Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Virginija Oldoni di Kastiglioni pranc Virginia Oldoini di Castiglione pilnas vardas Virginija Elizabeta Luiza Šarlota An
Virginia Oldoini di Castiglione
Virginija Oldoni di Kastiglioni (pranc. Virginia Oldoini di Castiglione, pilnas vardas Virginija Elizabeta Luiza Šarlota Antuanetė Teresė Marija Oldoni di Kastiglioni; 1837 m. kovo 22 d. – 1899 m. lapkričio 28 d.) – italų kilmės grafienė, žinoma, kaip Prancūzijos imperatoriaus Napoleono III meilužė. Be to svarbi figūra ankstyvajai fotografijos istorijai.
Jaunystė
Virginija Elizabeta Luiza Šarlota Antuanetė Teresė Marija Oldoni gimė 1837 m. kovo 22 d. Florencijoje, Toskanoje markizo Filipo Oldoni (gimė 1817 m. vasario 25 d. Specijos mieste) ir markizės Isabelos Lamporeči, kurie buvo žemosios Toskanos aukštuomenės nariai, šeimoje. Tėvas ir motina buvo pusbrolis ir pusseserė. Dažniausiai ji buvo vadinama trumpiniu „Ničia“ (Nicchia). Ji gavo aukščiausios rūšies išsilavinimą.
Jos tėvas 1848 m. tapo pirmuoju Specijos deputatu Sardinijos karalystės parlamente, po to paskirtas Italijos ambasadoriumi Lisabonoje. Motina gimė Florencijoje balerinos Luizos Čiari ir teisininko Ranieri Lamporeči šeimoje.
Būdama septyniolikos ištekėjo už grafo Frančesko Verasio Asinari di Kastiglioni d’Asti ir Kastiglioni Tinela (1826–1867), kuris buvo dvylika metų už ją vyresnis. Jiems gimė sūnus Džordžio Verasio Asinari (1855–1879). Per šią santuoką ji susipažino su Savojos karališkuoju dvaru, kuriame turėjo didžiulę sėkmę. Sakoma, jog ji buvusi karaliaus Viktoro Emanuelio II meiluže. Taip pat bendravo su broliais Dorijomis, bankininkais Rotšildais bei Konstantinu Nigra, Pjemonto–Savojos ambasadoriumi Prancūzije.
Grafienės pusbrolis grafas Kamilas Kavūras tuo metu buvo Sardinijos (į kurią įėjo Pjemontas ir Savoja) karaliaus Viktoro Emanuelio II ministru. Kai 1855 m. ji kartu su vyru viešėjo Paryžiuje Kavūras įkalbėjo ją išprašyti Napoleono III pagalbos santarvei tarp Prancūzijos ir Italijos sudaryti. Tam susitarimui pasiekti ji tapo Prancūzijos imperatoriaus meiluže. Ryšiai siutino katalikiškų pažiūrų Prancūzijos imperatorę Eugeniją. Sužinojęs apie šį skandalą vyras pareikalavo skyrybų. Jis paliko žmoną vieną Paryžiuje ir grįžo į Italiją. Susitikinėdama 1856–1857 m. su Napoleonu IIII grafienė Kastiglioni pateko į karališkosios Europos visuomenės tarpą. Susipažino su , Otu fon Bismarku, ir kitais. Sklido kalbos, jog grafienė susilaukė nuo Napoleono III nesantuokinio sūnaus, vėliau tapusiu chirurgu – stomatologu, Artūro Hugenšmidto.
Sakoma, jog ji garsėjo savo grožiu bei akį rėžiančiais, įmantriais apdarais, kuriuos dėvėdavo Prancūzijos dvare. Vienas iš tokių kostiumų vadinosi „Širdžių karalienė“, kuris buvo nutapytas 1857 m. George Frederic Watts paveiksle bei įamžintas fotografijose. Grafienė aprašoma kaip turėjusi ilgus, banguotus, šviesius plaukus, išblyškusią odą, ovalų veidą, ir akis, kurios keisdavo spalvą iš žalių į žydras.
