Vilklaukiai vok Wilklaugken BönickVilklaukiai54 59 49 š pl 22 26 17 r ilg 54 997 š pl 22 438 r ilg 54 997 22 438 Vilklau

Vilklaukiai vok. Wilklaugken, Bönick
Vilklaukiai 54°59′49″š. pl. 22°26′17″r. ilg. / 54.997°š. pl. 22.438°r. ilg. / 54.997; 22.438 (Vilklaukiai)

Laiko juosta: (UTC+2)

Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Krasnoznamensko rajonas

Vilklaukiai (vok. Wilklaugken, nuo 1938 m. Bönick) – buvusi gyvenvietė, vėliau – Griklaukių kaimo dalis, Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje, 7 km į šiaurės vakarus nuo Lazdynų, 12 km į pietvakarius nuo Smalininkų, dešiniajame Šešupės krante, Trapėnų girios pietiniame pakraštyje.

Istorija

Vėlesnių Vilklaukių vietoje 1660 m. paminėta Daniel Jenicke, o 1719 m. – Daniel Bönik gyvenvietė, apleista po 1709–1710 m. maro. 1769 m. jos vietoje įkurtas laisvai paveldimas Vilklaukių dvarelis, 1785 m. jame buvo 3 ugniakurai (gyvenamieji pastatai). 1823 m. Vilklaukiuose buvo 3 kulmiškių sodybos su 10 gyventojų, o 1854 m. – 3 gyvenamieji pastatai ir 8 gyventojai. 1857 ar 1870 m. Vilklaukiai prijungti prie Griklaukių kaimo.

Iki 1723 m. priklausė Ragainės valsčiaus šaltyšiaus administruojamai Lazdynų seniūnijai, 1723–1818 m. – Įsruties apskrities Liepgalio domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai. Kartu su Griklaukiais įėjo į 1874 m. įsteigto Juknaičių valsčiaus sudėtį. Tikintieji priklausė Lazdynų evangelikų liuteronų parapijai. 1905 m. Vilklaukiuose gyveno 57 žmonės. Po Antrojo pasaulinio karo ar vėliau sovietmečiu išnyko, dalis užaugo mišku.

Šaltiniai

Vilius Pėteraitis, Lazdynų (4) parapijos gyvenvietės ir upės, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-10-17.
Wilklaugken, Ksp. Haselberg. Aus den Prästationstabellen (PT) des Domänenamtes Löbegallen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995. ISBN 9783922953906.
Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 182. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 5 (T–Z), p. 159. Kümmel, Halle, 1823 (vok.)
Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 2 (L–Z), p. 422. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)
Amtsbezirk Meißnersrode, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-17.
Gricklaugken, 1), Meyers Gazetteer (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-17.

[MLE-1] Vilius Pėteraitis, Lazdynų (4) parapijos gyvenvietės ir upės, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-10-17.

[Spehr-2] Wilklaugken, Ksp. Haselberg. Aus den Prästationstabellen (PT) des Domänenamtes Löbegallen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995. ISBN 9783922953906.

[3] Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 182. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).

[4] Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 5 (T–Z), p. 159. Kümmel, Halle, 1823 (vok.)

[5] Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 2 (L–Z), p. 422. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)

[6] Amtsbezirk Meißnersrode, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-17.

[7] Gricklaugken, 1), Meyers Gazetteer (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-17.