino sujungimo su Vokiečių ordinu. Eiliuotojoje Livonijos kronikoje nurodoma, kad šis kreipimasis įvyko tik 1234 m. Derybos vyko ilgai, jas stabdė Danijos karaliaus Valdemaro II skundas dėl to, kad kalavijuočiai užėmė dalį jo valdų Estijoje.
Folkvinas žuvo 1236 m. Saulės mūšyje.
Išnašos
- G. Atienza, Juan (2006). Caballeros Teutónicos (Editorial Planeta DeAgostini edición). ISBN 84-674-2018-9.
- Valentini, Enzo, Le grandi battaglie delle crociate.
- Livonijas kronikas I. daļa., Kristīgas ticības sākšanās un kristīga valdīšana; īsas ziņas par zemes īpašībām.
- Volkwin/Folkwin (-1236), BBLd – Baltisches Biografisches Lexikon digital.
- Girgensohn, Joseph, Volquin. // Allgemeine Deutsche Biographie, p. 274.
- Bunge, Friedrich Georg von. Der Orden der Schwertbrüder : dessen Stiftung, Verfassung und Auflösung /Baltische Geschichtsstudien, p. 84.
- Хрусталёв, Денис Григорьевич. Русь и Ливония. "Новые игроки": Тевтонский орден и монголы, 1233-1239 гг // Северные крестоносцы. Русь в борьбе за сферы влияния в восточной Прибалтике XII-XIII вв, p. 210-230.
- Gudavičius, Evaldas, Kalavijuočių ordinas, Visuotinė lietuvių enciklopedija.
- Zikaras, Karolis. Battle of Saulė 1236[neveikianti nuoroda]. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.
Literatūra
- G. Atienza, Juan (2006). Caballeros Teutónicos (Editorial Planeta DeAgostini edición). ISBN 84-674-2018-9.
- Arbusov, Leonid. Grundriss der Geschichte Liv-, Est- und Kurlands. — Riga: Jonck und Poliewsky, 1918.
- Benninghoven, Schwertbrüder, S. 424-28, Nr. 6; Fenske/Militzer, Ritterbrüder, S. 462, Nr. 606.
- Bunge, Friedrich Georg von. Der Orden der Schwertbrüder : dessen Stiftung, Verfassung und Auflösung /Baltische Geschichtsstudien. 2-te Lieferung. — Leipzig: E. Bidder, 1875.
- Hirsch, Theodor, Töppen, Max, Strehlke, Ernst: Scriptores Rerum Prussicarum: Die Geschichtsquellen der Preussischen Vorzeit bis zum Untergange der Ordensherrschaft, Leipzig 1861
- Хрусталёв, Денис Григорьевич. Русь и Ливония. "Новые игроки": Тевтонский орден и монголы, 1233-1239 гг // Северные крестоносцы. Русь в борьбе за сферы влияния в восточной Прибалтике XII-XIII вв / Трофимов В.Ю. — научное издание. — Санкт-Петербург: Евразия, 2018. — 622 с. — ISBN 978-5-91852-183-0.
- Girgensohn, Joseph, Volquin. // Allgemeine Deutsche Biographie (ADB). Band 40, Duncker & Humblot, Leipzig 1896..
- Gudavičius, Evaldas, Kalavijuočių ordinas, Visuotinė lietuvių enciklopedija.
- Livonijas kronikas I. daļa., Kristīgas ticības sākšanās un kristīga valdīšana; īsas ziņas par zemes īpašībām.
- Russow, Balthasar: Nye Lyfflendische Chronice, Rostock 1578
- Ritterbrüder im livländischen Zweig des Deutschen Ordens. — Köln: Böhlau, 1993. Nr. 946 (lk 707).
- Valentini, Enzo, Le grandi battaglie delle crociate, Newton Compton Editori, 2016, ISBN 978-88-54-19945-3.
- Vinno primus Magister Livoniae / Scriptores rerum Livonicarum II, 1848, lk.445-446
- Volkwin/Folkwin (-1236), BBLd – Baltisches Biografisches Lexikon digital.