Italijos susivienijimas
1857 m. grafienė grįžo į Italiją, nes jos santykiai su Napoleonu III nutrūko. Po ketverių metų Italija buvo paskelbta karalyste, o tai galėjo būti grafienės įtaka, jai darant spaudimą Prancūzijos imperatoriui. Tais pačiais metais ji apsigyveno Paryžiuje, Passy rajone. 1871 m. iškarto po Prancūzijos pasidavimo Prancūzijos–Prūsijos kare ji kaltinta turėjusi slaptą susitikimą su Otu fon Bismarku, kuriam paaiškino kaip Paryžiaus okupaciją nulemtų jo interesus. Ji greičiausiai ir išgelbėjo Paryžių nuo gėdingos okupacijos.
Vėlesni metai
Paskutinius savo metus ji leido Paryžiuje Vendomos aikštėje, kurioje turėjo kambarius dekoruotus juoda gedulo spalva, uždarytomis langinėmis bei išmestais visais veidrodžiais, kas galbūt reiškė, jog ėmė prarasti savo jaunystės grožį. Savo butą palikdavo tik naktimis. Ją kankino ir mizantropija. Jos vienintelis sūnus mirė nuo raupų. 1890 m. grafienė vėl ėmėsi bendrauti su fotografu Piersonu. Ji norėjo vėlyvąsias savo nuotraukas eksponuoti Ekspozicijų universitete (Exposition Universelle) 1900 m. tačiau, deja, šis sumanymas nepavyko. 1893 m. ji persikraustė į Cambon gatvę nr. 14, kur nugyveno gyvenimą vienatvėje ir skurde. 1899 m. grafienė Oldoni di Kastiglioni mirė ir buvo palaidota Per Lašezo kapinėse. Po jos mirties daugelis namuose saugotų dokumentų buvo sunaikinti arba dingo.
Fotografija
Grafienė pradėjo bendradarbiauti su fotografais, pavyzdžiui, Mejeriu ir Piersonu, kurie dirbo karališkame dvare, 1856 m. Per vėlesnius keturiasdešimt metų bendradarbiaudama su Pjeru Lui Piersonu ji sukaupė 700 skirtingų fotografijų, kuriose įamžino reikšmingus savo gyvenimo epizodus. Šiai aistrai ji iššvaistė didžiąją dalį savo turto ir todėl buvo priversta įsiskolinti. Daugelis fotografijų vaizduoja grafienę teatrine maniera, kaip kad, pavyzdžiui, „Širdžių karalienės“ suknele. Taip pat esama daugybė nuotraukų, kurios, pagal to laikotarpio supratimą, buvo skandalingos. Juose vaizduojamos nuogos grafienės kojos arba pėdos, žinoma, norint išvengti skandalo galva būdavo nukerpama.
Robertas de Monteskje, simbolizmo poetas, ir aistringas meno kolekcionierius buvo susižavėjęs grafiene di Kastiglioni. Jis praleido trylika metų rašydamas jos biografiją „La Divine Comtesse“, kuri viešumoje pasirodė 1913 m. Po jos mirties jis surinko 433 fotografijas, kuriose buvo vaizduojama grafienė. Ši kolekcija įėjo į Metropoliteno meno muziejuje saugomą jo rinkinį.
Atminimo įamžinimas
Italų rašytojas Gabriele d'Annunzio parašė Monteskje darbui pratarmę. Kūrinys su šia pratarme išspausdintas 1973 m. Jau po mirties grafienė di Kasteglioni buvo nutapyta dailininko Jacques-Emile Blanche. Grafienės gyvenimas buvo atkurtas 1942 m. italų filme „La contessa Castiglione“ bei 1954 m. italų–prancūzų filme „La Contessa di Castiglione“, kuriame jos vaidmenį suvaidino Yvonne De Carlo.
Galerija
- Virginija Oldoini, 1861–1867 m.
- Virginija Oldoini, 1861–1867 m.
- Virginijos Oldoini pėdos, 1894 m.
- Virginijos Oldoini kojos, 1863 m.
Literatūra
- Hamish Bowles, „Vain Glory“ in Vogue (2000), 242–245, 270–271
- Alain Decaux, La Castiglione, d’après sa correspondence et son journal inédits (Librairie académique Perrin, 1953)
- Claude Dufresne La comtesse de Castiglione (Broché, 2002)
- Massimo Grillandi, La contessa di Castiglione (Milan: Rusconi, 1978)
- Max Henry, „Gotham Dispatch“, 2000
- Heather McPherson, "La Divine Comtesse: (Re)presenting the Anatomy of a Countess, " in The Modern Portrait in Nineteenth Century France (Cambridge and New York: Cambridge University Press, 2001), 38-75
- Isaure de Saint-Pierre, La Dame de Coeur, un amour de Napoléon III] (Albin Michel, 2006), ISBN 2-226-17363-3
- Abigail Solomon-Godeau, "The Legs of the Countess, " in October 39 (Winter 1986): 65-108. Fetishism as Cultural Discourse (Ithaca and London: Cornell University Press, 1993), 266–306
- Roger L. Williams, Gaslight and Shadow: The World of Napoleon III (NY: Macmillan, 1957), Ch. 6: „The Countess of Castiglione“
- aboutthearts.com: „Indepth Art News“ Archyvuota kopija 2022-01-14 iš Wayback Machine projekto., ekspozicija Orsė muziejuje 1999–2000
- „La Divine Comtesse“: Photographs of the Countess de Castiglione, Metropoliteno muziejaus katalogas, 2000 ISBN 0-300-08509-5
- Arrigo Petacco L' amante dell’imperatore. Amori, intrighi e segreti della contessa di Castiglione Milanas 2001 ISBN 8804495553
- Giuseppe Scaraffia Femme fatale Florencija 2009 ISBN 8884271444
- Lietta Tornabuoni L’album della Contessa di Castiglione Milanas 1980
- Anna Rita Guaitoli, La contessa di Castiglione. Il peso della bellezza, Epsylon Editrice, Roma, 2011, ISBN 9788896523063
Nuorodos
- Metropolitan Museum of Art: „La Divine Comtesse“ Archyvuota kopija 2021-06-10 iš Wayback Machine projekto. (yra nuotraukų)
- Short article in Artnet about the Countess de Castiglione (yra nuotraukų)
- Review of „La Divine Comtesse“: Photographs of the Countess de Castiglione Archyvuota kopija 2010-06-21 iš Wayback Machine projekto. (knygos apžvalga)
- Keletas grafienės di Kastiglione nuotraukų Archyvuota kopija 2004-09-07 iš Wayback Machine projekto.
- Virginijos Oldoini biografija Archyvuota kopija 2013-04-09 iš Wayback Machine projekto.
- Mauro Chiabrando Contessa di Castiglione, femme fatale del Risorgimento, Il Corriere della Sera
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Virginia Oldoini di Castiglione, Kas yra Virginia Oldoini di Castiglione? Ką reiškia Virginia Oldoini di Castiglione?
Virginija Oldoni di Kastiglioni pranc Virginia Oldoini di Castiglione pilnas vardas Virginija Elizabeta Luiza Sarlota Antuanete Terese Marija Oldoni di Kastiglioni 1837 m kovo 22 d 1899 m lapkricio 28 d italu kilmes grafiene zinoma kaip Prancuzijos imperatoriaus Napoleono III meiluze Be to svarbi figura ankstyvajai fotografijos istorijai Grafiene di Kastiglione Pierre Louise Pierson fotografija 1863 1866 m JaunysteVirginija Elizabeta Luiza Sarlota Antuanete Terese Marija Oldoni gime 1837 m kovo 22 d Florencijoje Toskanoje markizo Filipo Oldoni gime 1817 m vasario 25 d Specijos mieste ir markizes Isabelos Lamporeci kurie buvo zemosios Toskanos aukstuomenes nariai seimoje Tevas ir motina buvo pusbrolis ir pussesere Dazniausiai ji buvo vadinama trumpiniu Nicia Nicchia Ji gavo auksciausios rusies issilavinima Jos tevas 1848 m tapo pirmuoju Specijos deputatu Sardinijos karalystes parlamente po to paskirtas Italijos ambasadoriumi Lisabonoje Motina gime Florencijoje balerinos Luizos Ciari ir teisininko