- Zikaras, Karolis. Battle of Saulė 1236[neveikianti nuoroda]. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Volkwin von Naumburg zu Winterstätten, Kas yra Volkwin von Naumburg zu Winterstätten? Ką reiškia Volkwin von Naumburg zu Winterstätten?
Volkwin von Naumburg zu WinterstattenKalavijuociu ordino magistrasMagistro Folkvino piesinys Johanno Rennerio veikale Livonijos istorija 1556 1561 Gime NezinomaMire 1236 m rugsejo 22 d Saules musisKalavijuociu ordino magistrasĖjo pareigas 1209 1236 m Pirmtakas Wenno von Rohrbach Folkvinas Naumburgietis is Vintersteteno Volkwin von Naumburg zu Winterstatten taip pat zinomas kaip Wolquin Folkvin Volkewin Wolguinus Wolgulin lietuviskai jo vardas taip pat rasomas Volkvinas gimimo data nezinoma zuvo 1236 m rugsejo 22 d antrasis ir paskutinis Kalavijuociu ordino magistras pareigas ejes 1209 1236 metais Kartais jo vardas pateikiamas su priedeliu Schenk Tiksli gimimo vieta nera zinoma tiketina kad Folkvinas buvo kiles is Naumburgo prie Zales vok Saale Saksonijos Anhalto zemeje Folkvinas buvo pirmojo Kalavijuociu oridino magistro vadovavusio nuo 1207 iki 1209 m įpedinis Pagrindiniai Folkvino gyvenimo įvykiai aprasyti Eiliuotojoje Livonijos kronikoje XIII a pradzios Rygos miesto ir Kalavijuociu ordino dokumentuose Karine veiklaKalavijuociu ordino magistru buvo isrinktas 1209 m Po nesekmingo meginimo įsitvirtinti jo pastatydintoje Viljandzio pilyje 1210 m per Saksonija keliavo į Roma ieskoti pagalbos 1211 m sugrįzo į Livonija dalyvavo derybose del Latvijos padalijimo 1212 m rudenį buvo Rygoje 1213 m vadovavo zygiui pries lietuvius 1215 m surenge karo zygį į Rotalija 1216 m į Sakala ir Harjuma 1217 m vasarį pasidave rusams Otepeje 1217 m rugsejį dalyvavo pries Naugardo ir estu pajegas 1218 m vadovavo karo zygiams pries Naugardo respublika 1219 m vede kariuomene per Vykia į Revelį dab Talinas 1220 m apgule Mezuotnes pilį zygiavo per Sakala į Jervena Jerva kovojo pries Saremos gyventojus įsiverze į Harjuma del paliaubu derejosi su harieciais ir danais 1221 m vede derybas Revelyje su Lundo arkivyskupu Andriumi persekiojo įsiverzusias Naugardo ir Pskovo pajegas rudenį sugrįzo į Ryga 1222 m vasara Saremos saloje derejosi su Danijos karaliumi 1223 m vel surenge karo zygius pries estus 1224 1226 m keleta kartu uzfiksuotas jo buvimas Rygoje 1226 m balandzio geguzes men keleta kartu Daugavgryvoje vok Dunamunde susitiko su popieziaus legatu Vilhelmu Modenieciu 1227 m surenge karo zygį pries Sarema uzeme Wolde Valdes pilį vasara vel buvo Rygoje 1228 m rugsejo 1230 m gruodzio laikotarpiu surenge 1231 1232 m įrasuose minimas jo buvimas Rygoje 1233 m rugpjutį lapkritį vidinio konflikto metu buvo savo paties ordino kariu paimtas į nelaisve 1233 m gruodį uzfiksuotas jo buvimas Rygoje 1234 m rudenį 1236 m kova vadovavo karo zygiams pries lietuvius 1236 m rugsejį vadovavo zygiui Lietuva kuriame ir zuvo Politine veiklaFolkvinas buvo artimas Rygos vyskupo apie 1165 1229 bendrazygis Jis sieke Kalavijuociu ordino