Ranieri Lamporeci seimoje Budama septyniolikos istekejo uz grafo Francesko Verasio Asinari di Kastiglioni d Asti ir Kastiglioni Tinela 1826 1867 kuris buvo dvylika metu uz ja vyresnis Jiems gime sunus Dzordzio Verasio Asinari 1855 1879 Per sia santuoka ji susipazino su Savojos karaliskuoju dvaru kuriame turejo didziule sekme Sakoma jog ji buvusi karaliaus Viktoro Emanuelio II meiluze Taip pat bendravo su broliais Dorijomis bankininkais Rotsildais bei Konstantinu Nigra Pjemonto Savojos ambasadoriumi Prancuzije Grafienes pusbrolis grafas Kamilas Kavuras tuo metu buvo Sardinijos į kuria įejo Pjemontas ir Savoja karaliaus Viktoro Emanuelio II ministru Kai 1855 m ji kartu su vyru viesejo Paryziuje Kavuras įkalbejo ja isprasyti Napoleono III pagalbos santarvei tarp Prancuzijos ir Italijos sudaryti Tam susitarimui pasiekti ji tapo Prancuzijos imperatoriaus meiluze Rysiai siutino katalikisku paziuru Prancuzijos imperatore Eugenija Suzinojes apie sį skandala vyras pareikalavo skyrybu Jis paliko zmona viena Paryziuje ir grįzo į Italija Susitikinedama 1856 1857 m su Napoleonu IIII grafiene Kastiglioni pateko į karaliskosios Europos visuomenes tarpa Susipazino su Otu fon Bismarku ir kitais Sklido kalbos jog grafiene susilauke nuo Napoleono III nesantuokinio sunaus veliau tapusiu chirurgu stomatologu Arturo Hugensmidto Grafienes Kastiglioni portretas Paryzius 1862 m dail Michele Gordigiani Sakoma jog ji garsejo savo groziu bei akį rezianciais įmantriais apdarais kuriuos devedavo Prancuzijos dvare Vienas is tokiu kostiumu vadinosi Sirdziu karaliene kuris buvo nutapytas 1857 m George Frederic Watts paveiksle bei įamzintas fotografijose Grafiene aprasoma kaip turejusi ilgus banguotus sviesius plaukus isblyskusia oda ovalu veida ir akis kurios keisdavo spalva is zaliu į zydras Italijos susivienijimas1857 m grafiene grįzo į Italija nes jos santykiai su Napoleonu III nutruko Po ketveriu metu Italija buvo paskelbta karalyste o tai galejo buti grafienes įtaka jai darant spaudima Prancuzijos imperatoriui Tais paciais metais ji apsigyveno Paryziuje Passy rajone 1871 m iskarto po Prancuzijos pasidavimo Prancuzijos Prusijos kare ji kaltinta turejusi slapta susitikima su Otu fon Bismarku kuriam paaiskino kaip Paryziaus okupacija nulemtu jo interesus Ji greiciausiai ir isgelbejo Paryziu nuo gedingos okupacijos Velesni metaiGrafiene Kastiglione 1893 m Paskutinius savo metus ji leido Paryziuje Vendomos aiksteje kurioje turejo kambarius dekoruotus juoda gedulo spalva uzdarytomis langinemis bei ismestais visais veidrodziais kas galbut reiske jog eme prarasti savo jaunystes grozį Savo buta palikdavo tik naktimis Ja kankino ir mizantropija Jos vienintelis sunus mire nuo raupu 1890 m grafiene vel emesi bendrauti su fotografu Piersonu Ji norejo velyvasias savo nuotraukas eksponuoti Ekspoziciju universitete Exposition Universelle 1900 m taciau deja sis sumanymas nepavyko 1893 m ji persikrauste į Cambon gatve nr 14 kur nugyveno gyvenima vienatveje ir skurde 1899 m grafiene Oldoni di Kastiglioni mire ir buvo palaidota Per Lasezo kapinese Po jos mirties daugelis namuose saugotu dokumentu buvo sunaikinti arba dingo FotografijaVirginija Oldioni di Kastiglioni Grafiene pradejo bendradarbiauti su fotografais pavyzdziui Mejeriu ir Piersonu kurie dirbo karaliskame dvare 1856 m Per velesnius keturiasdesimt metu bendradarbiaudama su Pjeru Lui Piersonu ji sukaupe 700 skirtingu fotografiju kuriose įamzino reiksmingus savo gyvenimo epizodus Siai aistrai ji