savarankiskumo pasipriesino popieziaus legatui kuris XIII a 4 ojo desimtmecio pirmoje puseje sieke įtvirtinti bekompromisine popieziaus valdzia Po Rygos vyskupo Alberto Bukshevedo mirties Kalavijuociu ordine kilo samysis kurį dar labiau paastrino popieziaus legato Balduino Alniecio atvykimas į Ryga 1230 m liepa Formali jo misija buvo patvirtinti nauja Rygos vyskupa taciau del kandidaturos kilo gincas tarp popieziaus kurijos ir Bremeno arkivyskupijos pastaroji buvo artimiausia Rygos vyskupijos globeja Visgi is tikruju Balduinas sieke dalį uzkariautu zemiu tiesiogiai pajungti Romos popieziui Kursiams kurie iki legato atvykimo jau buvo įsipareigoje priimti krikscionybe ir moketi desimtine Rygos vyskupui bei Ordinui Balduinas pasiule tiesioginius susitarimus su popieziaus kurija 1230 m gruodį ir 1231 m sausį jis pasirase atitinkamas konvencijas atsakydamas į kursiu prasyma padeti del nederliaus ir bado Rygos vyskupas Nikolajus siu susitarimu nepripazino Veliau Balduinas megino sukurti popieziui pavaldzia sritį Siaures ir Vakaru Estijoje taciau ir cia susidure su Kalavijuociu ordino pasipriesinimu ordinas isvijo popieziaus pareigunus is Jervos ir Vironijos Atvirame konflikto tarp Rygos vyskupo ir Kalavijuociu ordino su legatu metu popiezius Grigalius IX palaike savo atstova 1232 1234 m Balduinas keliavo po vokieciu zemes siekdamas surinkti nauja kryziaus zygį į Livonija 1233 m liepa jis sugrįzo į Ryga su kariuomene kuria nukreipe pries Kalavijuociu ordina Jį pareme dalis estu diduomenes vienuoliai is Daugavgryvos vienuolyno ir Tartu vyskupas Sį konflikta Folkvinas pralaimejo ir trumpam buvo įkalintas veliau jam pavyko pabegti ir 1234 m pradzioje pasitraukti į Vokietija Į Livonija jis sugrįzo tu paciu metu pavasarį kai baigesi vidinis baznytinis konfliktas tarp katalikisku kolonizatoriu Popiezius 1234 m Balduina Alnietį pakeite lankstesniu Vilhelmu Modenieciu pripazino Kalavijuociu ordino interesus kursiu zemese Latvijoje Nepaisant to popiezius ir toliau ragino Kalavijuociu ordina plesti uzkariavimus į pietvakarius nuo Dauguvos kur buvo numatyta sukurti tiesiogiai popieziui priklausomu valdu Tokį tiksla turejo ir Folkvinas ir visa Ordino vadovybe nebuvo tuo suinteresuota delse net ir atvykus daug saksu Del to kilo nesutarimu kuriu isdavoje į zygį issirengta nepatogiu metu rudenį Kalavijuociai beveik 30 metu be pertraukos kariavo su Rytu Baltijos gyventojais Net optimistiniais skaiciavimais 1236 m Kalavijuociu ordinas turejo ne daugiau kaip 80 riteriu kurie nesugebejo kontroliuoti teritorijos nusitesusios nuo Dauguvos iki Suomijos įlankos Folkvino kvietimu į Livonija atvyko daug vokieciu zemiu valdovu Saksonijos kunigaikstis Albertas Orlamindes grafas Albertas Tiuringijos grafas Arnstedas ir grafas Danebergas Danijos karalius Valdemaras Pomeranijos kunigaikstis Barnimas keli grafai is Holsteino Stardeno Oldenburgo Lipes ir kt Nepaisant pastovaus karines pagalbos srauto is vokieciu zemiu ir keleto kryziaus zygiu metu surinktu pajegu Kalavijuociu