issvaiste didziaja dalį savo turto ir todel buvo priversta įsiskolinti Daugelis fotografiju vaizduoja grafiene teatrine maniera kaip kad pavyzdziui Sirdziu karalienes suknele Taip pat esama daugybe nuotrauku kurios pagal to laikotarpio supratima buvo skandalingos Juose vaizduojamos nuogos grafienes kojos arba pedos zinoma norint isvengti skandalo galva budavo nukerpama Robertas de Monteskje simbolizmo poetas ir aistringas meno kolekcionierius buvo susizavejes grafiene di Kastiglioni Jis praleido trylika metu rasydamas jos biografija La Divine Comtesse kuri viesumoje pasirode 1913 m Po jos mirties jis surinko 433 fotografijas kuriose buvo vaizduojama grafiene Si kolekcija įejo į Metropoliteno meno muziejuje saugoma jo rinkinį Atminimo įamzinimasItalu rasytojas Gabriele d Annunzio parase Monteskje darbui pratarme Kurinys su sia pratarme isspausdintas 1973 m Jau po mirties grafiene di Kasteglioni buvo nutapyta dailininko Jacques Emile Blanche Grafienes gyvenimas buvo atkurtas 1942 m italu filme La contessa Castiglione bei 1954 m italu prancuzu filme La Contessa di Castiglione kuriame jos vaidmenį suvaidino Yvonne De Carlo GalerijaVirginija Oldoini 1861 1867 m Virginija Oldoini 1861 1867 m Virginijos Oldoini pedos 1894 m Virginijos Oldoini kojos 1863 m LiteraturaHamish Bowles Vain Glory in Vogue 2000 242 245 270 271 Alain Decaux La Castiglione d apres sa correspondence et son journal inedits Librairie academique Perrin 1953 Claude Dufresne La comtesse de Castiglione Broche 2002 Massimo Grillandi La contessa di Castiglione Milan Rusconi 1978 Max Henry Gotham Dispatch 2000 Heather McPherson La Divine Comtesse Re presenting the Anatomy of a Countess in The Modern Portrait in Nineteenth Century France Cambridge and New York Cambridge University Press 2001 38 75 Isaure de Saint Pierre La Dame de Coeur un amour de Napoleon III Albin Michel 2006 ISBN 2 226 17363 3 Abigail Solomon Godeau The Legs of the Countess in October 39 Winter 1986 65 108 Fetishism as Cultural Discourse Ithaca and London Cornell University Press 1993 266 306 Roger L Williams Gaslight and Shadow The World of Napoleon III NY Macmillan 1957 Ch 6 The Countess of Castiglione aboutthearts com Indepth Art News Archyvuota kopija 2022 01 14 is Wayback Machine projekto ekspozicija Orse muziejuje 1999 2000 La Divine Comtesse Photographs of the Countess de Castiglione Metropoliteno muziejaus katalogas 2000 ISBN 0 300 08509 5 Arrigo Petacco L amante dell imperatore Amori intrighi e segreti della contessa di Castiglione Milanas 2001 ISBN 8804495553 Giuseppe Scaraffia Femme fatale Florencija 2009 ISBN 8884271444 Lietta Tornabuoni L album della Contessa di Castiglione Milanas 1980 Anna Rita Guaitoli La contessa di Castiglione Il peso della bellezza Epsylon Editrice Roma 2011 ISBN 9788896523063NuorodosVikiteka Virginia Oldoini di Castiglione vaizdine ir garsine medziagaMetropolitan Museum of Art La Divine Comtesse Archyvuota kopija 2021 06 10 is Wayback Machine projekto yra nuotrauku Short article in Artnet about the Countess de Castiglione yra nuotrauku Review of La Divine Comtesse Photographs of the Countess de Castiglione Archyvuota kopija 2010 06 21 is Wayback Machine projekto knygos apzvalga Keletas grafienes di Kastiglione nuotrauku Archyvuota kopija 2004 09 07 is Wayback Machine projekto Virginijos Oldoini biografija Archyvuota kopija 2013 04 09 is Wayback Machine projekto Mauro Chiabrando Contessa di Castiglione femme fatale del Risorgimento Il Corriere della Sera