ordinui sunkiai sekesi uztikrinti teritorijos kontrole Siame kontekste 1231 m Folkvino iniciatyva buvo pradetos pirmosios derybos del Kalavijuociu ordino sujungimo su Vokieciu ordinu Eiliuotojoje Livonijos kronikoje nurodoma kad sis kreipimasis įvyko tik 1234 m Derybos vyko ilgai jas stabde Danijos karaliaus Valdemaro II skundas del to kad kalavijuociai uzeme dalį jo valdu Estijoje Folkvinas zuvo 1236 m Saules musyje IsnasosG Atienza Juan 2006 Caballeros Teutonicos Editorial Planeta DeAgostini edicion ISBN 84 674 2018 9 Valentini Enzo Le grandi battaglie delle crociate Livonijas kronikas I dala Kristigas ticibas saksanas un kristiga valdisana isas zinas par zemes ipasibam Volkwin Folkwin 1236 BBLd Baltisches Biografisches Lexikon digital Girgensohn Joseph Volquin Allgemeine Deutsche Biographie p 274 Bunge Friedrich Georg von Der Orden der Schwertbruder dessen Stiftung Verfassung und Auflosung Baltische Geschichtsstudien p 84 Hrustalyov Denis Grigorevich Rus i Livoniya Novye igroki Tevtonskij orden i mongoly 1233 1239 gg Severnye krestonoscy Rus v borbe za sfery vliyaniya v vostochnoj Pribaltike XII XIII vv p 210 230 Gudavicius Evaldas Kalavijuociu ordinas Visuotine lietuviu enciklopedija Zikaras Karolis Battle of Saule 1236 neveikianti nuoroda Lietuvos Respublikos krasto apsaugos ministerija LiteraturaG Atienza Juan 2006 Caballeros Teutonicos Editorial Planeta DeAgostini edicion ISBN 84 674 2018 9 Arbusov Leonid Grundriss der Geschichte Liv Est und Kurlands Riga Jonck und Poliewsky 1918 Benninghoven Schwertbruder S 424 28 Nr 6 Fenske Militzer Ritterbruder S 462 Nr 606 Bunge Friedrich Georg von Der Orden der Schwertbruder dessen Stiftung Verfassung und Auflosung Baltische Geschichtsstudien 2 te Lieferung Leipzig E Bidder 1875 Hirsch Theodor Toppen Max Strehlke Ernst Scriptores Rerum Prussicarum Die Geschichtsquellen der Preussischen Vorzeit bis zum Untergange der Ordensherrschaft Leipzig 1861 Hrustalyov Denis Grigorevich Rus i Livoniya Novye igroki Tevtonskij orden i mongoly 1233 1239 gg Severnye krestonoscy Rus v borbe za sfery vliyaniya v vostochnoj Pribaltike XII XIII vv Trofimov V Yu nauchnoe izdanie Sankt Peterburg Evraziya 2018 622 s ISBN 978 5 91852 183 0 Girgensohn Joseph Volquin Allgemeine Deutsche Biographie ADB Band 40 Duncker amp Humblot Leipzig 1896 Gudavicius Evaldas Kalavijuociu ordinas Visuotine lietuviu enciklopedija Livonijas kronikas I dala Kristigas ticibas saksanas un kristiga valdisana isas zinas par zemes ipasibam Russow Balthasar Nye Lyfflendische Chronice Rostock 1578 Ritterbruder im livlandischen Zweig des Deutschen Ordens Koln Bohlau 1993 Nr 946 lk 707 Valentini Enzo Le grandi battaglie delle crociate Newton Compton Editori 2016 ISBN 978 88 54 19945 3 Vinno primus Magister Livoniae Scriptores rerum Livonicarum II 1848 lk 445 446 Volkwin Folkwin 1236 BBLd Baltisches Biografisches Lexikon digital Zikaras Karolis Battle of Saule 1236 neveikianti nuoroda Lietuvos Respublikos krasto apsaugos ministerija